- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- PK-92-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00071-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė, Mindaugas Šatas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Šatui, kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatei Vladai Buivydienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kelmėje, a.k. (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) gyv. Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. 2014m. gruodžio 15 d. apie 7:50 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje tyčia nustumdamas nuo laiptų nukentėjusįjį V. S. ir tokiu būdu pargriaudamas ant grindų, apkabindamas nukentėjusįjį iš už nugaros ir stipriai spausdamas, užlauždamas kairę ranką už nugaros, smogdamas ne mažiau dviejų kartų į veidą, padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą, viršutinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžį, poodinę kraujosruvą akies viršutinio voko projekcijoje, sulaužė viršutinio žandikaulio išimamą protezą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. K. kaltu neprisipažino bei parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, pamainos vyresniuoju. Nukentėjusysis dirbo ten pat. Įvykio metu pamainos keitimas vykdavo 8.00 val. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad pamainos perdavimas vykdavo lauke. Persidavę pamainą, apsaugos darbuotojai apie tai pranešdavo pamainos vadui. Įvykio diną jis dirbo su porininku M. P.. Nukentėjusysis priimti pamainą atėjo pirmas, tačiau pastarojo porininko A. M. dar nebuvo. Stovint prie posto, jis su M. P. nesulaukė kambariuke užtrukusio nukentėjusiojo. Pakvietė nukentėjusįjį laukan, kad pastarasis priimtų pamainą. Nukentėjusysis neatėjo. Pakvietė dar kartą. Nesulaukęs nukentėjusiojo, paprašė M. P. nueiti pakviesti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis iš kambariuko pradėjo šaukti, kad dar ne laikas perduoti pamainos ir kad jis žino kada reikia keistis. Nukentėjusysis papriekaištavo, kad nenori būti „dūchinamas“. Jis nukentėjusiajam atsakė tuo pačiu. Jis paskambino pamainos vadui, kuriam papasakojo, kad nukentėjusysis ir vėl juos „dūchina“. Po to perdavė telefono ragelį atėjusiam nukentėjusiajam, kuris pamainos vadui pasiskundė, kad apsaugos darbuotojai pastarąjį apstoja. Tuo viskas ir pasibaigė. Įvykį matė A. M. ir M. P.. Po to jie visi išsiskirstė. Kai grįžo namo, jam paskambino A. Š., kuris liepė grįžti į darbovietę ir atsiprašyti nukentėjusiojo. Jis pareiškė, kad neturi už ką atsiprašyti. A. Š. papasakojo, kad nukentėjusysis ruošiasi rašyti skundą ir dar kartą siūlė nuvažiuoti susitaikyti. Vėliau nukentėjusysis pradėjo jam gąsdinti teismais. Nukentėjusįjį gali apibūdinti kaip karštakošį, konfliktišką žmogų. Po minėto įvykio nukentėjusysis skundėsi skausmais petyje ir visiems pasakojo, kad jis pastarąjį sumušė. Įvykio metu jis nukentėjusiojo nuo laiptų nestumdė, nespaudė, rankos neužlaužė, į veidą nesmogė, kairiojo peties neišnarino, jokio fizinio kontakto nebuvo. Pamainos perdavimo metu jis nematė ant nukentėjusiojo kūno jokių sužalojimų.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2014-12-15 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Pamainoje tą dieną dirbo su A. M.. Į darbą atėjo 7.45 val., ar 7.50 val. Kas ateina ankščiau, tas ir prisiima pamainą. Įvykio dieną jis atėjo pirmas. Nuėjęs į pagalbines patalpas pasidėti daiktų, išgirdo N. K. porininko jo atžvilgiu išsakomus užgauliojimus. Po to M. P. ir N. K. praėjo šūkauti: „Ką tu ten veiki ?“. Kvietė išeiti laukan. Išėjęs laukan, nusileido laiptais žemyn. N. K. jam pareiškė, kad yra nepageidaujamas kolektyve ir darys viską, kad jis išeitų. Po to N. K. pagrasino jam spirti į sėdmenis. Jis savo porininkui pasakė, kad yra betvarkė autobusų grafikų žurnaluose. Minėti asmenys pradėjo jį užgaulioti, kad jis tvarkosi, dulkes valo ir panašiai. Po to jis nuėjo į autobusų registracijos kambarį. Jam išpasakos į vidų įėjo N. K., kuris jį išstūmė laukan. Nuo pastūmimo jis nušoko nuo laiptų žemyn ir griuvo ant kelių. N. K. užlaužė jo kairę ranką už nugaros, apkabindamas uždengė veidą rankomis. Kai bandė nuo savo veido nustumti ranką, N. K. smogė į veido kairiąją pusę ne mažiau dviejų kartų. Konflikto metu A. M. buvo už jo. Išsivadavęs iš sugriebimo, nuėjo į kabinetą, telefonu paskambino vadui A. Š. bei pastarąjį informavo, kad jis buvo sumuštas. A. Š. skambino apie 8:00 val. Įvykio metu jam buvo išnarintas petys, sumušta akis, nuskelta karūnėlė, po ja buvęs dantis ir sulaužytas išimamas protezas. Nesulaukęs A. Š., 14.00 val. paskambino generaliniam apsaugos vadui, kuriam papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas N. K.. Tik po šio skambučio A. Š. prie posto atvyko 15.00 val. A. Š. papasakojo, kad N. K. jam padarė žalą ir pasiūlė pastarajam susitikti pasiaiškinti su N. K.. A. Š. nerodė sumuštos akies ir nuskelto danties. Iškėlė sąlygą, kad N. K. iki vakaro neatvykus atsiprašyti, jis kreipsis dėl sumušimo į policiją. A. Š. peržiūrėjo vaizdo įrašą ir išvažiavo. Kitos dienos ryte nuėjo į ligoninės priimamąjį, o po to nuvyko į policiją. Tą dieną kartu su juo dirbusiam porininkui nepasakojo apie įvykį. Kitiems darbuotojams taip pat nepasakojo apie sužalojimo aplinkybes. Jeigu kas ir paklausdavo, jis atsakydavo, kad nieko nebuvo. Apie įvykį papasakojo savo buvusiai žmonai ir dabartinei draugei. Po minėto įvykio jo savijauta buvo bloga, patyrė stresą. Neprašė jo pakeisti, išleisti pas gydytoją, ar kviestų medikus, nes to nereikėjo. Po įvykio jam skaudėjo petys, negalėjo pakelti rankos, todėl buvo siunčiamas į reabilitaciją. Skausmą juto apie 6 mėnesius. Negalėjau normaliai valgyti apie 10 mėnesių. Dėl skausmo petyje turėjo nedarbingumą 2 mėnesius.
Liudytojas A. Š. parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju jį sieja darbiniai santykiai. Viso yra keturios budėjimo pamainos po du žmones. N. K. dirba su M. P.. Pastaruosius keisdavo V. S. ir R. V.. Įvykio dieną vietoj R. V. dirbo A. M.. Po budėjimo perdavimo jam visada skambino vyresnieji ir pranešdavo apie įvykius, budėjimo perdavimo nesklandumus. Apie 7.45 val. - 7. 50 val. jam paskambino V. S., kuris pranešė, kad yra sumuštas ir paprašė atvažiuoti. Atvykti negalėjo, nes buvo Mažeikiuose. Po to V. S. jam paskambino apie pietus. Jis nuvyko į įvykio vietą. V. S. papasakojo, kad N. K. pastarajam užlaužė už nugaros ranką ir nustūmė nuo laiptų. Skundėsi skausmais rankoje. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno jis nematė. V. S. neprašė iškviesti medikus. Jis paskambino N. K., kurio pasiteiravo dėl incidento. N. K. atsakė, kad nieko neatsitiko ir nukentėjusįjį tik palaikė už alkūnes. Telefonu paprašė N. K. atvykti. V. S. pareiškė, kad nesitaikys. Vėliau bandė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį sutaikyti, bet V. S. nesutiko taikytis. Per sekantį budėjimą V. S. jam papasakojo, kad kaltinamasis įvykio metu pastarajam nuskėlė dantį. M. P. jam papasakojo, kad įvykio dieną nebuvo jokio konflikto, N. K. buvo paėmęs V. S. už rankos. V. S. po įvykio neturėjo nedarbingumo. Kitą pamainą išėjo į darbą.
Po liudytojo apklausos kaltinamasis N. K. pareiškė, kad nukentėjusiajam buvo padavęs ranką ir liepė „nebesidūchinti". Gal atsisveikinant ir buvo už alkūnės paėmęs, nes nukentėjusysis nedavė rankos.
Liudytojas M. P. parodė, kad dirba pamainoje su N. K.. Pastarasis įvykio dieną buvo vyresnysis. Budėjimo pamainą atėjo perimti V. S.. Pastarasis nuėjo į pietų kambariuką. Nesulaukę V. S., N. K. jo paprašė nueiti pakviesti nukentėjusįjį. Jis nuėjo pakviesti V. S.. Pastarasis atsakė, kad dar ne laikas. Kada norės, tada ir perims budėjimą. Išėjęs laukan, V. S. pareiškė, kad nebus „dūhinamas“. N. K. paėmė V. S. už rankos ir paprašė baigti. V. S. nubėgo į postą skambinti vadui, kuriam pasakojo, kad pastarąjį apstojo apsauginiai. Tuo metu į budėjimą atvyko A. M.. Po to jis su N. K. išvyko namo. Per kitą budėjimą vadas papasakojo, kad įvykio metu N. K. sumušė V. S., nors iš tikrųjų įvykio dieną nieko panašaus neįvyko.
Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dieną jis turėjo budėti su nukentėjusiuoju, tačiau susikeitė su A. M.. Iš vienų bendradarbių girdėjo, kad N. K. sumušė V. S., kiti apsaugos darbuotojai sakė, kad nieko nebuvo.
Liudytoja R. S. parodė, kad nukentėjusysis jai yra pasakojęs apie nesutarimus darbe su bendradarbiais. Pasakojo, kad darbe tvyra įtampa, vyksta negeri dalykai dėl kuro. Nukentėjusysis įvykio dieną ryte jai buvo skambinęs ir pranešęs, kad susistumdė su bendradarbiu, pastarasis jam smūgiavo į petį ir pataikė į burną. Ji patarė apie jam apie įvykį informuoti vadovą. Su nukentėjusiuoju susitiko apie 9:00 val. Pastebėjo, kad pastarajam buvo patinusi viršutinė lūpa. Iš pokalbio ji suprato, kad nukentėjusiajam buvo sugriebta už peties ir po to įvyko susistumdymas. Ji padarė po darbo kreiptis apžiūrai į medikus. Po įvykio nekvietė greitosios med. pagalbos, nes nebuvo tokio sužeidimo, kad reiktų kviesti. Vėliau nukentėjusysis jai pasakojo, kad įvykio metu buvo nuskeltas dantis.
Liudytoja D. A. parodė, kad įvykio dieną apie pietus telefonu kalbėjosi su nukentėjusiuoju. V. S. papasakojo, kad jį sumušė kolega per pamainos pasikeitimą. Minėjo, kad kolega užpuolė iš už nugaros, užlaužė petį bei nuskėlė dantį. Minėjo, kad tas kolega yra imtininkas. Sekančios dienos ryte ji susitiko su nukentėjusiuoju prie ligoninės. Pastebėjo, kad nukentėjusiajam nuskeltas vienas dantis ir nėra karūnėlės ir ištinusi viršutinė lūpa, paraudusi viena akis. Nukentėjusysis skundėsi skausmais rankoje. Žino, kad vėliau lankė reabilitaciją iki 6 mėnesių.
Papildomos apklausos metu liudytoja D. A. parodė, kad gruodžio mėnesio pabaigoje V. S. skambino A. M., kuris prašė pasikeisti pamainomis. V. S. paklausė ar pastarasis matė, kaip N. K. užpuolė jį. A. M. pasakė, kad matė ir būtu jo vietoje priplojęs N. K.. Šį pokalbį girdėjo, nes V. S. buvo įjungęs garsiakalbį. Per pirmąjį teismo posėdį apie šį pokalbį nepasakojo, nes nepagalvojo apie jo svarbą.
Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną, eidamas į darbą, išgirto triukšmą. Suprato, kad ginčijasi nukentėjusysis su kaltinamuoju prie „Busturo“ įėjimo. Kartu buvo ir M. P.. Paklausė M. P. dėl kilusio konflikto. M. P. paaiškino, kad atvyko prisiimti pamainos, bet neprisiėmė ir susipyko. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vienas kito prašė nevadovauti. V. S. įbėgo į būdelę, pasiėmė telefoną ir skambino padalinio vadui, kuriam pranešė, kad jį apstoja apsaugininkai. N. K. nuėjo atsisveikinti su nukentėjusiuoju, bet pastarasis neatsisveikino. Tuo viskas ir baigėsi. V. S. jo vėliau prašė padiktuoti generalinio vado telefono numerio. Jis pasakė, kad telefono numeris yra darbiniame telefone. V. S. jam sakė, kad yra per daug geras, todėl ir neprilupo kaltinamąjį. Nukentėjusysis minėjo, kad anksčiau jis buvo boksininkas. Ant nukentėjusiojo kūno jokių sužalojimų nesimatė. Po budėjimo jis kartu su nukentėjusiuoju ėjo į autobusų stotelę. V. S. nesiskundė skausmais. Kitą dieną vadas jam pranešė, kad įvykio metu V. K. užlaužė nukentėjusiajam ranką, ar koją. Jis paaiškino, kad nieko panašaus nebuvo. Jokių išmuštų dantį pas nukentėjusįjį jis nematė.
Iš specialistų teismo medikų išvados Nr. G1808/14(04) matyti, kad V. S. nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu; viršutinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko projekcijoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytomis įvykio aplinkybėmis neatmetama. V. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad buvo nulaužtas viršutinio žandikaulio išimamas protezas.(b.l. 16).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. S. parodė vietą ant laiptų prie įėjimo dispečerinį postą, kur kaltinamasis jam sudavė į tarpumentę, kur nukrito ant žemės, kaip N. K. jam užlaužė už nugaros ranką, bei smūgiavo į veidą. Po to parodė vietą, kur stovėjo A. M. ir M. P.. Iš tos vietos matosi vieta, kur įvyko nukentėjusiojo ir kaltinamojo susistumdymas (b.l. 98-109).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. K. parodė vietą prie dispečerinio posto laiptų, kur prie N. K. priėjo V. S., kuriam jis atidavė telefoną ir padavė ranką. Pademonstravo, kaip savo dešinę ranką padėjo ant kairės rankos dilbio. Parodė į dispečerinį postą, kur nuėjo V. S. skambinti vadui. Po to parodė vietas, kur stovėjo A. M. ir M. P.. Iš tų vietų matosi ta vieta, kur stovėjo telefono perdavimo metu N. K. ir V. S. (b.l. 110-122).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2014m. gruodžio 15 d. apie 8:00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) teritorijoje turėjo vykti budėjimo perdavimas. Iš kaltinamojo N. K. ir liudytojo M. P. budėjimą turėjo priimti nukentėjusysis V. S. ir liudytojas A. M.. 7:50 val. pirmas perimti budėjimą atvyko nukentėjusysis V. S.. V. S. nenorėjo perimti budėjimo be 8:00 val., todėl tarp jo ir N. K. įvyko žodinis konfliktas su necenzūrinių žodžių vartojimu. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų M. P., A. M. parodymai. Konflikto metu V. S. nuėjo į dispečerinį postą. Jam iš paskos įėjo N. K., kuris išstūmė V. S. pro duris laukan. Susistumdymo metu prie posto N. K. užlaužė nukentėjusiajam ranką už nugaros, apglėbė ranka veidą. Nukentėjusiajam nustūmus ranką nuo veido, N. K. ne mažiau dviejų kartų smogė nukentėjusiajam ranka į veidą. To pasėkoje padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą, viršutinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko projekcijoje, nulaužė viršutinio žandikaulio išimamą protezą. Apie šį įvykį nukentėjusysis nedelsiant 8:00 val. pranešė vadui A. Š.. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs duomenys – specialisto teismo mediko išvada (b.l. 16), nukentėjusiojo V. S. parodymai, liudytojo A. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje duomenys (b.l. 98-109), netiesioginiai įrodymai – liudytojų R. V., D. A., R. S. parodymai. Nukentėjusysis tiek duodamas parodymus policijoje 2014m. gruodžio 16 d., 2016m. gruodžio 17 d., tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, yra nuoseklus, neprieštarauja teisiamojo posėdžio metu surinktiems objektyviems duomenims. Teismui netikėti nukentėjusiojo parodymams nėra pagrindo. Teismas atmeta kaltinamojo N. K. ir liudytojo M. P. parodymus, kad N. K. neatliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį, nes jų parodymai prieštarauja bylos duomenims. Atmesdamas minėtų proceso dalyvių parodymus, teismas atkreipia dėmesį į jų nenuoseklumą, t.y. ir į tai, kad liudytojas M. P. ir kaltinamasis N. K. apklausiami policijoje neigė konflikto metu kaltinamojo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju. Tą pati kaltinamasis nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Tik po pirmojo liudytojo A. Š. parodymų davimo kaltinamasis pripažino, kad buvo paėmęs nukentėjusįjį už alkūnės. Vėliau apklausos metu ir liudytojas M. P. nurodė, kad N. K. buvo paėmęs nukentėjusįjį už alkūnės. Liudytojas A. M. galėjo nematyti smūgių sudavimo, nes atėjo jau konfliktui prasidėjus. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo N. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad nukentėjusiajam buvo išnarintas kairysis petys, išmuštas dantis, nes šios aplinkybės neįrodytos. Specialistas teismo medikas šių sužalojimų nenustatė (b.l. 16), medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – peties sumušimas, nepatikslintas (b.l. 21.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo N. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis N. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracinę tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 43-44), darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Įvertunus šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artimesnė tos bausmės įstatyme numatytam vidurkiui.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
V. S. baudžiamojoje byloje pareiškė kaltinamajam N. K. civilinį ieškinį dėl 816.70 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, susijusi su susijusi su sveikatos sužalojimų gydymų. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Nukentėjusiajam gydymas, t.y. protezų tvarkymas, odontologo paslaugos, vaistai kainavo 785,42. Ši patirta turtinė žala įrodyta, todėl priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad buvo sužalotas nukentėjusiojo petys, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos - 6.63 Eur, susijusios su peties gydymu, nepriteistinos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo gydymo trukmę, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose bylose, nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala, tačiau mažesnė, nei prašoma civiliniame ieškinyje.
Dėl proceso išlaidų.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų, susijusių su advokato teikiamą pagalbą, dokumentų siuntimu teismui, teismo medicinos specialisto išvados gavimu – 1 069,37 Eur. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 str. šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš N. K. priteisti nukentėjusiajam V. S. 785,42 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 42 eurocentų) turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš N. K. priteisti nukentėjusiajam V. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105-106 str. iš N. K. priteisti nukentėjusiajam 1 069.37 (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus 37 eurocentus ) turėtų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.