Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos saugos grupė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurointegracijos projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. vasario 19 d. pranešime nurodytus sprendimus, priimtus viešajame pirkime „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas), dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo.

2. Ieškovės teigimu, Pirkimo laimėtoja UAB „Baltijos saugos grupė“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimo per paskutinius 3 metus savo jėgomis būti suteikus vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugas, kurių vertė ne mažesnė kaip 350 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Tiekėjos pateikti duomenys patvirtina tik mišrių fizinės apsaugos paslaugų sutarčių vykdymą, tačiau neleidžia nustatyti, kokia konkreti šių sutarčių vertės dalis teko būtent kvalifikacijos reikalavime įvardytoms paslaugoms. Sutarčių sąraše deklaruodama, kad įvykdytų paslaugų vertė yra susijusi su vaizdo paslaugų stebėjimu, tiekėja sąmoningai padidino vaizdo paslaugų vertę ir tokiu būdu pateikė melagingą informaciją. Be to, tiekėja sutarčių sąrašą pateikė pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pažeisdama Pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą pildyti sutarčių sąrašą po pasiūlymų pateikimo termino dienos.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais, t. y. prima facie (preliminariai) pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau, sudarius Pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, kadangi ieškovė visiškai ir galutinai prarastų teisę sudaryti Pirkimo sutartį.

5. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Šiuo metu nėra duomenų, kad ginčo Pirkimu atsakovės įsigyjamos vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos nebūtų teikiamos ar jog, artimiausiu metu nesudarius Pirkimo sutarties, būtų padaryta didžiulė žala viešajam interesui. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti suteiktas skaidrioms, teisėtoms pirkimo procedūroms, o ne poreikiui artimiausiu metu sudaryti Pirkimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas ir yra pagrindas konstatuoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.

8. Teismo vertinimu, Pirkimo objektas – vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos pats savaime nedaro visuomenės intereso Pirkimo objektu svarbesniu už visuomenės interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti neatidėliotinos skubos kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą (paslaugas). Šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovė negalėtų užtikrinti vaizdo stebėjimo funkcijų kitais būdais ar remdamasi jau galiojančiais susitarimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei skubiai neužbaigus Pirkimo nebūtų užtikrintas visuomenės (dalies) interesas, susijęs su tinkamu vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų teikimu.

9. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, todėl, planuodama viešuosius pirkimus, turėjo įvertinti teisminių ginčų kilimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybes.

10. Atsižvelgdamas į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus bei į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai bei galėtų lemti reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, teismas priėjo prie išvados, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui ar atsakovės interesams. Jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tikėtina, kad ji nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Eurointegracijos projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad esant palankiam teismo sprendimui ji nebegalėtų kitais būdais apginti savo teisių. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė siekia varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nesudarė pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Ieškovė neįrodė, kad, nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar net neįmanomas. Apskųstą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė ginčo Pirkimą bei uždraudė sudaryti Pirkimo sutartį, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo.

11.3. Vilniaus mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros skirtos padėti policijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnams užtikrinti asmenų ir jų turto saugumą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Pirkimas svarbus miesto saugumui užtikrinti, o Pirkimo objektas sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti apie visuomenei reikšmingų paslaugų pirkimą, o tai atitinkamai sudaro pagrindą konstatuoti Pirkimą esant neatsiejamai susijusį su viešuoju interesu. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių visuomenė patirtų didesnę, negu ieškovė, žalą, kadangi pasibaigus šiuo metu galiojančios Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų sutarties terminui, nepertraukiamas vaizdo stebėjimas nebebus užtikrintas, todėl pavojingi reiškiniai ir daromi teisės aktų pažeidimai gali likti nepastebėti.

11.4. Atsakovei yra svarbu nedelsiant sudaryti Pirkimo sutartį, kadangi analogiškos perkamoms Pirkime – vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos – šiuo metu yra teikiamos pagal su ieškove UAB „Eurointegracijos projektai“ 2023 m. gegužės 15 d. pasirašytą sutartį Nr. A62-327/23, kurios terminas – 36 mėn. – baigiasi jau 2026 m. gegužės 22 d. Pirkimo sutartis būtų sudaroma 2026 m. gegužės mėnesį.

12. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eurointegracijos projektai“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Dėl susiklosčiusios situacijos didžiąja dalimi yra kalta pati atsakovė, kadangi ji nepateisinamai ilgai uždelsė pradėti ir vykdyti Pirkimo procedūras. Pirkimas buvo paskelbtas 2025 m. gruodžio 19 d., o pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2026 m. sausio 6 d. Apeliantė nenurodė priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti Pirkimą paskelbti anksčiau, pvz. 2025 m. rudenį. Prieš paskelbdama Pirkimą, atsakovė privalėjo numatyti galimą riziką dėl teisminių ginčų, kurie gali lemti vėlesnį Pirkimo sutarties pasirašymą ir (ar) vykdymą. Jeigu iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pasibaigtų šiuo metu galiojanti sutartis, atsakovė galėtų užtikrinti laikiną paslaugų tęstinumą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.

12.2. Atsakovė nepateikė įrodymų apie vaizdo stebėjimo sistemos faktinį efektyvumą, t. y. kiek nusikalstamų veikų yra nustatoma, užkardoma ar ištiriama būtent vaizdo stebėjimo priemonių pagalba, kokia yra šių priemonių įtaka nusikalstamumo mažėjimui ar viešosios tvarkos užtikrinimui. Apeliantė apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie Pirkimo objekto reikšmę, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų realią, tiesioginę ir neatitaisomą žalą visuomenei ar jos daliai. Vien abstraktus poreikio tęsti Pirkimo procedūras nurodymas nesudaro pagrindo paneigti būtinybę išsaugoti ginčo objekto status quo (esama padėtis) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto iškelti aukščiau už būtinybę užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą.

12.3. Vien teorinė galimybė ateityje reikalauti žalos atlyginimo nepanaikina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

13. Ieškovė UAB „Eurointegracijos projektai“ 2026 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais. 2026 m. balandžio 30 d. perkančioji organizacija paskelbė viešąjį pirkimą analogiškam objektui, pavadinimu „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos (Mažos vertės skelbiama apklausa)“. Tokiu būdu pačios perkančiosios organizacijos veiksmai paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus apie tariamą būtinybę panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Perkančioji organizacija savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad paslaugų poreikis gali būti užtikrintas alternatyviomis priemonėmis iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

16. Ieškovė kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus duomenis – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. balandžio 30 d. paskelbto viešojo pirkimo „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos (Mažos vertės skelbiama apklausa)” skelbimą ir viešojo pirkimo dokumentus (viešojo pirkimo sąlygas su priedais).

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl juos priima ir vertina visų nagrinėjamo klausimo aplinkybių kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovė neįrodė egzistuojant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirkimo sustabdymas, apeliantės įsitikinimu, taip pat pažeidžia viešąjį interesą – užkerta kelią atsakovei įsigyti miesto saugumui užtikrinti svarbią vaizdo kameromis transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugą, kurios poreikis iškils jau 2026 m. gegužės 23 d.

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

22. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

23. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepasisakytina; vertintina, kad pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

26. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad, nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Pirkime atsakovė jau yra priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo. Skunde atsakovė taip pat ne vieną kartą akcentavo, kad yra ypatingai suinteresuota kuo greičiau sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį, nes šiuo metu galiojančios Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų sutarties terminas greitai baigsis (2026 m. gegužės 22 d.). Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad, nesustabdžius ginčo Pirkimo procedūrų, pastarosios būtų netrukus užbaigtos viešojo pirkimo sutarties pasirašymu ir tokios sutarties vykdymu. Taigi, užbaigus ginčo Pirkimo procedūras, ieškovės galimybės dalyvauti to paties Pirkimo objekto viešajame pirkime taptų neįmanomos. Todėl yra pagrindas konstatuoti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimą.

27. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad ieškovė vėliau (ieškinio patenkinimo atveju) galėtų reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas akcentuoja, jog vienintelis tiekėjų tikslas teikiant pasiūlymus yra dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vėliau sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Jokio kito tikslo, akivaizdu, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai neturi. Todėl minėti skundo argumentai dėl ieškovės teisės vėliau galimai reikalauti žalos atlyginimo negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, tiekėjai, teikiantys tokius prašymus, pirmiausia siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jiems palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jų realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką, nustatančią, kad ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017 16 punktas).

28. Minėta, kad ginčo viešuoju pirkimu atsakovės siekiamas įsigyti Pirkimo objektas yra vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos. Teismas pritaria atsakovei, kad įsigyjamos paslaugos yra svarbios miesto saugumui užtikrinti, tačiau toks Pirkimo objektas nėra susijęs su neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto iškelti aukščiau už būtinybę užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą. Tokia išvada koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko, be to), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas). Taigi, viešųjų pirkimų bylose, atsižvelgiant į tai, kad jos nagrinėjamos itin operatyviai, pirmenybė skiriama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą.

29. Skunde atsakovė taip pat nurodė, kad, sustabdžius ginčo Pirkimo procedūras, nepertraukiamas vaizdo stebėjimas nebebus užtikrintas, pasibaigus šiuo metu galiojančios Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų sutarties terminui. Pažymėtina, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino savo poreikius, tokių poreikių patenkinimo (paslaugų įsigijimo) terminus, taigi būtent joms tenka pareiga pasirūpinti, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų pradėtos vykdyti per protingą terminą. Ginčai tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos, pastarosioms vykdant viešųjų pirkimų procedūras, nėra naujas ir netikėtas reiškinys, todėl, kaip teisingai nurodyta apskųstoje nutartyje, planuodama viešuosius pirkimus, atsakovė turėjo įvertinti teisminių ginčų kilimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikimybę.

30. Galiausiai, VPĮ nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Taigi, jeigu iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pasibaigtų šiuo metu galiojanti sutartis, atsakovė galėtų užtikrinti laikiną paslaugų tęstinumą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Ieškovės 2026 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai bei papildomi įrodymai (Skelbimas apie viešąjį pirkimą „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos (Mažos vertės skelbiama apklausa)” ir šio viešojo pirkimo sąlygos) patvirtina, kad šia teise atsakovė pasinaudojo, t. y. paskelbė viešąjį pirkimą dėl analogiškų paslaugų įsigijimo 6 mėn. laikotarpiui nuo viešojo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokia aplinkybė patvirtina, kad perkančioji organizacija jau yra pradėjusi procedūras, leidžiančias užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

31. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundą pateikusi atsakovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.