Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1T-5-954/2025 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06537-20) medžiaga ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algirdo Giedraičio 2025 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 5 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1T-5-954/2025 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06537-20), kurioje V. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį (2 veikos), 201 straipsnio 2 dalį, 276 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, L. Š. kaltinama pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 189¹ straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, E. Ž. kaltinamas pagal BK 199³ straipsnio 3 dalį, E. M. kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

3. Nutartyje nurodyta, kad baudžiamoji byla priskirtina sudėtingų bylų kategorijai – bylą sudaro 79 bylos tomai, kaltinamasis aktas – 1 tomas (194 lapai), kaltinimai pareikšti 4 fiziniams asmenims dėl skirtingų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 ir 3 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymą. Byloje kaip apklaustini asmenys nurodyti 38 liudytojai, iš kurių penkiolikos asmenų faktinė gyvenamoji vieta nėra susijusi su Kauno apygardos teismo veiklos teritorija: 8 liudytojai gyvena (duomenys neskelbtini), 4 – (duomenys neskelbtini), po 1 – (duomenys neskelbtini). Taip pat yra didelė dalis liudytojų (18 asmenų), kurių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuris geografine prasme yra panašiu atstumu nutolęs tiek nuo Kauno apygardos teismo, tiek nuo Vilniaus apygardos teismo. Iš 4 kaltinamųjų 1 gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kitų 3 – (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad trijų iš ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuosius gynusių advokatų darbo vieta yra Vilniaus mieste, vieno – Kauno mieste. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

4. Nutartyje, remiantis statistiniais duomenimis, gautais pagal 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-59-(7.1.2) Teisėjų tarybos patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų dėl darbo krūvių skaičiavimo interaktyvią skaičiuoklę (toliau – Interaktyvi skaičiuoklė), ir Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiamais apygardos teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvių duomenimis, pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, teigiama, kad didžiausias darbo krūvis yra Kauno apygardos teisme. Taip pat nurodoma, kad Kauno apygardos nagrinėjama net dvylika pirmo lygio pripažintų greičiau nagrinėtinų baudžiamųjų bylų, tarp kurių yra ypatingai sudėtingos ir didelės apimties bylos (pvz., baudžiamosios bylos Nr. 1-17-1049/2025 (pagal kaltinimą dėl asmenų, galimai priklausiusių „Kamuolinių“ nusikalstamam susivienijimui, kurią sudaro daugiau kaip 585 bylos tomai), Nr. 1-10-919/2025 (vadinama „Ūkio banko“ byla – 383 bylos tomai) ir kt.). Nutartyje pažymėta ir tai, kad iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje esančių 22 teisėjų etatų, šiuo metu trūksta dviejų baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų (nuo 2025 gegužės 18 d. teisėja Svetlana Jurgaitienė sulauks pensinio amžiaus, todėl truks jau 3 teisėjų). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Danutei Giačaitei dėl antro (aukštesniojo) lygio prioritetinės bylos („Teisėjų korupcijos byla“) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2024 m. spalio 11 d. potvarkiu Nr. BBR7-117 nuo 2024 m. spalio 14 d. yra sustabdytas visų kategorijų baudžiamųjų bylų bei administracinių nusižengimų bylų skyrimas. Dar keturiems baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams, įvertinus jų žinioje esančių itin sudėtingų ir didelės apimties baudžiamųjų bylų skaičių bei galintį užsitęsti jų nagrinėjimą taip pat yra sumažintas darbo krūvis.

5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir tarp apygardos teismų esantį didžiausią Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvį, gaunamų sudėtingų bei itin sudėtingų bylų skaičių, teigia, kad ši baudžiamoji byla, ją perdavus nagrinėti kitam apygardos teismui būtų išnagrinėta greičiau ir operatyviau. Taip būtų užtikrinti teisingumo interesai ir kaltinamųjų teisė į greitą procesą. Neperdavus šios sudėtingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo kitam apygardos teismui, iš esmės dar labiau padidėtų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvis bei nagrinėjamų sudėtingų bylų skaičius, kas turės įtakos ne tik šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmei ir proceso operatyvumui, bet ir kitų šio teismo žinioje jau esamų sudėtingų ir labai sudėtingų bylų nagrinėjimo trukmei. Remiantis šiomis aplinkybėmis, padaryta išvada, kad siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir asmenų teisę į greitą bei operatyvų procesą, tikslinga spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teisme gautos baudžiamosios bylos Nr. 1T-5-954/2025 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06537-20) perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, kuriam ji nėra teisminga.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

6. Pagal BPK 229 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Taigi, sprendžiant ar bylą perdavus iš teismo, kuriam ji teisminga nagrinėti kitam teismui, reikalinga įvertinti ar bus užtikrinami ir įgyvendinami teisingumo interesai, tarp kurių ir greitas bylos išnagrinėjimas, ir ar siekiamų teisingumo interesų nenusveria atskirų proceso dalyvių interesai.

