Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, – 1 metų laisvės apribojimu, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paliekant 8 mėnesnių laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskiriant įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskiriant įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (šiuo metu atlieka arešto bausmę (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. kovo 3 d. įtikindamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. S. paaukoti labdarai įmonės automobilį Ukrainai, 2022 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), minėtos įmonės teritorijoje, su ja sudarė transporto priemonės „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 50 Eur įgijo minėtą transporto priemonę, tačiau pažado perduoti automobilį kaip labdarą Ukrainai netesėjo ir tą pačią dieną, apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Radviliškyje, Miško g. 46, pirkimo–pardavimo sandorio metu pirkėjui K. B. melagingai nurodęs, kad automobilis „Volkswagen Caddy Maxi“ priklauso jo motinai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S., su K. B. sudarė automobilio „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje pasirašydamas ties įrašu „R. K.“, taip automobilį „Volkswagen Caddy Maxi“ išmainė į K. B. automobilį „BMW“, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 450 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. M. 2022 m. kovo 4 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Radviliškyje, Miško g. 46, transporto priemonės „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorio metu pirkėjui K. B. melagingai nurodęs, kad automobilis „Volkswagen Caddy Maxi“ priklauso jo motinai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S., su K. B. sudarė automobilio Volkswagen Caddy Maxi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje K. B. įrašius transporto priemonės pardavėjo vardą ir pavardę – „R. K.“, jis ties minėtu įrašu R. S. vardu pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2022 m. vasario 8 d. R. S. pareiškimo matyti, kad kovo 3 d. Vilniuje, Ozo g. „Viados“ degalinėje stovėjo „Mercedes Vito“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir rinko humanitarinę pagalbą į Ukrainą. Jos sūnus, kaip ir daug kitų žmonių, vežė maisto produktus ir kažkiek vaistų nuo skausmo. Automobilis buvo prikrautas pilnas ir jiems trūko vietos. Jie klausė, gal kas turi kokį automobilį, kuris yra nenaudojamas ir galėtų paaukoti Ukrainai. Sūnus pasakė, kad mamos įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi vieną seną, bet gerai važiuojantį „Volkswagen Caddy max“. Sakė, jeigu domina, susisiekite su mama ir sutarsite. Ji G. M. paskambino, pasakė, kad galėtų už simbolinę kainą parduoti automobilį, jis sakė – puiku. Kovo 4 dieną 15 val. susitarė susitikti jų įmonėje (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad pardavime sudalyvautų jų darbuotojas, kuris atsakingas už įmonės automobilius, R. G. Minėtas G. atvyko laiku, surašė pirkimo–pardavimo sutartį, ji patikrino jo asmens tapatybės dokumentą, bet kažkodėl jo neatšvietė. Sumokėjo jis 50 Eur, išrašė jam pajamų kvitą ir jis pasiėmė automobilį ir išvažiavo, palikdamas jų stovėjimo aikštelėje savo automobilį „Mercedes Vito“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris, beje, iki šiol stovi jų aikštelėje. Parvažiavus namo, kažkaip pasidarė neramu, nes jis kažkaip keistai minėjo, kad vežant vaistus per Lenkijos sieną į Ukrainą reikia slėpti. Surinko jo vardą ir pavardę „Google“, pamatė, kad buvo teistas už narkotikus, tada galvoje sukūrė visą dramą ir išsigando. Pradėjo tikrinti regitros sitemoje, ar registravo automobilio pardavimą, pamatė, kad registracijos prašymas atmestas. Bet pašnekėjus su keliais draugais, ją nuramino, kad turėdama pirkimo–pardavimo sutarį su originaliais parašais, neturėtų dėl ko nerimauti. Šeštadienio rytą, patikrinus regitros puslapį, pamatė, kad pirkimą deklaruoja visai kitas žmogus. Parašė laišką regitrai, kad tokiam žmogui nepardavė automobilio. Tuo metu paskambino jai žmogus (K. B.), kuriam tas pats G. M. pasiūlė tą pačią dieną, kovo 3 d., pakeist „Volkswagen Caddy max“ į jo turimą „BMW“ automobilį. G. sudarė pirkimo sutartį su K. padirbdamas jos parašą ir nurodydamas net ne jos pavardę. Naujam pirkėjui sakė, kad ji jo mama. Su tuo K. sutarė, kad jų automobilį ji jam parduoda ir tuos pinigus paaukos Ukrainai, kaip ir buvo sutarę. Prie pareiškimo pateiktos dviejų 2022 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčių ir mokėjimo kvito kopijos, kurios prijungtos prie bylos.

