Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria A. B. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 232 straipsnį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. teismui buvo perduotas kaltinant tuo, kad jis viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį (duomenys neskelbtini) teismą dėl jo veiklos vykdant teisingumą, t.y. siekdamas paniekinti, pažeminti (duomenys neskelbtini) teismą, 2008-04-08 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė ir 2008-05-13 Kauno apygardos teismui, adr. (duomenys neskelbtini) , pateikė pareiškimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), o jo nuorašą Apeliacinio teismo pirmininkui, kuriame be kito teksto nurodė ir tokius teiginius: „(duomenys neskelbtini) teismas, prievarta, kėsindamasis ir griaudamas konstitucinę santvarką, vykdo įstatymuose nenustatytą teisingumo formą – bylų pardavinėjimą“, „ (duomenys neskelbtini) teismas parduos ir šią civilinę bylą“, „(duomenys neskelbtini) teismas sistemingai piktnaudžiauja valstybės tarnyba ir klastoja faktus procesiniuose dokumentuose bylose arba vykdo kitas apgaules ir machinacijas su prokuratūros institucija, užsiimdami turto prievartavimu ir politiniu šantažu bei teisiniu banditizmu“, „(duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M. pats pardavinėja bylas ir vykdo telefoninius užsakymus iš „teisingumo ministerijos“.

2. Apeliaciniu skundu A. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

2.1 Nurodo, kad teismas nutraukdamas baudžiamą procesą vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialios dalies straipsnyje numatyti veikos požymiai ir įvardinti BK straipsnį. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad baudžiamasis procesas nutraukiamas ne suėjus baudžiamos atsakomybės senaties terminui, bet suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kas patvirtina, jog jeigu nebūtų suėjęs baudžiamojo proceso senaties terminas, tai būtų priimtas apkaltinamas nuosprendis, o taip pat nepagrįstai ir neteisėtai aiškinant, kad baudžiamos bylos nutraukimas BK 95 straipsnio pagrindu nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos, kadangi tokiu aiškinimu yra vienareikšmiškai pažeidžiamas BPK 3 straipsnio l dalies 2 punkto taikymas ir aiškinimas bei BPK 44 straipsnio 6 dalis ir Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytas nekaltumo prezumpcijos principas. Kadangi baudžiamas procesas yra vykdomas vadovaujantis BPK nuostatomis, tai aplinkybės, dėl kurių baudžiamas procesas yra negalimas nustatytos BPK 3 straipsnyje, bet ne BK 95 straipsnyje, nes pagal BPK 235 straipsnį byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra BK 36-40 ir 93 straipsnyje nustatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamos atsakomybės, bet ne BK 95 straipsnyje numatyti pagrindai. Todėl nepagrįsta ir neteisėta nutartis yra naikintina.

2.2 Nors nutartyje nurodyta, kad jis ir jo gynėjas prašė bylą nutraukti suėjus senaties terminui, o prokuroras tam neprieštaravo, tačiau jis kategoriškai tam prieštarauja, nes realiai jis prašė bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu - nesant nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje sudėties. Dėl šių aplinkybių prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kad bylą nutraukti jo nurodomu pagrindu.

2.3 Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestas prašymas teikti rašytinius įrodymus, kviesti ir apklausti liudytojus, neleista susipažinti su visa baudžiamos bylos medžiaga ir kt.

2.4 Atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucijos 31,33 straipsnį niekas negali būti persekiojamas už teisėtą veiklą ir kritiką valstybės įstaigų ir pareigūnų darbuotojų sprendimų skundimo. Šiuo atveju teismas nesiaiškino, ar nusikaltimo nepadarė kiti asmenys, nenurodyti kaltinamajame akte, nesiaiškino bylos aplinkybių, tokiu būdu dengė nuo baudžiamos atsakomybės bylų pardavinėjimą (duomenys neskelbtini) teisme, teismas net neišsireikalavo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią jam pardavė būtent buvęs (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M. ir kuri buvo sufabrikuota turto iš jo prievartavimo tikslu. Mano, kad jo paskelbti tikri faktai dėl jo atžvilgiu sufabrikuotos bylos, negali būti vertinami kaip nusikalstami tyčiniai veiksmai, BK 232 straipsnio prasme. Mano, kad byla tyčia buvo tiriama ir nagrinėjama taip ilgai, kad būtų galima ją nutraukti suėjus senačiai tik tam, kad nebūtų atskleista tikrovė, jo nurodomi faktai apie nusikalstamą susivienijimą aukščiau paminėtame teisme ir su juo susijusiais atitinkamais ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnais. Tokiu būdu skundžiama nutartimi slepiamas nebaudžiamas ir neteisėtas nusikalstamas organizuotas susivienijimas, jo veika, tokia neteisėta nutartis turi būti naikintina, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta BPK 3 straipsnio l dalies l punkte numatytu pagrindu.

3. Teismo posėdyje A. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

4. Skundas tenkinamas iš dalies.

5. Sutinkamai su BPK VI dalies nuostatomis, be kita ko, asmuo, kuriam byla nutraukta, turi teisę šioje BPK dalyje numatyta tvarka paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmos instancijos teismo nutarties nutraukti baudžiamąją bylą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo pareiga skundo ribose patikrinti skundžiamo sprendimo, taip pat ir nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, pagrįstumą bei teisėtumą.

5.1 Šioje vietoje pažymėtina, kad teismas bylas nagrinėja laikydamasis bylų nagrinėjimo metu galiojančių BPK nuostatų.

6. Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi nagrinėjimo teisme metu baudžiamąją bylą apelianto, kaltinto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatyto BK 232 straipsnyje padarymu 2008 m. gegužės 13 d., nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

6.1 Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas, priimdamas šį sprendimą vadovavosi ir BPK 235 straipsnio 3 dalimi. Šis straipsnis yra BPK XVIII skyriuje, kuriame nustatytos bylos parengimo nagrinėti teisme taisyklės ir jame numatytos bylos nutraukimo taisyklės ir sąlygos byloje, kuri dar nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl laikytina, kad nutartyje nuoroda į minimą straipsnį yra perteklinė.

6.2 Pagal BPK 254 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ji nutraukiama teismui nustačius, kad yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punktuose numatytos aplinkybės, tame tarpe ir kai yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir tokiu atveju galėjo būti nesprendžiama, ar kaltinamasis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, t.y. kaltumo klausimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai galėjo būti nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau – kasacinė) 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

6.3 Taigi, skundžiama nutartis ta apimtimi, kad joje nebuvo dėstomi motyvai, ar kaltinamasis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, buvo teisėta. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu teismų praktikoje buvo laikomasi nuomonės, kad suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui teismo baigiamajame akte, kuria byla nutraukiama, neturi būti formuluočių, nederančių su iš nekaltumo prezumpcijos kylančiais reikalavimais, o skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje panaudota formuluotė, kad baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iš kurios, kaip teisingai savo skunde nurodė A. B., galima suprasti, kad jei nebūtų suėję senaties terminai, būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis ir pažeidžia BPK 44 straipsnio 6 dalį, ir tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-81/2013). Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikinama. Taigi šioje dalyje A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

6.4 Po skundžiamos nutarties priėmimo, 2016 m. birželio 27 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą Nr. KT19-N10/2016 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Nutarimas), kuriuo konstatavo, kad BPK 254 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Plenarinė sesija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 nurodė, kad visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai.

6.6 Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo ribose kyla pareiga pirmiausia nustatyti, ar apeliantas A. B. pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką t. y. ar nėra pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamojo nuosprendžio ir tik tokios išvados nepadarius šiuo atveju galimas sprendimas – nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punkto pagrindu.

7. BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014). BK 232 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

7.1 Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. surašė ir (duomenys neskelbtini) teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2008 m. balandžio 8 d. pareiškimą, kuris teisme buvo gautas ir įregistruotas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2008 m. gegužės 13 d. ir kuriuo pareiškė nušalinimą nuo pareiškėjos A. B. atskirojo skundo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų kolegijai R. M., J. C., G. D. ir visam (duomenys neskelbtini) teismui ir pareiškimo tekste be kita ko nurodė ir tokius teiginius: „(duomenys neskelbtini) teismas, prievarta, kėsindamasis ir griaudamas konstitucinę santvarką, vykdo įstatymuose nenustatytą teisingumo formą – bylų pardavinėjimą“, „ (duomenys neskelbtini) teismas parduos ir šią civilinę bylą“, „(duomenys neskelbtini) teismas sistemingai piktnaudžiauja valstybės tarnyba ir klastoja faktus procesiniuose dokumentuose bylose arba vykdo kitas apgaules ir machinacijas su prokuratūros institucija, užsiimdami turto prievartavimu ir politiniu šantažu bei teisiniu banditizmu“, „(duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M. pats pardavinėja bylas ir vykdo telefoninius užsakymus iš „teisingumo ministerijos“. (T. 1 b.l. 3)

7.2 A. B. savo apeliaciniame skunde neginčija, kad tokį pareiškimą parašė ir išsiuntė būtent jis, to jis neginčijo ir pirmos instancijos teisiamajame posėdyje (2016 m. birželio 1 d. pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti jo žodžiai: „aplinkybių ir fakto neginčiju“ – (T. 6 b.l. 132).

7.3 Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į tai, kad aptariamame pareiškime nurodyta, kad jį paduoda pareiškėjos A. A. – B. atstovas A. B., kad pareiškimas pasirašytas A. B., kad pareiškime nurodyta, jog prie pareiškimo jo autorius prideda įgaliojimą atstovauti pareiškėją, taip pat 2008-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kad kartu su pareiškimu į teismą buvo atsiųstas ir 2004-09-17 surašyto A. B. įgaliojimo A. B. atstovauti ją visose teismo įstaigose visose civilinėse bylose nuorašas, taip pat nutarties ištaisyti rašymo apsirikimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje proceso dalyviai be kitų yra ir A. B., bei A. B. (T. 1 b.l. 4,5), kad iš esmės analogiško turinio pareiškimas (duomenys neskelbtini) teisme buvo gautas faksu 2008-04-08, kuris buvo išsiųstas iš A. B. fakso Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-09 9.34 val. (T. 1 b.l. 9) nėra jokio pagrindo išvadai, kad aptariamą pareiškimą surašė ir teismui pateikė ne A. B..

7.4 Demokratinėje visuomenėje yra nustatytos saviraiškos laisvės ribos. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam...“ Tačiau to paties Konvencijos straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti“.

7.5 Pažymėtina, kad aiškindamas saviraiškos laisvės ribas šių Konvencijos nuostatų prasme Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad, šiame Konvencijos straipsnyje įtvirtintas ne tik prioritetinis ir esminis saviraiškos laisvės pobūdis demokratinėje visuomenėje, bet taip pat nustatytos šios laisvės ribos. Kalba, kuri nesuderinama su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, pašalinama iš Konvencijos 10 straipsnio apsaugos ribų vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas) (Lehideux and Isorni v. France, no. 24662/94, judgment of 23 September 1998; Garaudy v. France (dec.), no. 65831/01, 24 June 2003; W.P. and Others v. Poland (dec.), no.42264/98, 2 September 2004; Norwood v. the United Kingdom (dec.), no. 23131/03, 16 November 2004; Witzsch v. Germany (dec.), no. 7485/03, 13 December 2005; Ivanov v. Russia, no. 35222/04, decision of 20 February 2007; Kühnen v. Germany, no. 12194/86, Commission decision of 12 May 1988). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-190/2014).

7.6 Šioje byloje nagrinėjamame pareiškime (duomenys neskelbtini) teismui A. B., reikšdamas nušalinimą atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjančiai (duomenys neskelbtini) teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, aiškia kalba, nenaudojant dviprasmiškų žodžių, specialių terminų, t.y. visuotinai vienodai suprantamais žodžiais įrašė aiškiai atskirus teisėjus bei visą (duomenys neskelbtini) teismą užgauliai žeminančius teiginius, kuriais iš esmės konstatuojama, kad teismas, t.y. visi šio teismo teisėjai, daro ne tik proceso pažeidimus, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą tarnyba, bylų pardavinėjimą, taip pat dokumentų klastojimą, turto prievartavimą, vykdo kitas apgaules bei machinacijas su prokuratūros institucija, užsiima politiniu šantažu bei teisiniu banditizmu. Vartodamas tokius išsireiškimus A. B. šiurkščiai pažeidė įprastas, visuomenėje priimtinas elgesio normas.

7.7 Tai, kad A. B. nagrinėjamame pareiškime nurodytus teiginius kaip šmeižiančius, užgauliojančius ir įžeidžiančius (duomenys neskelbtini) teismą kaip instituciją, taip pat atskirus teisėjus ir teismo pirmininką, menkinančius ir kenkiančius teismo, kaip teisingumą vykdančios valstybės institucijos, tuo pačiu ir valstybės autoritetui, suvokė tuometinis (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M., akivaizdžiai įrodo faktas, kad būtent (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M. dėl šio A. B. pareiškimo turinio 2008-05-16 raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas įvertinti, ar šioje A. B. veikoje yra nusikalstamos veikos požymių ir, esant pagrindui, imtis įstatymų numatytų priemonių (T. 1 b.l. 2), kas ir buvo vada pradėti šioje byloje ikiteisminį tyrimą.

7.8 Pažymėtina, kad A. B. pareiškimas, kuriame išdėstyti aptariami teiginiai, yra procesinis dokumentas, kuriuo reiškiamas nušalinimas konkrečią civilinę bylą nagrinėjančiai (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų kolegijai, tačiau pareiškime dėstomais teiginiais užgauliai žeminami ne tik šią bylą nagrinėjantys teisėjai, bet ir kiti (duomenys neskelbtini) teismo teisėjai, bei teismas kaip institucija, šis dokumentas turėjo būti ir buvo pridėtas prie bylos ir su juo susipažino ar turėjo galimybę susipažinti ne tik teismo darbuotojai, registruojantys teisme gaunamą korespondenciją, konkrečią bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, bet ir visi šios bylos proceso dalyviai, taip pat šią bylą nagrinėjantys aukštesnės instancijos teismų teisėjai. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys, kurie, be to, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus.

7.9 Taigi, šiuo atveju A. B., procesiniu dokumentu, su jo įrašytais aukščiau nurodytais teiginiais, kurį jis pateikė į viešai nagrinėjamą civilinę bylą, viešai užgauliai pažemino (duomenys neskelbtini) teismą.

7.10 Iš A. B. pareiškimo turinio taip pat akivaizdžiai matyti, kad jis žeminančius ir užgaulius teiginius, kurie siejami su kitomis (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėtomis bylomis, sieja su teismo ir atskirų teisėjų tiesiogine veikla.

7.11 Apeliacinį skundą nagrinėjančiai kolegijai nekelia jokių abejonių, kad pateikdamas tokio turinio pareiškimą teismui A. B. aiškiai suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teismą ir atskirus teisėjus ir būtent to siekė, ir tai reiškia, kad šią veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

7.12 Remiantis aukščiau išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. B. pagrįstai buvo kaltinamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje padarymu.

8. Apeliaciniame skunde A. B. taip pat teigia, kad jam nebuvo suteikta teisė pasirinkti gynėją.

8.1 BPK 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

8.2 Byloje yra 2008 m. liepos 22 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. B. išaiškinta teisė gintis per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą (T.1 b.l. 54)

8.3 Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. šia jam oficialiai išaiškinta teise turėti pasirinktą gynėją pasinaudojo ar siekė pasinaudoti – nėra jokių duomenų, kad jis pats būtų pasikvietęs ar dėjęs pastangas pasikviesti jam tinkamą gynėją, ar kreipęsis dėl nemokamos teisinės pagalbos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

8.4 Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek įtarimo pareiškimo ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje, tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme A. B. dalyvavo tik teisiamuosiuose posėdžiuose tuo metu, kai jis buvo suimtas, todėl, sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, gynėjas tuo metu jam buvo būtinas ir gynėjai jam buvo paskirti bei dalyvavo tiek pareiškiant įtarimą A. B., tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl jo teisė į gynybą buvo užtikrinta pagal įstatymo reikalavimus. Tai, kad parinkti gynėjai A. B. netenkino jam nenurodant jokių to priežasčių, nereiškia, kad kaip nors buvo pažeista ar suvaržyta jo teisė gintis.

8.5 A. B. byloje jokių parodymų dėl bylos esmės nedavė ir savo poziciją dėl nagrinėjamo pareiškimo turinio išsakė tik apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pareiškimu jis siekė ne parodyti nepagarbą teismui, o pareiškime išdėstytais teiginiais siekė, kad BPK 166-168, 257 straipsnių pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas teismo iniciatyva, nes prokuratūra tokio tyrimo, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, į spaudoje paskelbtus faktus apie nusikalstamų veikų darymą (duomenys neskelbtini) teisme nereagavo ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta aukščiau, kolegija, išnagrinėjusi bylą padarė išvadą, kad pateikdamas tokio turinio pareiškimą teismui A. B. aiškiai suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teismą ir atskirus teisėjus ir būtent to siekė, t.y. kad jis veikė tiesiogine tyčia. Šioje vietoje, nekvestionuojant A. B. teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir nebūti persekiojamam už kritiką, kuri iš esmės atkartoja Konvencijos 10 straipsnio nuostatą, pažymėtina, kad šia teise asmuo gali nevaržomai naudotis tik tokia forma ir būdais, kuriais nepadaroma nusikalstama veika.

8.6 Pažymėtina ir tai, kad BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pats viešas atlikimas veiksmų, kurie yra užgaulūs, žeminantys teismą ar teisėjus dėl jų veiklos yra baigtas nusikaltimas.

9. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas nustato BPK 255 straipsnio 1 dalis, kurioje sakoma, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

9.1 Ši byla nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota ir išnagrinėta pagal kaltinamąjį aktą, kuriuo A. B. buvo kaltinamas pagal BK 232 straipsnį, t. y. dėl jo surašyto ir (duomenys neskelbtini) teismui pateikto pareiškimo. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas neturėjo vertinti (ir pagrįstai nevertino) (duomenys neskelbtini) teismo priimtų sprendimų kitose bylose – tokius neįsiteisėjusius sprendimus turi teisę vertinti tik aukštesnės instancijos teismai nagrinėdami apeliacinius ar kasacinius skundus, o įsiteisėję teismų sprendimai yra nekvestionuojami, o jei apeliantas mano, kad priimant tokius sprendimus buvo padarytos nusikalstamos veikos, jis turi teisę, vadovaudamasis įstatymais ir juos atitinkančia forma, kreiptis į valstybės institucijas, įgaliotas atlikti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) teismo priimti sprendimai kitose bylose nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės A. B. padarytos veikos vertinimui, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10. Byloje gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B., išlaidos sudaro 158, 30 eurų.

10.1 BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, tik iš asmens, nuosprendžiu pripažinto kaltu, išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, o BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

10.2 Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą šiuo atveju asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas gali būti laikomas ribojančiu tokio asmens galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

10.3 Dėl nurodytų priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. B. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminui.