- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-318-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38351-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-179-317/2020 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą K. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. K. K. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 181 straipsnio 3 dalį), t. y. tuo, kad prievartavo didelės vertės turtą, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasinant prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, panaudojant psichinę prievartą, o būtent:
1.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būdamas 18-ojo būrio virtuvės patalpose, 2018 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., neteisėtai reikalavo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio V. S. sumokėti jam 20 000 eurų sumą už tai, kad V. S. nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. būdamas karantine (duomenys neskelbtini) karantino patalpose kartu patalpintiems nuteistiems asmenims melagingai nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini), o ne dėl nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini), grasindamas prieš V. S. panaudoti fizinį smurtą – jį „paleisti gabalais“, jei reikalaujamos sumos V. S. jam nesumokės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turto prievartavimo tikslu 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 9 val., 18-ojo būrio virtuvės patalpose jis V. S. pasiteiravo, ką jis renkasi – ar sumokėti 20 000 eurų sumą, ar fizinį smurtą – būti „paleistam gabalais“, V. S. atsakius, kad pinigų neturi, jis padavė V. S. neteisėtai laikomą mobiliojo ryšio telefoną ir liepė skambinti šeimos nariams dėl pinigų pervedimo. Po panaudotos psichinės prievartos V. S. paskambino mobilaus ryšio telefonu savo mamai G. S. bei jai pasakė, jog pataisos namuose grasinama su juo fiziškai susidoroti, panaudoti fizinį smurtą – „paleisti jį gabalais“, jei jis nesumokės 20 000 eurų. Motinai G. S. atsakius, kad ji tokios pinigų sumos neturinti, V. S., jam (K. K.) liepus, iš to paties telefono paskambino sugyventinei V. G. bei jai pasakė, kad pataisos namuose jo reikalaujama sumokėti 20 000 eurų sumą, jei nesumokės, su juo bus fiziškai susidorota. Sugyventinei V. G. atsakius, kad tokios pinigų sumos ji neturi, jis (K. K.) paėmė iš V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir tęsdamas pokalbį su V. G., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sužinojęs, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. apgaulės būdu buvo užvaldyti V. G. priklausantys 500 eurų, nurodė jai surinkti ir pervesti jam 19 500 eurų sumą, jai grasindamas, kad priešingu atveju jos sugyventinį V. S. parsiųs namo sukapotą gabalais. Po to jis liepė V. S. vėl skambinti mamai G. S., o V. S. paskambinus, jis perėmė mobiliojo ryšio telefoną iš V. S. ir G. S. liepė surinkti ir perduoti jam 20 000 eurų pinigų sumą, kitaip prieš V. S. grasino panaudoti fizinį smurtą – „paleisti gabalais“. Tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai grasinant prieš nukentėjusįjį V. S. panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusiuosius V. S., G. S. ir V. G., neteisėtai vertė nukentėjusiuosius perduoti jam didelės vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 1 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam K. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. Suėmimas buvo taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamasis K. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka.
5. Kaltinamasis mano, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai yra nemotyvuoti ir deklaratyvūs, paremti iš esmės vien ankstesniais K. K. teistumais ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Vien pagrįsto įtarimo (kaltinimo), kad asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, nepakanka taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamasis pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, jog jis ketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar ruošiasi kokiai naujai nusikalstamai veikai. Nors yra ne kartą teistas, tačiau kaltinamasis niekada nėra bėgęs ar slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų, to daryti neketina ir šioje baudžiamojoje byloje. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis gyveno iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais ir kad dėl ankstesnių teistumų kaltinamasis negali gyventi laisvėje bei toliau darys nusikalstamas veikas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad turi partnerę, su kuria išėjęs į laisvę ketino sudaryti santuoką, taip pat mylinčius tėvus, brolius, seseris, su kuriais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę palaikė artimus ryšius. 2020 m. liepos 1 d. kaltinamasis turėjo būti paleistas į laisvę iš pataisos namų ir apsigyventi pas seserį (duomenys neskelbtini), įsidarbinti. Taigi, kaltinamąjį su šeimos nariais sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Kaltinamasis mano, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo K. K. skundas netenkinamas.
7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą buvo pakankamai duomenų, leidusių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų V. S., G. S., V. G. apklausų protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei suvestinėse, tarnybiniuose pranešimuose, kratos ir apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje.
8.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. K. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nebuvo išnykę.
11. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir K. K. charakterizuojančius duomenis.
11.1. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, K. K. yra anksčiau 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, inkriminuojamą nusikaltimą galimai padarė pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimą. 2020 m. liepos 1 d. K. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Prieš pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis neturėjo pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis yra nevedęs, neturi vaikų. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, K. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Skunde nurodoma, kad K. K. turi partnerę, su kuria išėjęs į laisvę ketino sudaryti santuoką, taip pat mylinčius tėvus, brolius, seseris, su kuriais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę palaikė artimus ryšius. 2020 m. liepos 1 d. kaltinamasis turėjo būti paleistas į laisvę iš pataisos namų ir apsigyventi pas seserį (duomenys neskelbtini), įsidarbinti. Tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nepanaikino slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ankstesni teistumai, nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę neturėjimas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti bausmė) leido manyti, kad kaltinamasis galėjo siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. K. K. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
12. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, K. K. praeityje yra 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas itin jauno amžiaus (15 metų). Pažymėtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą nusikaltimą galimai padarė itin struktūruotoje aplinkoje, t. y. pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek kaltinamojo, tiek ir jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą K. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Be to, kaltinamasis nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jo anksčiau daromos nusikalstamos veikos buvo susijusios su nukentėjusiesiems priklausančio turto pagrobimu. Tai leido manyti, kad K. K. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, galėjo daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
13. Kaltinamasis buvo suimtas nuo 2020 m. liepos 1 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam K. K. už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė buvo 10 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitiko BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo nebuvo įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudarė siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas K. K., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų nebuvo galima pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones.
16. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.