Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Be to, pareiškėjas kaip nepagrįstą vertino Komisijos sprendime nurodytą pritarimą Administracijos pozicijai, jog įgyvendinant pareiškėjo siūlomą įvažiavimą per (duomenys neskelbtini) teritoriją, tektų pašalinti tris medžius, taip pažeidžiant vertingą kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, neužtikrinant darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos. Savo poziciją pareiškėjas grindė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdomo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, ir teigė, kad atsakovė nenurodė konkrečių medžių, kurie negali būti pašalinti kaip saugotini, kadangi šie medžiai nėra įtraukti į saugotinų medžių sąrašus. Pareiškėjas pažymėjo, kad teritorijoje, kurioje gali būti įrengiamas privažiavimo kelias tiek pagal pareiškėjo siūlomą variantą, tiek pagal Administracijos pateiktą schemą, reljefas yra stipriai kalvotas su stačiais nuolydžiais, todėl neišvengiamai bus keičiamas reljefas ir dalis augančių medžių turės būti pašalinta, be to, rengiant nuovažą pagal atsakovės siūlomą schemą, būtų reikalinga nustumdyti žemės šlaitą, jį sutvirtinti, suformuoti reikalingą nuolydį ir pašalinti keletą pušaičių, privažiavimas prie Žemės sklypo būtų dvigubai ilgesnis ir pareikalautų didesnio reljefo pakeitimo, nei pagal pareiškėjo siūlomą variantą.

Administracija tvirtino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, atsakovė įvažiavimą į M. B. priklausantį Žemės sklypą pasiūlė, įvertinusi tai, kad pareiškėjo pageidaujamas įsirengti įvažiavimas nėra numatytas jokiame teritorijų planavimo dokumente, bei atsižvelgusi į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taip užtikrinant darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, kadangi šiuo įvažiavimu galėtų naudotis ir prie pareiškėjo žemės sklypo esantys gretimi sklypai.

Administracija teigė, kad M. B., ginčydamas jos priimtą administracinį sprendimą ir Komisijos sprendimą, iš esmės rėmėsi tuo, jog Komisija ir Administracija nevertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės) 42 punkto nuostatų, nustatančių, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

Administracija, pasisakydama dėl M. B. skundo teiginių apie negaliojantį Detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodė, kad Detaliojo plano sprendiniai 2016 m. vasario 23 d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje buvo suderinti su tuometine VĮ „Utenos regiono keliai“. Atsakovė tvirtino, kad Detaliajame plane atsispindinti nuovaža, skirta užtikrinti šios teritorijos plėtrą ir racionalią urbanizaciją bei sudaryti sąlygas privažiuoti prie visų šioje teritorijoje suplanuotų sklypų. Administracija teigė, kad pareiškėjas turi galimybę naudotis Detaliajame plane suplanuota nuovaža ir privažiavimo kelią planuoti lygiagrečiai Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pasiūlytą preliminarią schemą. Administracija, pabrėžusi, kad Detalusis planas yra galiojantis, o jo sprendiniai nenuginčyti, tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė jokių parengtų ir patvirtintų Detalųjį planą keičiančių to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų, jo pageidaujamas įsirengti įvažiavimas nėra patvirtintas jokiame teritorijų planavimo dokumente, t. y. prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Be to, atsakovė, pasisakydama dėl Administracijos sprendimo atitikties Žemės sklypų formavimo taisyklių 42 punktui, kaip deklaratyvius vertino pareiškėjo skundo teiginius, jog Komisija nevertino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-1004 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje“. Atsakovė tvirtino, jog Komisijos sprendime nurodyta, kad bylos duomenys tvirtina, jog Žemėtvarkos projektu į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą buvo suprojektuotas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo šiaurės vakarų riba servitutu, pažymėtu 5pr.S. Administracija, remdamasi 2012 m. bei 2020 m. parengtais Žemės sklypo kadastrinių matavimų planais bei pareiškėjo skundo teiginiais, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad M. B. savo valia panaikino savo Žemės sklype suprojektuotą tarnaujantį bei kitiems žemės sklypams viešpataujantį kelio servitutą (kodas 214) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tuo pačiu panaikindamas ir teisinį pagrindą šioje vietoje planuoti privažiavimą. Atsakovė vertino, kad Žemės sklypų formavimo taisyklių 42 punkte nustatyta pareiga formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba pasiūlyti servitutą buvo įgyvendinta, t. y. į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, jį formuojant, servitutas buvo numatytas.

Administracija, pasisakydama dėl nuovažų optimalumo ir pareiškėjo skundo argumentų, jog Komisija nevertino, kuris nuovažų į Žemės sklypą įrengimo variantų, atsižvelgus į esamą situaciją, yra optimaliausias, teigė, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog, pagal pareiškėjo siūlomą įvažiavimu per (duomenys neskelbtini) teritoriją, tektų šalinti tris medžius, o tai pažeis vertingą kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, neužtikrins darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos. Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjo siūlomas įvažiavimo planas numatytas išskirtinai jam priklausančiam Žemės sklypui, neatsižvelgiant į kitus teritorijoje esančius sklypus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinto tikslo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo argumentų, susijusių su Detaliojo plano ir Žemėtvarkos projekto sprendiniais, pagal kuriuos, nuovaža į Žemės sklypą buvo suprojektuota nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jie prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Kelių direkcija pabrėžė, kad detalieji planai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams ir imperatyviems reikalavimams, be to, detaliųjų planų sprendiniai galioja tik šių planų ribose. Kelių direkcijos vertinimu, Detalusis planas negali nustatyti kitokių sprendinių, sprendiniai už sklypo ribų yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl Kelių direkcijai neprivalomi. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Kelių direkcija tvirtino, kad detaliuosiuose planuose nustatomi susisiekimo komunikacijų būdai ir jų vystymo gairės, tačiau ne galutiniai sprendiniai, todėl nagrinėjamo ginčo dėl konkrečios nuovažos įrengimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant ne tik į Detaliojo plano sprendinius, bet ir kitų galiojančių aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalimi, pabrėžė, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengiamos tik gavus prisijungimo sąlygas bei pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir pagal gautą techninę užduotį parengus ir suderinus nuovažos projektą. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad teritorijų planavimo dokumentais buvo suprojektuota nuovaža į pareiškėjo sklypą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo kaip pagrįstą vertino pareiškėjo teiginį, kad Detaliajame plane konkreti nuovaža į Žemės sklypą nebuvo suprojektuota. Kelių direkcija, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 18 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad Komisijos sprendime nepagrįstai nevertinta ir neatsižvelgta į valstybinės reikšmės kelių paskirtį ir saugumo juose užtikrinimo būtinumą, teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus valstybinės reikšmės kelių ir jų elementų įrengimui.

Remiantis bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais, bylos rašytiniuose dokumentuose esančiais duomenimis, nustatyta, kad: 1) M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1219 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); 2) M. B. 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 28 d. kreipėsi į Kelių direkciją prašymais leisti įsirengti nuovažą iš Žemės sklypo į Kelią Nr. (duomenys neskelbtini) ties sklypo riba, įvertinti galimybę pateikti pareiškėjui į jam priklausantį Žemės sklypą, išduoti nuovažos ir jungiamojo kelio prisijungimo sąlygas, kad būtų užtikrintas patekimas į Žemės sklypą nuo Detaliajame plane numatytos nuovažos; 3) Kelių direkcija 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. (6.6)2-231 „Dėl prašymo“, 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. (6.6)2-521 „Dėl prašymo“, 2021 m. sausio 26 d. raštu (6.9)2-1272 „Dėl nuovažos“ ir raštu „Dėl prisijungimo sąlygų išdavimo pakartotinio prašymo“ pareiškėjui pranešė, kad, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, galimybės įsirengti naują nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, privažiavimo prie Žemės sklypo klausimas turi būti sprendžiamas esamomis nuovažomis, plėtojant žemės sklypų vidaus ir (ar) vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklą; 4) M. B. 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Administraciją prašymu įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą nustatyti iš šalutinės nuovažos pagal pridedamą preliminarią schemą. Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą, rėmėsi Kelių direkcijos atsakymais į jo 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 28 d. prašymus, jog nėra teisinių galimybių leisti į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti sąlygas; 5)Administracija 2021 m. kovo 12 d. parengė raštą Nr. I-SD-659(8.4) „Dėl prašymo“, kuriame suformulavo sprendimą, kad nustatyti įvažiavimą į Žemės sklypą iš šalutinės nuovažos nėra teisinio pagrindo ir kad galima įžvelgti reikalavimą, nesilaikant teisės aktų nuostatų, pareiškėjui sudaryti išskirtines sąlygas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės direktoriaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas; taikoma 2020 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. XIII-2987 išdėstyta redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.).

Skundžiamas Administracijos sprendimas grindžiamas Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies, Kelių įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais bei teiginiais, kad Detaliuoju planu suplanuota nuovaža nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) yra galima ir teisėta, ši nuovaža užtikrina teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, plėtrą ir urbanizaciją, sudaro sąlygas privažiuoti prie visų šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, pareiškėjas turi galimybę naudotis šia nuovaža ir užtikrina galimybę privažiavimo kelią prie jam priklausančio žemės sklypo planuoti lygiagrečiai Keliui Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracijos sprendime nurodytas Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija), priskirtas valstybinės reikšmės krašto kelių kategorijai.

Bylos duomenimis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, t. y. Administracijos sprendime nurodytas Detalusis planas, buvo patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-TS-177 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, naudojimo pobūdžio nustatymo“ (Komisijos byla, b. l. 67–71). Nustatyta, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre Detalusis planas įregistruotas 2016 m. liepos 12 d., suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises; jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti; detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas (nurodomi konkretūs sprendiniai – tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdis; urbanistiniai, gamtos ir kultūros paveldo, architektūriniai, inžineriniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrai; vandens išteklių naudojimo sąlygos; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamos teritorijos; žemės servitutai), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią; detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, detaliojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas detalusis planas registruojamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie detaliojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, detaliojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jei sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (310-311 punktai). Teritorijų planavimo įstatymas (taikoma 2016 m. gegužės 25 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) apibrėžė, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 straipsnio 2 dalis).

Pagal UAB „Regroup projektavimas“ parengto Detaliojo plano Aiškinamąjį raštą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas buvo žemės sklypo padalinimas, žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio keitimas ir nustatymas; uždaviniai – padalinti žemės sklypą, pakeisti žemės sklypų paskirtį, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus, naudojimo juose sąlygas, teises ir prievoles, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimus, žemės servitutus, nustatyti inžinierinių tinklų apsaugos ir žemės naudojimo apribojimus; žemės sklype planuojama degalinės ir gyvenamųjų namų priklausinių statyta. Atsižvelgus į Detaliojo plano grafinės dalies – Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų, inžinierinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų brėžinio – sprendinius bei bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, Detaliojo plano sprendiniais yra suplanuota nuovaža nuo Kelio Nr.(duomenys neskelbtini).

Teritorijų planavimo įstatymas nustato, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (17 straipsnio 2 dalis); detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, bei visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (17 straipsnio 3 dalis).