Liudytoja R. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų kovo 3 d. per socialinį tinklą „Facebook“ sužinojo, kad „Viada“ degalinėje, esančioje Ozo gatvėje prie prekybos centro „Ozas“ stovi automobilis „Mercedes Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir renka humanitarinę pagalbą Ukrainai. Ji surinko namie turėtus vaistus nuo skausmo, maistą ir suruoštą dėžutę jos sūnus K. K. nuvežė į minėtą vietą. Sūnus, atidavęs daiktus ir būdamas dar vietoje, paskambino jai telefonu ir pasakė, kad automobilis, renkantis humanitarinę pagalbą, yra jau pilnas, trūksta vietos aukojamiems daiktams ir žmonės, renkantys daiktus, klausė, gal kas turi automobilį, kuris yra nenaudojamas ir galėtų paaukoti Ukrainai. Sūnus paklausė, ar jos įmonė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų paaukoti seno, bet techniškai tvarkingo automobilio „Volkswagen Caddy max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji susisiekė su įmonės buhaltere ir, jai sutikus, nutarė paaukoti automobilį už simbolinę 50 Eur sumą. Sūnui pasakė, kad sutinka. Sūnus jai perdavė asmens, rinkusio humanitarinę pagalbą, telefono numerį. Ji paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono ragelį pakėlė vyras, kuris prisistatė G. M. Pokalbio metu jam pasakė apie turimą automobilį ir kad galėtų už simbolinę kainą parduoti šį automobilį. Jis sutiko. Susitarė susitikti kovo 4 d. 15.00 val. įmonės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad pardavime sudalyvautų įmonės darbuotojas R. G., kuris atsakingas už įmonės automobilius. R. G. sutiko, jis iš interneto atspausdino automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. G. M. atvyko sutartu laiku, užpildė pirkimo–pardavimo sutartį (turi originalą namuose).G. M. pateikė savo asmens dokumentą, t. y. asmens tapatybės kortelę. Jis jai sumokėjo 50 Eur. Ji jam išrašė pajamų kvitą. G. M. pasiėmė automobilį ir išvažiavo, palikdamas jų stovėjimo aikštelėje savo automobilį „Mercedes Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžus po darbo namo, jai kažkaip pasidarė neramu ir ji, prisijungusi prie interneto „Google“, surinko jo vardą ir pavardę ir pamatė, kad G. M. buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Pradėjo tikrinti valtybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ sistemoje, ar jis registravo automobilio pardavimą. Pamatė, kad registracijos prašymas atmestas. Kitos dienos rytą jai į elektroninį paštą iš VĮ „Regitra“ atėjo pranešimas, kad patvirtintų automobilio pardavimą. Pastebėjo, kad pirkimą deklaruoja visai kitas žmogus, o ne G. M. Prašymo nepatvirtino, o jį atmetė. Tada telefonu su ja susisiekė vyras, kuris prisistatė K. B. iš (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad kovo 3 d. G. M. jam pasiūlė pakeisti automobilį „Volkswagen Caddy max“ į jo parduodamą automobilį „BMW“. G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su K. padirbdamas jos parašą ir nurodydamas klaidingą pavardę ne S., o K., o taip pat nurodydamas, kad ji jo mama. Pokalbio metu ji K. pasakė visą situaciją ir su juo sutarė, kad parduoda jam automobilį už 200 Eur. K. B. į jos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 200 Eur. Kai G. buvo atvažiavęs į jos įmonės kiemą ir paėmė automobilį „Volkswagen Caddy Maxi“, jis paliko savo automobilį „Mercedes Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žadėdamas pasiimti tą patį vakarą, tačiau nepasiėmė. Ji paskambino G., norėdama paklausti, kada jis pasiims automobilį, tačiau jis nepakėlė telefono ragelio. Pagal valstybinius numerius nustatė, kad automobilis priklauso įmonei, tačiau šiuo metu neprisimena konkrečiai kokiai. Ji paskambino į tą įmonę ir jos atstovas pasakė, kad būtent G. M. iš jų yra išsinuomojęs šį automobilį. Įmonės atstovui ji nurodė, kur stovi automobilis. Kažkas atvažiavo iš įmonės ir pasiėmė automobilį, tačiau ji tuo metu įmonėje nebuvo ir nematė. Liudytoja R. S. papildomos apklausos metu parodė, kad prie duotų parodymų pasilieka ir, atsakydama į jai užduotus klausimus, papildo, kad šių metų kovo 3 d. sužinojusi, kad reikalinga paaukoti automobilį, kaip labdarą Ukrainai, nutarė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ji yra direktorė) priklausantį automobilį „Volkswagen Caddy max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaukoti Ukrainai. Parama Ukrainai užsiiminėjo vyras, kuris prisistatė G. M. 2022 m. kovo 4 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis su G. M. ir automobilis parduotas už simbolinę kainą, t. y. 50 Eur. Jos tikslas buvo tik automobilio paaukojimas, apie kažkokius G. M. tolimesnius blogus ketinimus ji net negalėjo pagalvoti. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl jo vertė tai dienai buvo 2 500 Eur. Būtent 2021 m. rudenį ji buvo radusi klientą, kuris būtų pirkęs automobilį už 2 500 Eur, tačiau apsigalvojo ir nepardavė galvodama dar juo pasinaudoti. Nors realiai jai padaryta turtinė žala už 2 450 Eur (50 Eur G. M. sumokėjo), tačiau civilinio ieškinio nereikš.

