Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. D. ir G. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas L. D. kreipėsi su pareiškimu į teismą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. D. ir G. D., prašydamas atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jo senelės S. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja S. S., kuri yra pareiškėjo L. D. senelė, todėl pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis. Gyventojų registro duomenimis palikėja turi vieną pirmos eilės įpėdinį – suinteresuotą asmenį S. D., pareiškėjas taip pat turi brolį – suinteresuotą asmenį G. D., kuris kaip ir pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis. Byloje esantis Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2023 m. balandžio 27 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 2625) patvirtina, kad pareiškimo dėl S. S. palikimo priėmimo niekas nepadavė, o Testamentų registro duomenimis nėra registruotų palikėjos S. S. testamentų.

Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėja paliko savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Akmenėje, o taip pat registruotiną kilnojamąjį turtą, t. y. ratinį ekskavatorių JUMZ, EO-2621B, valstybinis Nr. 2391LE, ir priekabą namelį Sprite Musketeer, valstybinis Nr. HB 927.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad trijų mėnesių terminas palikimui po S. S. mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, jog palikimo atsiradimo momentu pareiškėjui buvo 18 metų, be to palikėja turi pirmos eilės įpėdinį – sūnų S. D., todėl pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, kad dėl mirusios S. S. palikimo priėmimo kreipsis pirmos eilės įpėdinis - pareiškėjo tėvas S. D. Pareiškėjas dėl jauno amžiaus neturėjo teisinių žinių apie palikimo priėmimo tvarką ir terminus ir galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis jo tėvas, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš 2023 m. gegužės 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad pareiškėjas jau 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o pareiškimas teismui paduotas 2023 m. rugpjūčio 9 d.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, o kiti suinteresuoti asmenys nebuvo aktyvūs ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, prieštaravimų neišreiškė, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo prašymui neprieštaravo, kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų taip pat nereiškė, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jo senelės S. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.