7. Sprendžiant dėl atskirų proceso dalyvių ir visos bylos dalyvių bei bendrų teisingumo interesų pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotą praktiką, valstybės privalo taip sutvarkyti savo teisines sistemas, kad būtų užtikrinta teisė gauti galutinį sprendimą per protingą terminą (2006 m, kovo 29 d. sprendimas, Cocchiarella prieš Italiją, Nr. 64886/01; 1993 m. vasario 25 d. sprendimas, Dobbertin prieš Prancūziją, Nr. 13089/87) ir kad per ilgos proceso trukmės negalima pateisinti nuolatine bylų perkrova (1997 m. liepos 1 d. sprendimas, Probstmeier prieš Vokietiją, Nr. 20950/92).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytas Lietuvos apeliacinio teismo administracinės veiklos priežiūros funkcijas yra pastebėjęs, kad „Teisėjų darbo krūvis nagrinėjant bylas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant bylų nagrinėjimo kokybę, valdant bylų srautus ir taip siekiant protingai greito bylų išnagrinėjimo“ (2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės įsakymu Nr. (1.4E)-1T-52 patvirtinto 2023 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo planinio tikslinio patikrinimo akto Nr. (1.33E)-4T-80, 4.1 p.). Taigi, teisėjui skiriamų bylų skaičius ir darbo krūvis gali turėti įtakos ne tik bylos nagrinėjimo trukmei, bet ir priimamų procesinių sprendimų kokybei, todėl teismų ir atskirų teisėjų darbo krūvis, kaip atskiras teismų sistemos veiklos aspektas, minėtos EŽTT praktikos dėl valstybės pareigos užtikrinti tinkamą savo teisinės sistemos veikimą, nėra tik žinybinis atskirų teismų interesas. Pernelyg didelis ir neproporcingas teisėjui skiriamų bylų skaičius (dėl tiesioginės įtakos proceso trukmei ir galimos įtakos priimamų procesinių sprendimų kokybei) gali iš esmės ir neigiamai paveikti proceso dalyvių interesus, todėl bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga kitam teismui, gali būti pateisinamas, jei bendri teisingumo interesai nusveria atskirų proceso dalyvių patiriamus nepatogumus dėl atskirų proceso organizavimo aspektų ir bylos nagrinėjimo kitame teisme nei ji yra teisminga pagal teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines taisykles.

9. Sprendžiant ar yra pagrindas perduoti prašomą baudžiamąją bylą nagrinėti kitam apygardos teismui nei ji yra teisminga, svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad byla pagal savo pobūdį yra priskiriama sudėtingų baudžiamųjų bylų kategorijai. Byloje kaltinimai pareikšti 4 fiziniams asmenims dėl įvairaus pobūdžio skirtingų nusikalstamų veikų. Byloje apklaustinų asmenų sąraše nurodyti 38 asmenys, kurių gyvenamosios vietos yra skirtinguose Lietuvos Respublikos regionuose (22 asmenų gyvenamoji vieta yra susijusi su Kauno apygardos teismo veiklos teritorija, tačiau 18 iš jų gyvena (duomenys neskelbtini) (jų atvykimas į bylos nagrinėjimą teisme iš esmės nesikeistų ir vienodai galimas tiek bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme); likusių 16 asmenų gyvenamoji vieta nėra susijusi su Kauno apygardos teismo veiklos teritorija, tačiau 8 asmenys gyvena (duomenys neskelbtini), 4 – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tik 4 asmenų gyvenamoji vieta yra labiau nutolusi nuo abiejų minėtų teismų: po 1 gyvena (duomenys neskelbtini)). Vieno kaltinamojo gyvenamoji vieta ir visų keturių ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuosius gynusių advokatų darbo vietos yra (duomenys neskelbtini), kitų trijų kaltinamųjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuris panašiai nutolęs ir nuo Kauno apygardos teismo, ir nuo Vilniaus apygardos teismo. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė. Taigi, galima teigti, kad proceso dalyviai iš esmės jokių esminių nepatogumų nepatirtų, jei byla būtų perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, be to, daliai proceso dalyvių, kurie turės dalyvauti viso proceso metu, bylos nagrinėjimas galėtų būti net patogesnis bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme.

10. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyje aptarti statistiniai duomenys apie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvį patvirtina, kad šio teismo teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas darbo krūvis, palyginus su kitais apygardos teismais, jau kurį laiką yra vienas didžiausių.

11. Išanalizavus Nacionalinės teismų administracijos teikiamus duomenis Interaktyvioje skaičiuoklėje apie apygardos teismų baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvius už 2024 m. II pusmetį, nustatyta, kad apygardos teismų darbo krūviai nagrinėjant baudžiamąsias bylas nuo mažiausio iki didžiausio yra tokie: Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis 25,07 proc. mažesnis už apygardos teismų vidurkį; Klaipėdos apygardos teismo – 17,58 proc. mažesnis už vidurkį; Šiaulių apygardos teismo 8,71 proc. didesnis už vidurkį; Panevėžio apygardos teismo 33,74 proc. didesnis už vidurkį; Kauno apygardos teismo 37,34 proc. didesnis už vidurkį (detalūs duomenys ne tik apie baudžiamąsias, bet ir administracinių nusižengimų bylas atsispindi toliau pateiktoje diagramoje apie apygardos teismų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimo bylų krūvių palyginimą 2024 m. II pusmetį).

12. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad mažiausias vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas minėtu laikotarpiu buvo Vilniaus ir Klaipėdos apygardos teismuose, o Panevėžio ir Kauno apygardos teismų vidutinis darbo krūvis reikšmingai viršijo apygardos teismų vidutinį darbo krūvį. Taigi, vertinant minėtus Nacionalinės teismų administracijos teikiamus duomenis apie teismų darbo krūvius ir jau aptartas aplinkybes apie proceso dalyvių gyvenamąsias ir darbo vietas, bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme nepažeistų proceso dalyvių teisių ir jų neapsunkintų, o teismų darbo krūvio aspektu, sumažintų Kauno ir Vilniaus apygardų teismų darbo krūvio skirtumus bei kartu galėtų sudaryti prielaidas spartesniam bylos išnagrinėjimui.

13. Tokias išvadas leidžia daryti ir Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiami apygardų teismų duomenys apie apygardos teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, kurie leidžia įvertinti atskirų kategorijų baudžiamųjų bylų srautus skirtinguose apygardos teismuose pagal pačių apygardų teismų nustatytus ir vienodai vertinamus bylų sudėtingumo kriterijus. Pagal šiuos duomenis Kauno apygardos teismo teisėjui tenkančių sudėtingų ir itin sudėtingų bylų skaičius 2024 m. taip pat buvo vienas didžiausių ir viršijo Vilniaus apygardos teisme esamų bylų skaičių (Vilniaus apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai per mėnesį teko 2,35, sudėtingų – 1,42, labai sudėtingų – 0,50; Kauno – įprasto sudėtingumo – 4,40, sudėtingų – 1,68, labai sudėtingų – 0,72; Klaipėdos – įprasto sudėtingumo – 2,89, sudėtingų – 1,88, labai sudėtingų – 0,75; Šiaulių – įprasto sudėtingumo – 4,07, sudėtingų – 0,53, labai sudėtingų – 0,31; Panevėžio – įprasto sudėtingumo – 2,51, sudėtingų – 1,18, labai sudėtingų – 0,47).

14. Iš šių duomenų matyti, kad ryškiausias apygardos teismų darbo krūvio disproporcijas sudaro netolygūs įprasto sudėtingumo bylų skaičiai. Ženkliai didesnis tokių bylų skaičius Kauno apygardos teisme, be kita ko, gali lemti ilgesnį visų lygių bylų nagrinėjimo laiką. Tačiau sudėtingiausių bylų skaičiaus rodikliai, ypač labai sudėtingų bylų skaičius, Kauno apygardos teisme nėra nei didžiausias, nei savaime reikalaujantis spręsti klausimą dėl tokių bylų perdavimo nagrinėti kitiems apygardų teismams.

15. Vis dėlto, Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos bylos specifika, daugelio proceso dalyvių gyvenamosios ir darbo vietos, bei bendri Kauno apygardos teismo darbo krūvio rodikliai (žr., šios nutarties 11 pastraipą bei pateiktą diagramą) leidžia sutikti su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko prašymu ir, atsižvelgiant į proceso dalyvių gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat skirtingų apygardos teismų darbo krūvius, šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1T-5-954/2025 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06537-20) iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.