Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-01-20 · Administracinė byla Nr. eI3-130-283/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
eI3-130-283/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00222-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Anykščių rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija
Administracinė byla Nr. eI3-130-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00222-2021-8
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.6; 24.4; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. B.) 2021 m. birželio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis paduotu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21R4-60 (AG4-36/19-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1-SD-659(8.4) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas); 2) įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą, suteikiantį pareiškėjui leidimą projektuoti ir įrengti nuovažą į jo sklypą 2021 m. vasario 15 d. pateiktame prašyme nurodytoje vietoje pagal pridedamą schemą.

M. B. skunde nurodė, kad kreipėsi į Komisiją skundu ir prašė panaikinti Administracijos 2021 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą Nr. 1-SD-659(8.4) „Dėl prašymo“, kuriuo atsakovė nesutiko leisti įsirengti įvažiavimą nuo šalutinės gatvės palei (duomenys neskelbtini) gatvę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Komisija 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 21 R4-60 (AG4-36/19-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagristą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu ir ginčydamas jos sprendimo teiginius, kad Administracija pagrįstai rėmėsi Detaliuoju planu, nes šis administracinis aktas yra galiojantis ir o jo sprendiniai nenuginčyti, rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas iš esmės pakartojo Kelių direkcijos atsiliepime išdėstytus argumentus, kad Administracijos pozicija dėl galimybės pareiškėjui įsirengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, nustatančiam nuovažų įrengimą valstybinės reikšmės keliuose; kad galimybė privažiuoti prie suplanuotos teritorijos ir gretimų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas valstybinės reikšmės keliuose (plėtojant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą laisvoje valstybinėje žemėje ar numatant kelio servitutus), naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Kelių direkcija 2021 m. vasario 24 d. Nr. 2-3087 raštu Nr. 2-3087 „Dėl tarnybinės pagalbos” informavo atsakovę, jog detalieji planai galioja detaliųjų planų galiojimo ribose, o ginčo atveju Detaliojo plano galiojimo riba sutampa su buvusiomis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir pareiškėjo Žemės sklypo neapima; kad, Kelių direkcijos nuomone, sprendiniai, susiję su nauja nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti vertinami tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Kelių direkcija nurodė, kad neturi duomenų apie su tuometine valstybės įmone (toliau – VĮ) „ Utenos regiono keliai” (po reorganizacijos – AB „Kelių priežiūra") suderintą nuovažą į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Detaliajame plane nurodytoje vietoje ir pagal tuo metu galiojusią tvarką su šia įmonė pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. Pareiškėjas rėmėsi Kelių direkcijos vertinimu, kad ginčo momentui Detalusis planas nėra galiojantis, nėra parengtas tiek, kad būtų galima pagal jo sprendinius įrengti nuovažą. Pareiškėjas teigė, kad Komisija šios informacijos nenagrinėjo ir neanalizavo, o išvadas grindė tik atsakovės pareiktais dokumentais.

Pareiškėjas kaip nepagrįstus įvertino Komisijos sprendimo teiginius, kad Detaliojo plano sprendiniais buvo suprojektuota nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypą, teigė, kad Detaliojo plano sprendiniais nebuvo ir nėra suprojektuota nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Remdamasis Kelių direkcijos nuomone, tvirtino, kad Žemės sklype nustatytas servitutas nesuteikė teisės rengti tiesioginio įvažiavimo, nes duomenų bazėje jokio servituto nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruoto. Paaiškino, kad gretimo žemės sklypo savininkui, kuriam patekti į savo sklypą ir buvo nustatytas servitutas, turėjo galimybę patekti į savo sklypą kitu įvažiavimu, sutikus, pareiškėjas panaikino Žemės sklype esantį servitutą. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija apsiribojo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytu servitutu ir nevertino, ar šio servituto pagrindu pareiškėjas turėjo galimybę įrengti tiesioginę nuovažą.

