Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-03 · Byla Nr. Ik-3353-437/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
Ik-3353-437/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01536-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „Kauno švara“
Administracinė byla Nr. I-3353-437/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01536-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant atsakovės atstovėms Daivai Safranavičiūtei ir Ritai Kuštan, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno švara“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. A. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašo įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – VAGK) nagrinėti jo 2011-06-20 skundą, kurį ji priimti atsisakė 2011-06-29 raštu Nr.7R-111(4R-322).

Skunde paaiškina, kad su 2011-06-20 skundu kreipėsi į VAGK, tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-29 raštu Nr.7R-111(4R-322) atsisakė nagrinėti jo skundą – atsisakė jį priimti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 str. 1 dalimi ir 28 straipsniu. Mano, kad VAGK 2011-06-29 raštu Nr.7R-111(4R-322) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti jo skundą. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Pagal to paties str. 3 dalį įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką, tačiau jokie įstatymai nenustato išskirtinės specialios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmų apskundimo tvarkos. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 straipsnis suteikia skundo (prašymo) teisę, pagal kurią su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnį VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo. VAGK nesprendžia: 1) ABTĮ 16, 18 str., 19 str. 2 ir 3 dalyse ir 20 str. 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

Nurodo, kad 2011-06-20 skundu VAGK jis skundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – VVTAT komisija) 2011-05-23 nutarimą Nr. 10-284, kuriam nenustatyta jokia speciali skundimo tvarka (ginčijo nutarimo priėmimo administracinę procedūrą, kuri iš esmės, jo manymu, sukliudė priimti nešališką sprendimą VVTAT). VVTAT 2011-06-16 raštu Nr.4-5106 patvirtino, kad posėdžio protokolas nebuvo rašytas. Dėl to neteisėtas ir posėdžio sekretoriaus nebuvimas. Tokie pažeidimai galėtų būti ištaisyti tik iš naujo nagrinėjant ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Pabrėžia, kad VAGK jis pateikė skundą iš esmės dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, prašė patikrinti administracinės procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamas, kad ginčo dalykas yra viešoji paslauga.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-29 rašte Nr.7R-111(4R-322) padarė išvadą, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, kai tuo tarpu vienas iš skundo reikalavimų buvo pripažinti, kad ginčo dalykas yra viešoji paslauga, dėl kurios įstatymai nereikalauja sudaryti kokių nors rašytinių civilinių sutarčių ir viešosios paslaugos neprilygina civilinei paslaugai. Taigi, VAGK sprendė klausimą iš esmės nepriėmus skundo nagrinėjimui ir jo nenagrinėjusi, tuo iš esmės atimdama teisę apskųsti valstybinės valdžios institucijos veiksmus. Tokiu būdu netenkama teisės kreiptis į teismą ne dėl ginčo esmės, bet dėl valstybinės institucijos veiklos teisėtumo patikrinimo. Mano, kad tokią teisę suteikia Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 dalis ir Konstitucijos 30 str. 1 dalis, 46 str. 1 dalis.

Pabrėžia, kad VAGK 2011-06-29 rašte Nr. 7R-111(4R-322) remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios visos priimtos pagal paslaugų teikėjų skundus, jose yra sudarytos civilinės sutartys. Kita vertus, tose nutartyse buvo sprendžiamas ginčo teismingumo klausimas teismams, bet ne galimumas nagrinėti ginčus VAGK, kuri nėra teisminės valdžios institucija, todėl negalėjo ir negali kurti precedentų savo atžvilgiu aiškindama įstatymus. Be to, šis ginčas yra kilęs pagal vartotojo skundą ir pats ginčo pobūdis bei aplinkybės yra kitokios, nei minimose nutartyse.

Remiasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 str. 1 dalimi. Nurodo, kad VVTAT komisija skundžiamu 2011-05-23 nutarimu Nr. 10-284 pasiūlė UAB „Kauno švara“ teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį su A. A. arba namo bendrosios nuosavybės administratoriumi. Mano, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba peržengė savo kompetencijos ribas, siūlydama kitam asmeniui sukurti jam teisinius santykius. Valstybinės valdžios institucijos veikla gali būti skundžiama, nes teisinės valstybės principas, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, suponuoja kiekvienam teisę ir galimybę, kad teismas ir ikiteisminės valdžios įstaigos revizuotų tokius valstybės institucijų veiksmus. Priešingu atveju, būtų paneigta tokios kontrolės tvarka, t.y. galimybė prašyti patikrinti tokių veiksmų teisėtumą, nes tokių veiksmų atlikimą nustato teisė, o būtų nepalikta galimybė tokius veiksmus patikrinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovės VVTAT atstovės prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 14–28), kuriame paaiškina, kad A. A. į VVTAT kreipėsi su 2010-10-28 skundu dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais teikiamos atlygintinos paslaugos bei iš to kylančių UAB „Kauno švara“ veiksmų. VVTAT, išnagrinėjusi A. A. skundą, 2010-10-04 rašte Nr. 10-219 pateikė atsakymą į jį. Skunde VVTAT A. A. nurodė, kad atlygintinų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo santykiai tarp jo ir UAB „Kauno švara“ atsiradę ne sudarytos vartojimo sutarties, o Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų pagrindu.

Pažymi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nutarimą priėmė laikydamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatyme bei Reglamente nustatytos bei tokio pobūdžio ginčams ir sprendimų priėmimui taikytinos tvarkos, išsamiai, objektyviai bei visapusiškai įvertinusi teisingam ginčo išnagrinėjimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nutarimo nuorašą 2011 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4-4280 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė ir A. A., o 2011 m. birželio 16 d. raštu Nr. 4-5106, atsakydama į pareiškėjo A. A. prašymą pateikti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011 m. gegužės 23 d. posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas, protokolo nuorašą, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento 94 straipsnį nagrinėjant ginčą rašytinio proceso tvarka protokolas nerašomas bei į tai, kad pareiškėjo prašymas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje buvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, protokolas nebuvo rašytas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jo pareiškėjui pateikti negali.

Remiasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12, 29 str., 23 str. 1 d., 19 str. 1 d., 25 str. 1, 7 d., 21 str. 1 d., 27 str. 1 d., Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d., 6 str. 31 p., 8, 9 str., 16 str. 37 p., 29 str. 8 d. 7 p., 30 str. 2 d. 1, 4 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 94, 95 p., Civilinio kodekso 6.161 str., 4.84 str. 2, 3 p., Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 3, 5, 30, 76, 77 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.4, 9 p., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-15 įsakymu Nr. A-4671 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.11 p.

Pažymi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi tarp vartotojo A. A. ir UAB „Kauno švara“ kilusį ginčą dėl pareiškėjui teikiamų komunalinių paslaugų teisėtumo ir pagrįstumo ne teisme tvarka bei priimdama nutarimą, vadovavosi jai Vartotojų teisių apsaugos įstatymu priskirta kompetencija ir, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktais paaiškinimais bei nurodytomis aplinkybėmis, reikalavimais, priėmė vieną iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno švara“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 181–182), kuriame prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad A. A. niekada neginčijo ir neginčija atliekų tvarkymo paslaugos suteikimo fakto ir tai liudija apie prievolinių santykių buvimą tarp jo ir UAB „Kauno švara“. Mano, kad A. A. elgiasi nesąžiningai, nes VVTAT išsamiai išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp jo ir UAB „Kauno švara“ dėl teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pagrįstumo, teisėtumo ir atsiradimo pagrindo. Nors A. A. savo skunde Tarnybai akcentavo kad neturi sutarties su UAB „Kauno švara“, prašė apginti jo pažeistas teises, jam pateiktos atliekų tvarkymo sutarties nepasirašė, pastabų dėl sutarties nesurašė ir bendrovei nepateikė, o, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-06-29 rašto nepagrįstas apskundimas byloja apie A. A. piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymo priimti pareiškėjo 2011-06-27 skundą nagrinėti iš esmės, kurį Vyriausioji administracinių ginčų komisija išdėstė savo 2011-06-29 rašte Nr. 7R-111(4R-322).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011-06-27 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai padavė skundą, kuriame prašė: 1) skundo nagrinėjime leisti dalyvauti suinteresuotam asmeniui Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai; 2) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2011-05-23 nutarimu Nr. 10-284 nepriėmė sprendimų dėl skundo reikalavimų ir pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str. 1 dalį; 3) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarime Nr. 10-284 nepagrįstai ir neteisėtai nenurodytas komisijos posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys ir tuo pažeistas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str. 3 d. 3 punktas; 4) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, 2011-05-23 priimdama nutarimą Nr. 10-284, nebalsuodama pažeidė savo darbo Reglamento 68 punktą; 5) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, nespręsdama klausimo dėl Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos buvimo ginču suinteresuotu asmeniu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 dalį ir savo darbo Reglamento 126.3 punktą; 6) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2011-05-23 nutarime Nr. 10-284 nepagrįstai ir neteisėtai ginčo dalyką apibrėžė kaip šiukšlių išvežimą – komunalinę paslaugą Civilinio kodekso 6.584 str. 1 dalies prasme; 7) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarimo Nr. 10-284 teiginys, kad UAB „Kauno švara“ teikia jam mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, už kurias jis atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas, yra niekuo nepagrįsta prielaida; 8) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarimo Nr. 10-284 dalis, kuria komisija remiasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T-142 patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (Tarybos 2010-09-16 sprendimo Nr.T-496 redakcija) ir jų pagrindu kildina jam ir jo namo administratoriui prievolę sudaryti civilinę sutartį su UAB „Kauno švara“, o nesiremia Civilinio kodekso 6.156 str. 1, 2 dalimis, 6.188 straipsniu bei kitomis LR civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis atlygintinų paslaugų teikimą bei bendrąsias sutarčių nuostatas, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes kolizijos atveju remiamasi žemesnės galios teisės normomis, nors privalo remtis aukštesnės galios įstatymų teisės normomis; 9) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarimu Nr. 10-284 į ginčo nagrinėjimą neįtraukdama, tačiau spręsdama dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės valdytojo teisių ir pareigų peržengė skundo nagrinėjimo ribas ir tuo pažeidė savo darbo Reglamentą, nepranešdama valdytojui apie ginčo esmę bei nesuteikdama teisės pateikti paaiškinimus; 10) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2011-05-23 nutarime Nr. 10-284 neteisėtai ir nepagrįstai ėmėsi teisės aiškinimo funkcijų, nes tokių įgaliojimų įstatymai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai nesuteikia, bei nepagrįstai ir neteisėtai tiesiogiai ginčo sprendimui taikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB, sprendime suformuluotas pasiūlymas prieštarauja LR CK 6.156 str. 1, 2 dalims; 11) pripažinti, kad ginčo dalykas yra viešoji paslauga, dėl kurios įstatymai nereikalauja sudaryti kokių nors rašytinių civilinių sutarčių; 12) pripažinti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarimas Nr. 10-284 yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; 13) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-05-23 nutarimą Nr. 10-284 ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo nagrinėti jo 2010-10-28 skundą su 2010-11-24, 2010-12-29, 2011-04-01 ir 2011-04-26 papildymais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nustatytą terminą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-29 raštu Nr. 7R-111(4R-322) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2011-06-27 skundą, motyvuodama tuo, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą neteismine tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnį Vyriausioji administracinių ginčų komisija (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija) nagrinėja skundus (prašymus) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Šių teisės normų pagrindu teigtina, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo institucija pagal įstatymų leidėjo valią yra įgaliota nagrinėti tik tokius skundus (prašymus), kuriais siekiama peržiūrėjimo viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), tačiau, kolegijos vertinimu, tik tokių teisės aktų, kurie sukelia realias teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, t.y. sukuria tam tikrą privalomą elgseną. Jei tokių pasekmių neatsiranda, nepaisant to, kad dokumentas surašomas viešojo administravimo sistemos subjekto, jis negali būti nagrinėjamas Komisijos.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-29 rašte Nr. 7R-111(4R-322) pagrįstai, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, priimti išnagrinėjus vartotojų skundus neteismine tvarka, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra individualus administracinis teisės aktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai keliamus reikalavimus, sutinka su komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir teisės aktuose nustatyta kitokia jo sprendimo tvarka. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepriskiriamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai, darytina išvada, kad komisija pagrįstai atsisakė pareiškėjo pateiktą skundą priimti nagrinėjimui iš esmės. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti jo 2011-06-20 skundą, gautą 2011-06-27.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRūta MiliuvienėMilda Vainienė