Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-2225-587/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
e2-2225-587/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20595-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
I. P., A. P.
Ieškovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2225-587/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20595-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,dalyvaujant atsakovės I. P. atstovei adv. pad. Indrei Pocevičienei,nedalyvaujant ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui,atsakovams I. P. ir A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovams I. P. ir A. P. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovų 73,05 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2014, 2015 ir 2016 metus bei 3,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovai I. P. ir A. P. yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga 0,0037 ha ir 0,0025 ha ploto dalių naudotojai, valstybinės žemės nuomos sutartis dėl šio žemės sklypo dalių nėra sudaryta. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovams valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso du poilsio pastatai, įgyti pirkimo - pardavimo sutartimis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to atsakovai yra šio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių (0,0037 ha ir 0,0025 ha), naudotojai. Atsakovai už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi mokėti žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Savivaldybės administracija valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypo plotą skaičiavo pagal šiame sklype esančių pastatų dydžius ir jų užimamą sklypo plotą. Žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal sklype esančių pastatų nurodytą paskirtį „Poilsio pastatas“, taikant nustatytą nuomos mokesčio tarifą „Komercinės paskirties“ žemei (poilsio pastatų) visiems valstybinės žemės naudotojams, nesudariusiems žemės nuomos sutarčių — 0,9 procento nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Atsakovai nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir Savivaldybės administracijai yra skolingi 73,05 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2014, 2015 ir 2016 metus. Už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį ieškovė atsakovams paskaičiavo 3,95 Eur delspinigius už 180 kalendorinių dienų laikotarpį nuo nesumokėtos mokesčio sumos (delspinigių norma 0,03 %).

Atsakovės I. P. atstovė adv. pad. Indrė Pocevičienė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palanga, yra laisvame, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kuris įstatymo nustatytais pagrindais niekada nebuvo suteiktas atsakovams priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį. Siekiant nustatyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. atsakovų pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, pirmiausiai byloje turi būti nustatyta ar žemės sklypo dalis, už kurią ieškovė prašo priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovų, yra suteikta teisės aktų nustatyta tvarka arba ją administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu ir vien tik šių aplinkybių nebuvimas akivaizdžiai patvirtina ieškinio reikalavimo nepagrįstumą. Pažymėjo, kad remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Al-355, Palangos miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Planuojamas žemės sklypas (-ai) (teritorija) - Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas - suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje esantiems statiniams, taip pat ir atsakovų A. P. ir I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams Palangos m. sav. Palangos m. (duomenys neskelbtini), o šio projekto iniciatorė - atsakovė I. P.. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Al-199 buvo patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto rengimo reikalavimai, tačiau žemės sklypas dar nėra suformuotas.

Byla išnagrinėta ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui ir atsakovams I. P. ir A. P. nedalyvaujant. Byloje gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (el. bylos kopija, b. l. 48). Atsakovui A. P. teismo šaukimas įteiktas (el. bylos kopija, b. l. 47), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Atsakovei I. P. teismo posėdyje atstovavo adv. pad. Indrė Pocevičienė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės

Atsakovams I. P. ir A. P. 2013 m. lapkričio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6365 pagrindu ir 2013 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3950 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso pastatai – poilsio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palanga.Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. A1-199 patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto rengimo reikalavimai. Projektas, pradėtas rengti 2014 m. balandžio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-355 pagrindu ir kurio iniciatorė yra atsakovė I. P., 2017 m. birželio 5 d. pateiktas derinti Palangos miesto savivaldybės administracijai. Žemės nuomos mokesčio deklaracija nustatyta, kad už Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga 0,0037 ha ir 0,0025 ha dalių naudojimąsi 2016 m. atsakovams paskaičiuota 23,89 Eur žemės nuomos mokesčio, už 2015 metus – 23,29 Eur žemės nuomos mokesčio, už 2014 metus – 89,33 Lt (28,87 Eur). Uždelsus atsiskaityti, ieškovė atsakovams už 180 kalendorinių dienų laikotarpį iš viso paskaičiavo 0,03 procento dydžio 3,95 Eur sumos delspinigius. Ieškovė atsakovus ragino sumokėti susidariusią žemės nuomos mokesčio skolą, tačiau atsakovai įsiskolinimo nepadengė ir delspinigių nesumokėjo. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas nėra suformuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai pripažįsta, kad jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai yra pastatyti valstybei priklausančioje žemėje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovai ginčo ploto valstybinės žemės sklypais naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad tarp šalių nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teismo argumentai

Atsakovai ginčija ieškovės teisę reikalauti sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypo dalis, už kurią ieškovė prašo priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovų, atsakovams yra suteikta teisės aktų nustatyta tvarka arba ją administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Atsakovai taip pat teigia, jog atsakovų naudojamas žemės sklypo plotas yra paskaičiuotas nesilaikant įstatymo nuostatų, todėl negali būti laikomas teisingu apskaičiuojant ir už jį mokėtiną žemės mokesčio dydį, tačiau šio savo argumento nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis. Šį argumentą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu ir 31 punktu. Pažymėtina, kad atsakovai neginčija paties fakto, jog naudojasi valstybine žeme ir neginčija jiems paskaičiuoto prašomo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių dydžio. Atsakovai savo atsikirtimų negrindžia aplinkybe, jog ginčo ploto valstybinės žemės sklypu jie naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3 punktas ir 31 punktas numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ar išnuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 11 punktas numato, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukcionu būdu arba suteiktą naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, gražinimo, lengvatų ir apskaitos tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijoje nustato Valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklės, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165. 0.9 procento žemės vertės Mokesčio tarifas už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, nustatytas 2014 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-272 „Dėl 2014 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.1.2.2 punktu, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.1.2.2 punktu bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-224 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo“ 1.1.2.2 punktu. Minėtas Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1075/2018, 21 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 28 punktas), o faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 13 punktas). Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1075/2018, 27 punktas).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1075/2018 (22–25 punktai) pateikė teisės normų aiškinimą dėl žemės sklypo, kaip civilinės teisės objekto. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymu, galiojančiu nuo 2003 m. balandžio 24 d. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad, vykdant žemės reformą, nemaža dalis valstybinės žemės yra suteikta naudotis, bet nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutarčių, todėl valstybinės žemės naudotojai lieka neįpareigoti mokėti žemės nuomos mokestį ir faktiškai naudojasi žemės sklypais neatlygintinai, todėl įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti tinkamą naudojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio surinkimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priimant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymą (t. y. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnį papildant 2 dalimi), Žemės įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d., žemės sklypą apibrėžė kaip teritorijos dalį, turinčią nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o žemės naudotoją – kaip neišnuomotos privačios žemės savininką arba fizinį ar juridinį asmenį, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė. Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme nustatytas žemės sklypo apibrėžimas (nurodytas aptariamos nutarties 18 punkte), siejamas su įregistravimo Nekilnojamojo turto registre požymiu, Žemės įstatyme buvo nustatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymu (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1983) nuo 2004 m. vasario 21 d. Kartu šiuo įstatymu buvo keistas ir žemės naudotojo apibrėžimas, jį iš esmės panašiai apibrėžiant kaip ir pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymą, t. y. žemės naudotojas buvo apibrėžtas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad nustatant Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo tikslas buvo spręsti užmokesčio už valstybinės žemės naudojimą klausimą ne tik tokio žemės sklypo, kuris suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atžvilgiu, bet ir kito, kuris nėra įregistruotas šiame registre. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad, nuo 2004 m. vasario 21 d. pakeitus Žemės įstatyme nustatytą žemės sklypo apibrėžimą, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nebuvo pakeista. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį pateiktas žemės naudotojo apibrėžimas nei ankstesnėje, nei dabartinėje Žemės įstatymo redakcijoje nebuvo siejamas nei su žemės sklypo sąvoka, nei su žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre požymiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija minėta 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1075/2018 (31 punktas), vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą.Byloje nenustačius aplinkybių, jog valstybine žeme, kurioje yra atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, atsakovai naudojasi panaudos sutarties pagrindu, konstatuotina, kad atsakovams atsiranda pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, net ir tokiu atveju, jeigu atsakovų naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovams paskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį ir apie tai juos informavo, atsakovams buvo žinomi valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminai, tačiau nustatytu terminu nuomos mokesčio atsakovai nesumokėjo. Atsakovams pažeidus piniginės prievolės mokėjimo terminą, ieškovė pagrįstai atsakovams paskaičiavo delspinigius (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.71 str.). Teismas sprendžia, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir teismo išsakytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovei valstybinės žemės nuomos mokesčio skola ir delspinigiai iš atsakovų priteistini solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).Tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis 15,00 Eur ir 9,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 73,05 Eur (septyniasdešimt trijų Eur 5 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį, 3,95 Eur (trijų Eur 95 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (77,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš kiekvieno iš atsakovų I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 7,50 Eur (septynių Eur 50 ct) žyminį mokestį ir po 4,92 Eur (keturių Eur 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

TeisėjaLina Žemaitienė