Be to, pareiškėjas kaip nepagrįstą vertino Komisijos sprendime nurodytą pritarimą Administracijos pozicijai, jog įgyvendinant pareiškėjo siūlomą įvažiavimą per (duomenys neskelbtini) teritoriją, tektų pašalinti tris medžius, taip pažeidžiant vertingą kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, neužtikrinant darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos. Savo poziciją pareiškėjas grindė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdomo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, ir teigė, kad atsakovė nenurodė konkrečių medžių, kurie negali būti pašalinti kaip saugotini, kadangi šie medžiai nėra įtraukti į saugotinų medžių sąrašus. Pareiškėjas pažymėjo, kad teritorijoje, kurioje gali būti įrengiamas privažiavimo kelias tiek pagal pareiškėjo siūlomą variantą, tiek pagal Administracijos pateiktą schemą, reljefas yra stipriai kalvotas su stačiais nuolydžiais, todėl neišvengiamai bus keičiamas reljefas ir dalis augančių medžių turės būti pašalinta, be to, rengiant nuovažą pagal atsakovės siūlomą schemą, būtų reikalinga nustumdyti žemės šlaitą, jį sutvirtinti, suformuoti reikalingą nuolydį ir pašalinti keletą pušaičių, privažiavimas prie Žemės sklypo būtų dvigubai ilgesnis ir pareikalautų didesnio reljefo pakeitimo, nei pagal pareiškėjo siūlomą variantą.

Atsiliepimas

Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija tvirtino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, atsakovė įvažiavimą į M. B. priklausantį Žemės sklypą pasiūlė, įvertinusi tai, kad pareiškėjo pageidaujamas įsirengti įvažiavimas nėra numatytas jokiame teritorijų planavimo dokumente, bei atsižvelgusi į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taip užtikrinant darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, kadangi šiuo įvažiavimu galėtų naudotis ir prie pareiškėjo žemės sklypo esantys gretimi sklypai.

Administracija teigė, kad M. B., ginčydamas jos priimtą administracinį sprendimą ir Komisijos sprendimą, iš esmės rėmėsi tuo, jog Komisija ir Administracija nevertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės) 42 punkto nuostatų, nustatančių, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

Administracija, pasisakydama dėl M. B. skundo teiginių apie negaliojantį Detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodė, kad Detaliojo plano sprendiniai 2016 m. vasario 23 d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje buvo suderinti su tuometine VĮ „Utenos regiono keliai“. Atsakovė tvirtino, kad Detaliajame plane atsispindinti nuovaža, skirta užtikrinti šios teritorijos plėtrą ir racionalią urbanizaciją bei sudaryti sąlygas privažiuoti prie visų šioje teritorijoje suplanuotų sklypų. Administracija teigė, kad pareiškėjas turi galimybę naudotis Detaliajame plane suplanuota nuovaža ir privažiavimo kelią planuoti lygiagrečiai Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pasiūlytą preliminarią schemą. Administracija, pabrėžusi, kad Detalusis planas yra galiojantis, o jo sprendiniai nenuginčyti, tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė jokių parengtų ir patvirtintų Detalųjį planą keičiančių to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų, jo pageidaujamas įsirengti įvažiavimas nėra patvirtintas jokiame teritorijų planavimo dokumente, t. y. prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Be to, atsakovė, pasisakydama dėl Administracijos sprendimo atitikties Žemės sklypų formavimo taisyklių 42 punktui, kaip deklaratyvius vertino pareiškėjo skundo teiginius, jog Komisija nevertino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-1004 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje“. Atsakovė tvirtino, jog Komisijos sprendime nurodyta, kad bylos duomenys tvirtina, jog Žemėtvarkos projektu į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą buvo suprojektuotas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo šiaurės vakarų riba servitutu, pažymėtu 5pr.S. Administracija, remdamasi 2012 m. bei 2020 m. parengtais Žemės sklypo kadastrinių matavimų planais bei pareiškėjo skundo teiginiais, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad M. B. savo valia panaikino savo Žemės sklype suprojektuotą tarnaujantį bei kitiems žemės sklypams viešpataujantį kelio servitutą (kodas 214) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tuo pačiu panaikindamas ir teisinį pagrindą šioje vietoje planuoti privažiavimą. Atsakovė vertino, kad Žemės sklypų formavimo taisyklių 42 punkte nustatyta pareiga formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba pasiūlyti servitutą buvo įgyvendinta, t. y. į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, jį formuojant, servitutas buvo numatytas.