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. R. S. pareiškimo matyti, kad 2022 m. kovo 4 d. apgaulės būdu G. M. perpardavė įmonei priklausantį automobilį „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo aukojamas kaip labdara Ukrainai. Automobilio vertė 2022 m. kovo 4 d. buvo 2 500 Eur. Kadangi G. M. pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį už automobilį „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo simbolinę 50 Eur kainą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 2 450 Eur žala, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas K. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo įkėlęs skelbimą (tikslios datos neprisimena) į (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „BMW 520“, skelbime nurodė savo tel. Nr. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 4 d. su juo susisiekė vyriškis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo paklausė, ar domintų automobilio „BMW 520“ mainai į automobilį „Volkswagen Caddy“. Jis vyriškiui nurodė, kad mainai domintų, tačiau su jo 300 Eur priemoka. Sutarė su vyriškiu dėl susitikimo vietos ir laiko. Tą pačią dieną vakare apie 20 val. vyriškis atvyko adresu Miško g. 46, Radviliškis, į automobilių aikštelę, kurioje stovėjo jo mainomas automobilis „BMW 520“. Vyriškis atvyko su automobiliu „Volkswagen Caddy“. Aikštelė, kurioje susitiko su asmeniu, yra stebima vaizdo stebėjimo kamera, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų įrašas 2022 m. kovo 4 d. jau išsitrynė, kadangi įrašai saugojami tik 2 dienas. Gali nurodyti, kad vyriškis atvyko vienas. Vyriškis jam nurodė, kad automobilis „Volkswagen Caddy“ priklauso įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o įmonės savininkė yra jo mama R. K. Su vyriškiu surašė 2 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Vyriškis vienoje sutartyje buvo pirkėjas, nurodė savo duomenis, t. y. G. M., šia sutartimi vyriškis iš jo pirko automobilį „BMW 520“, kitoje sutartyje pirkėjas buvo jis, o pardavėja – įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jam nurodė, kad įmonei šis automobilis nebereikalingas, todėl nutarė parduoti. Taip pat pasakė, kad jis pasirašys pirkimo–pardavimo sutartį už savo mamą. Taip pat prie jo paskambino telefonu, neva savo mamai R. K., su kuria šnekėjo apie automobilio „Volkswagen Caddy“ pardavimą, tokiais savo veiksmais vyriškis siekė jį įtikinti, kad viskas gerai ir jis iš tikrųjų parduoda savo mamos įmonės automobilį. Nieko blogo neįtardamas sutiko su vyriškiu susirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pildė jis, o G. M. tik pasirašė prie, neva, savo mamos vardo ir pavardės. G. M. nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą kartą. G. M. parodė automobilio „Volkswagen Caddy“ dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad automobilio savininkas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Vyriškis jam primokėjo sutartus 300 Eur ir išvyko automobiliu „BMW 520“, jam palikęs automobilį „Volkswagen Caddy“. Kitą dieną bandė susiskambinti su G. M., kadangi jam buvo reikalinga, jog pirkėjas, neva, jo mama R. K., www.regitra.lt patvirtintų automobilio „Volkswagen Caddy“ SDK kodą, kuris jam reikalingas siekiant priregistruoti automobilį. Tačiau telefonu vyriškis jam neatsiliepė, todėl internete susirado įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kontaktus ir paskambino nurodytu tel. Nr. Atsiliepė moteriškė, kuri nurodė, kad vyriškis, kuris jam pardavė automobilį „Volkswagen Caddy“, ją apgavo, todėl jei nori susitvarkyti šio automobilio dokumentus, turi jai primokėti, kitaip automobilio dokumentų susitvarkyti negalės. Sutarė, kad moteriai už automobilį primokės 200 Eur. Šiuos pinigus pervedė moteriai pavedimu. Susitvarkė automobilio dokumentus. Jis patyrė turtinę 200 Eur žalą, kadangi už automobilį turėjo papildomai primokėti, tai sandorio metu nebuvo sutarta, tačiau pareiškimą rašyti atsisako.

Iš 2022 m. kovo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad liudytojas K. B. atpažino asmenį Nr. 2 (G. M.), iš kurio 2022 m. kovo 4 d. pirko automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmenį atpažino pagal veido bruožus, t. y. antakius, akis, nosį, lūpas, veido formą, plaukus.

Liudytojas K. B. pateikė 2022 m. kovo 4 d. transporto priemonės, automobilio „Volkswagen Caddy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Pateikta sutartis prijungta prie bylos.

Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados Nr. 11-1373(22) matyti, kad 2022 m. kovo 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė ir šalia pasirašė ne R. S. Nustatyti, ar 2022 m. kovo 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė ir šalia pasirašė G. M. ar kitas asmuo, negalima dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių.

Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen Caddy Maxi“, 2010 metų, vertė 2022 m. gruodžio mėnesiui yra 3 199,50 Eur be PVM, su PVM – 4 050 Eur.

G. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, teisė turėti gynėją išaiškinta ir nori parodyti, kad pasinaudoja savo, kaip įtariamojo teisėmis, ir šiandien atsisako duoti parodymus. Papildomai apklaustas 2022 m. gruodžio 9 d. G. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, savo kaltę pripažįsta visiškai ir gali paaiškinti, kad 2022 m. kovo 3 d. kartu su kitais bendraminčiais prie prekybos centro „Ozas“, Vilniuje, rinko labdarą Ukrainai. Be buities reikmenų, taip pat buvo reikalingas automobilis paaukoti Ukrainai. Klausė žmonių, ar neturi kas paaukoti automobilio Ukrainai. Vienas vaikinas, priėjęs prie jo, pasakė, kad galimai jo mama galėtų paaukoti automobilį. Vaikinas telefonu paskambino savo mamai ir perdavė jam telefono ragelį pakalbėti. Moteris pokalbio metu pasakė, kad gali paaukoti automobilį „Volkswagen Caddy“, priklausantį bendrovei, tačiau už dyką atiduoti negali, o reikia simboliškai sumokėti. Sutarė simbolinę 50 Eur sumą. Susitarė ir kitą dieną, t. y. kovo 4 d. susitiko (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje jie sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir jis už 50 Eur įgijo automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į susitikimą buvo atvažiavęs išnuomotu automobiliu „Mercedes Vito“, kurį paliko (duomenys neskelbtini). Po pietų radus skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 520“, kilo mintis jį įsigyti. Paskambino nurodytu skelbime telefonu ir pokalbio metu pasiūlė atlikti mainus, t. y. automobilį „Volkswagen Caddy“ pakeisti į automobilį „BMW“. Automobilio pardavėjas sutiko su jo pasiūlymu ir susitarė susitikti vakare Radviliškyje. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., susitiko su vyru, kuris prisistatė K. B., automobilių stovėjimo aikštelėje. Jie sudarė dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Viena sutartimi jis įgijo iš K. B. automobilį „BMW520“, o kita sutartimi vyras iš jo nupirko automobilį „Volkswagen Caddy“. K. nurodė, kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S., kuri yra, neva, jo mama. Sutartį užpildė K., o jis tik pasirašė prie įrašo „R. K.“. Apsikeitus automobiliais, išvažiavo iš Radviliškio. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012, 2K–7–47–895/2016 ir kt.). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą būtų susiformavusi iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė yra sukčiavimo būdas ir ji panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės požymiai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021).

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančio privalomai vykdytiną sprendimą, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto vertės arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar valdymui adekvačiai neatlyginant už gautą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462/2013). Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui dėl kaltininko asmenybės ar turimo turto, jo vertės ar neteisingos, melagingos informacijos pateikimu dėl galimybės sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Suklaidintas dėl melagingos informacijos asmuo pasirenka sau nenaudingą, bet naudingą kitam asmeniui veikimo būdą. Dėl to suklaidintas asmuo patiria turtinės žalos, o kaltininkas nepagrįstai praturtėja. Civilinių teisinių santykių srityje apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, pateikdamas melagingą informaciją ir suklaidindamas kitą civilinių teisinių santykių dalyvį, įkalba sudaryti nepalankios rūšies civilinę sutartį. Apgaulė gali pasireikšti ir tuo, kad siūlant sudaryti civilinę sutartį kaltininkas neteisingai įvertina turto vertę, ją nepagrįstai padidindamas ar sumažindamas.

Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikinusi ją sudaryti civilinę turto sutartį ir pagal ją prisiimdama tam tikrus turtinius įsipareigojimus, jų vykdyti nesiruošia. Dėl to kita sutarties šalis patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011).

Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo nusikaltimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu buvo esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-336/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimu turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Jei civilinės sutarties sąlygos nevykdomos, asmuo turi teisę į teisinę gynybą. Įstatymai numato tam tikras sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2014, 2K-589-696/2015).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696/2015, 2K-143-696/2015).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį paprastai nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktiką laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015). Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. kovo 3 d. įtikindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. S. paaukoti labdarai įmonės automobilį Ukrainai, 2022 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), minėtos įmonės teritorijoje, su ja sudarė transporto priemonės „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 50 Eur įgijo minėtą transporto priemonę, tačiau pažado perduoti automobilį kaip labdarą Ukrainai netesėjo ir tą pačią dieną, apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Radviliškyje, Miško g. 46, pirkimo–pardavimo sandorio metu pirkėjui K. B. melagingai nurodęs, kad automobilis „Volkswagen Caddy Maxi“ priklauso jo motinai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S., su K. B. sudarė automobilio „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje pasirašydamas ties įrašu „R. K.“, taip automobilį „Volkswagen Caddy Maxi“ išmainė į K. B. automobilį „BMW“, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 450 Eur vertės turtą. Be to, G. M. 2022 m. kovo 4 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Radviliškyje, Miško g. 46, transporto priemonės „Volkswagen Caddy Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorio metu pirkėjui K. B. melagingai nurodęs, kad automobilis „Volkswagen Caddy Maxi“ priklauso jo motinai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S., su K. B. sudarė automobilio „Volkswagen Caddy Maxi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje K. B. įrašius transporto priemonės pardavėjo vardą ir pavardę – „R. K.“, jis ties minėtu įrašu R. S. vardu pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo G. M. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena tyčinė nusikalstama veika turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir viena tyčinė nusikalstama veika valdymo tvarkai, susijusi su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, abu nusikaltimai yra baigti ir priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam G. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. M. iki BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir G. M. asmenybę – yra jauno amžiaus, užsiimantis individualia veikla. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. M. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 60 parų arešto bausmę, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą analogiškai paskyrus 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.

G. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kaltinamasis R. M. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (ligoninėje buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nustatytos diagnozės – F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje), buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje ((duomenys neskelbtini) gydėsi kelis kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: F19-.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių psichoaktyviųjų narkotikų ir kitų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-462/2022 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir G. M. paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti G. M. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. M. sulaikymo dienos.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.