Administracija, pasisakydama dėl nuovažų optimalumo ir pareiškėjo skundo argumentų, jog Komisija nevertino, kuris nuovažų į Žemės sklypą įrengimo variantų, atsižvelgus į esamą situaciją, yra optimaliausias, teigė, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog, pagal pareiškėjo siūlomą įvažiavimu per (duomenys neskelbtini) teritoriją, tektų šalinti tris medžius, o tai pažeis vertingą kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, neužtikrins darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos. Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjo siūlomas įvažiavimo planas numatytas išskirtinai jam priklausančiam Žemės sklypui, neatsižvelgiant į kitus teritorijoje esančius sklypus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinto tikslo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu sutiko su M. B. skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atsiliepime pasisako tik dėl ginčo aplinkybių, susijusių su galimybe įrengti nuovažą į pareiškėjo Žemės sklypą nuo Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių direkcija nurodė, kad M. B. kreipėsi į Kelių direkciją 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. sausio 15 d. prašymais dėl nuovažos Kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo ir sąlygų išdavimo privažiavimui į Žemės sklypą. Kelių direkcija paaiškino, kad 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. (6.6)2-231 „Dėl prašymo“ ir 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. (6.6)2-521 „Dėl prašymo“, 2021 m. sausio 26 d. raštu (6.9)2-1272 „Dėl nuovažos“ pareiškėjui pranešė, jog, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, nėra galimybės įsirengti naują nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavimo prie Žemės sklypo klausimas turi būti sprendžiamas esamomis nuovažomis, plėtojant žemės sklypų vidaus ir (ar) vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Administraciją prašymu nustatyti į Žemės sklypą įvažiavimą iš šalutinės nuovažos pagal pridedamą preliminarią schemą. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į Kelių direkciją prašymu Nr. 7-SD-44(31.21E) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikti informaciją apie galimybę įrengti nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinius. Kelių direkcija 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2-3087 „Dėl tarnybinės pagalbos“ atsakovei pranešė, kad nėra duomenų apie tai, kad nuovažos įrengimas Detaliajame plane nurodytoje vietoje būtų suderintas su tuometine VĮ „Utenos regiono keliai“, ir apie pagal tuo metu galiojusią tvarką su šia įmone pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. Kelių direkcija šiame rašte pažymėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, neturi teisinių galimybių pritarti naujos nuovažos įrengimui Detaliajame plane nurodytoje vietoje; galimybė privažiuoti prie suplanuotos teritorijos ir gretimų žemės sklypų turėtų būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas valstybinės reikšmės keliuose plėtojant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą laisvoje valstybinėje žemėje ar numatant kelio servitutus, naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant.

Be to, Kelių direkcija nurodė, kad kelias, nuo kurio pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą priskirtas valstybinės reikšmės krašto keliams, ir, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 8 straipsniu, tvirtino, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą, o sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Kelių direkcija vertino, kad Administracijos sprendime išdėstyta atsakovės pozicija prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, nustatančiam nuovažų įrengimą valstybinės reikšmės keliuose, konkrečiai, Kelių techninio reglamento 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto kolegialių institucijų 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 162 ir 165 punktų nuostatoms. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, VIII skyriaus, 5 ir 6 lentelių reikalavimus, ginčo atveju artimiausia nuovaža/įvažiavimas/išvažiavimas (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo Žemės sklypo ribos yra už 24 metrų, todėl galimybės įrengti papildomą nuovažą nėra, o privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas valstybinės reikšmės keliuose, plėtojant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą ar numatant kelio servitutus. Kelių direkcija teigė nesutinkanti su Administracijos sprendimo dalimi, kad nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypą yra galima ir teisėta, todėl šioje dalyje Administracijos sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Kelių direkcija pabrėžė, kad Komisija nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties Kelių direkcija mano, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant ginčijamą Administracijos sprendimą ir įpareigojant atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo argumentų, susijusių su Detaliojo plano ir Žemėtvarkos projekto sprendiniais, pagal kuriuos, nuovaža į Žemės sklypą buvo suprojektuota nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jie prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Kelių direkcija pabrėžė, kad detalieji planai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams ir imperatyviems reikalavimams, be to, detaliųjų planų sprendiniai galioja tik šių planų ribose. Kelių direkcijos vertinimu, Detalusis planas negali nustatyti kitokių sprendinių, sprendiniai už sklypo ribų yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl Kelių direkcijai neprivalomi. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Kelių direkcija tvirtino, kad detaliuosiuose planuose nustatomi susisiekimo komunikacijų būdai ir jų vystymo gairės, tačiau ne galutiniai sprendiniai, todėl nagrinėjamo ginčo dėl konkrečios nuovažos įrengimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant ne tik į Detaliojo plano sprendinius, bet ir kitų galiojančių aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalimi, pabrėžė, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengiamos tik gavus prisijungimo sąlygas bei pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir pagal gautą techninę užduotį parengus ir suderinus nuovažos projektą. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad teritorijų planavimo dokumentais buvo suprojektuota nuovaža į pareiškėjo sklypą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo kaip pagrįstą vertino pareiškėjo teiginį, kad Detaliajame plane konkreti nuovaža į Žemės sklypą nebuvo suprojektuota. Kelių direkcija, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 18 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad Komisijos sprendime nepagrįstai nevertinta ir neatsižvelgta į valstybinės reikšmės kelių paskirtį ir saugumo juose užtikrinimo būtinumą, teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus valstybinės reikšmės kelių ir jų elementų įrengimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais, bylos rašytiniuose dokumentuose esančiais duomenimis, nustatyta, kad: 1) M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1219 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); 2) M. B. 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 28 d. kreipėsi į Kelių direkciją prašymais leisti įsirengti nuovažą iš Žemės sklypo į Kelią Nr. (duomenys neskelbtini) ties sklypo riba, įvertinti galimybę pateikti pareiškėjui į jam priklausantį Žemės sklypą, išduoti nuovažos ir jungiamojo kelio prisijungimo sąlygas, kad būtų užtikrintas patekimas į Žemės sklypą nuo Detaliajame plane numatytos nuovažos; 3) Kelių direkcija 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. (6.6)2-231 „Dėl prašymo“, 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. (6.6)2-521 „Dėl prašymo“, 2021 m. sausio 26 d. raštu (6.9)2-1272 „Dėl nuovažos“ ir raštu „Dėl prisijungimo sąlygų išdavimo pakartotinio prašymo“ pareiškėjui pranešė, kad, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, galimybės įsirengti naują nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, privažiavimo prie Žemės sklypo klausimas turi būti sprendžiamas esamomis nuovažomis, plėtojant žemės sklypų vidaus ir (ar) vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą; 4) M. B. 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Administraciją prašymu įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą nustatyti iš šalutinės nuovažos pagal pridedamą preliminarią schemą. Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą, rėmėsi Kelių direkcijos atsakymais į jo 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 28 d. prašymus, jog nėra teisinių galimybių leisti į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti sąlygas; 5)Administracija 2021 m. kovo 12 d. parengė raštą Nr. I-SD-659(8.4) „Dėl prašymo“, kuriame suformulavo sprendimą, kad nustatyti įvažiavimą į Žemės sklypą iš šalutinės nuovažos nėra teisinio pagrindo ir kad galima įžvelgti reikalavimą, nesilaikant teisės aktų nuostatų, pareiškėjui sudaryti išskirtines sąlygas.

Pareiškėjas, nesutikęs su 2021 m. kovo 12 d. priimtu Administracijos sprendimu, 2021 m. kovo 16 d. parengtu skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu Nr. 21R4-60 (AG4-36/19-2021) M. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės direktoriaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas; taikoma 2020 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. XIII-2987 išdėstyta redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kitų reikalavimų, nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas), administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Sprendžiant dėl administracinio sprendimo pagrįstumo, vadovaujamasi teisminėje praktikoje suformuotu aiškinimu, kad nagrinėjami tik administraciniame sprendime išdėstyti motyvai bei kaip faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios ir kitos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-756/2018 ir kt.).

Skundžiamas Administracijos sprendimas grindžiamas Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies, Kelių įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais bei teiginiais, kad Detaliuoju planu suplanuota nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) yra galima ir teisėta, ši nuovaža užtikrina teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, plėtrą ir urbanizaciją, sudaro sąlygas privažiuoti prie visų šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, pareiškėjas turi galimybę naudotis šia nuovaža ir užtikrina galimybę privažiavimo kelią prie jam priklausančio žemės sklypo planuoti lygiagrečiai Keliui Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracijos sprendime nurodytas Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija), priskirtas valstybinės reikšmės krašto kelių kategorijai.

Bylos duomenimis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, t. y. Administracijos sprendime nurodytas Detalusis planas, buvo patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-TS-177 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, naudojimo pobūdžio nustatymo“ (Komisijos byla, b. l. 67–71). Nustatyta, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre Detalusis planas įregistruotas 2016 m. liepos 12 d., suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises; jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti; detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas (nurodomi konkretūs sprendiniai – tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdis; urbanistiniai, gamtos ir kultūros paveldo, architektūriniai, inžineriniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrai; vandens išteklių naudojimo sąlygos; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamos teritorijos; žemės servitutai), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią; detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, detaliojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas detalusis planas registruojamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie detaliojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, detaliojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jei sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (310-311 punktai). Teritorijų planavimo įstatymas (taikoma 2016 m. gegužės 25 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) apibrėžė, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 straipsnio 2 dalis).

Pagal UAB „Regroup projektavimas“ parengto Detaliojo plano Aiškinamąjį raštą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas buvo žemės sklypo padalinimas, žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio keitimas ir nustatymas; uždaviniai – padalinti žemės sklypą, pakeisti žemės sklypų paskirtį, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus, naudojimo juose sąlygas, teises ir prievoles, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimus, žemės servitutus, nustatyti inžinierinių tinklų apsaugos ir žemės naudojimo apribojimus; žemės sklype planuojama degalinės ir gyvenamųjų namų priklausinių statyta. Atsižvelgus į Detaliojo plano grafinės dalies – Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų, inžinierinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų brėžinio – sprendinius bei bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, Detaliojo plano sprendiniais yra suplanuota nuovaža nuo Kelio Nr.(duomenys neskelbtini).

Teritorijų planavimo įstatymas nustato, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (17 straipsnio 2 dalis); detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, bei visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (17 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, detalusis planas vertinamas kaip individualus teisės aktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2005 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-787/2005; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-128/2008 ir kt.). Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie Detaliojo plano ar jo dalies nuginčijimą teismine tvarka ir Detaliojo plano pakeitimus, pakeitimų teismas nenustatė ir viešai Teritorijų planavimo dokumentų registro skelbiamuose duomenyse.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Administracija, spręsdama dėl M. B. 2021 m. vasario 15 d. prašymo, pagrįstai priimamą administracinį sprendimą grindė Detaliojo plano galiojančiais sprendiniais, reglamentuojančiais susisiekimo infrastruktūrą. Sprendžiant dėl skundo argumentų, kad Detaliajame plane nėra suplanuota konkreti nuovaža į Žemės sklypą, kuri leistų pareiškėjui įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiama, kad nors Detaliojo plano galiojimo riba neapima pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo teritorijos, tačiau šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, reglamentuojantys susisiekimo komunikacijas, t. y. numatytą nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti taikomi ir sprendžiant privažiavimo prie Žemės sklypo klausimą.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis įsakmiomis nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl galiojančio Detaliojo plano, kaip individualaus administracinio akto, ar atskirų jo sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti galiojančio Detaliojo plano ir (ar) jo atskirų sprendinių atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teises civilinio sandorio pagrindu įgijo į jau nustatyta tvarka suformuotą Žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 38S-(14.38.3.)-235.

NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 38SD-5283-(14.38.137 E) „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-1004 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 885-1. Šiuos duomenis patvirtina NŽT Anykščių skyriaus prie šio Administracijai pateikto rašto pridėti dokumentai – NŽT Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-1004 ir ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (Komisijos byla, b. l. 58–65).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytų dokumentų bei Žemės sklypo planų duomenis, kaip pagrįsti vertinami Administracijos atsiliepime nurodyti argumentai, kad į Žemės sklypą privažiavimas nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas servitutu (kodas 214), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtu 5pr.S, kuris buvo panaikintas NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 38VĮ-932-(14.38.2.), tenkinant Žemės sklypo bendraturčių, įskaitant ir pareiškėją, prašymus.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, teikdamas NŽT Anykščių skyriui 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl kelio servituto S-214 panaikinimo, elgdamasis kaip apdairus, rūpestingas ir atsakingas Žemės sklypo bendraturtis, privalėjo įvertinti tokio pareiškimo tenkinimo atveju kilsiančias pasekmes. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad dėl paties pareiškėjo su kitu bendraturčiu suderintos valios jis nuo 2020 metų neteko nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, numatytos galimybės servitutu patekti į Žemės sklypą.

Žemės sklypų formavimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant tokio projekto. Pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su jam priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūromis, kuris, kaip minėta, buvo įgytas civilinio sandorio pagrindu kaip suformuotas ir nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, jog Administracijos sprendimu buvo pažeistos Žemės sklypų formavimo taisyklių 42 punkto nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad teismas neturi pagrindo vertinti skundo argumentų, kad, įgyvendinant Administracijos siūlomą įvažiavimo į Žemės sklypą variantą, tektų atlikti didesnės apimties ir įvairaus pobūdžio darbų.

Administracijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjui reikalingo privažiavimo kelio prie Žemės sklypo planavimas, naudojantis Detaliajame plane suplanuota nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir lygiagrečiai šiam keliui, užtikrina teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, plėtrą ir racionalią urbanizaciją. Komisijai pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjo siūlomas įvažiavimas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje numatyto tikslo, kadangi (duomenys neskelbtini) parke, į kurį patenka Žemės sklypas, tektų pašalinti tris medžius, taip pažeidžiant vertingą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsakmiai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas; veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinių parkų ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto zonose draudžiama

naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymą savivaldybėse, nustato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios, be kita ko, organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų skaitmenines ir geoinformacines bazes (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas).

Daroma išvada, kad aptariamas Administracijos sprendimo motyvas atitinka aukščiau nurodytas teisinio reglamentavimo nuostatas.

Sprendžiant dėl skundžiamo Administracijos sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, daroma išvada, kad jis iš esmės atitinka šio straipsnio formaliuosius reikalavimus: jame nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos; administracinis sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo valstybės informacinėje sistemoje. Be to, sprendžiama, kad Administracijos sprendimas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktų reikalavimus: jame nurodyti atliekamas tvarkomasis veiksmas, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas bei administracinio sprendimo motyvai. Teismo vertinimu, Administracijos sprendimo turinys leido pareiškėjui suprasti visuomeninių santykių, kurių srityje kilo ginčas, esmę, šių ginčo visuomeninių santykių teisinį kvalifikavimą, nesukliudė laiku paduoti skundą, kuriame išdėstyti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis, ginčijamas administracinis sprendimas.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Administracijos 2021 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas Nr. 1-SD-659(8.4) „Dėl prašymo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl Administracijos priimto administracinio sprendimo panaikinimo, netenkinami skundo reikalavimas panaikinti Komisijos priimtą 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21R4-60 (AG4-36/19-2021) bei išvestinis reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus skundą, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė