- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-671-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- L. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui R. N., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. G., K. B.-G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydama priteisti iš atsakovo R. N. 8 923,98 Eur žalos atlyginimo, 150 Eur už žalos įvertinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas iš viršuje esančio (duomenys neskelbtini) buto, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. N..
1.2. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko dėl nulūžusio skalbimo mašinos pajungimo ventilio. 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Finance property“ atliko žalos turtui įvertinimą pagal ataskaitą Nr. 200805K-06, apžiūros metu nustatyta, kad vandentiekio avarijos metu buvo padaryta žala vidaus apdailai – luboms, sienoms, grindims, taip pat buvo sulieti bute buvę baldai, buitinė technika, asmeniniai daiktai bei dokumentai. Įvertinant padarytos žalos dydį nekilnojamam turtui (butui) buvo sudaryta atstatymo darbų lokalinė sąmata. Žala turtui buvo paskaičiuota naudojantis programa SISTELA vidutinėmis rinkos kainomis ir nustatyta atsižvelgiant į sugadintų daiktų rinkos vertę įvykio dienai, kurios dydis yra 8 923,98 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2019/05/03 pagrindu atsakovas jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo K. B. – G. ir E. G.. Ieškovė žalą patyrė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl jam priklausančio buto nuomininkų aplaidumo, kadangi jie valdydami butą nuomos sutarties pagrindu, nesiėmė jokių priemonių ieškovei priklausančio buto užpylimui išvengti – naudodami skalbimo mašiną nuomininkai turėjo pareigą įsitikinti, kad jos eksploatavimas nesukels nuostolio žemiau gyvenančiai ieškovei, tačiau to nepadarė.
3. Taip pat ieškovės pateikta remonto darbų sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti darbai, nesusiję su sugadinimų pašalinimu, be to, lokalinėje sąmatoje nustatytos nerealios darbų kainos ir apimtys – jos yra padidintos. Taip pat nepritaikytas medžiagų nusidėvėjimo koeficientas, nors sudarant lokalinę sąmatą, be kita ko, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčių įstatymu, nustatančiu ilgalaikio turto nusidėvėjimo metinius normatyvus. Be to, ieškovė, ketindama pagrįsti patirtos žalos dydį, neatsižvelgusi į tai, kad apliejimo metu buvo apgadinti naudoti baldai, teismui pateikė įrodymus apie naujų baldų kainą. Ieškovės patirta žala dėl apgadintų baldų turi būti nustatoma sumažinant naujų baldų kainą dėl jų nusidėvėjimo. Taipogi būtina atsižvelgti į tai, kad yra galimybė atlikti dalies baldų remontą. Atsakovas nurodo, jog ieškovės patirta žala yra kur kas mažesnė nei prašoma atlyginti ieškiniu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė žalą patyrė dėl nuomininkų kaltės. Nurodė, kad pagal 2019 m. gegužės 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį išsinuomojo 41,5 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 1 d., kuomet įvyko ieškovės buto apliejimas, trečiųjų asmenų bute nebuvo. UAB „Skaidrola“ atstovai, atlikę remonto darbus, nurodė, jog ventilis sulūžo dėl jo surūdijimo. Skalbimo mašina, kuria naudojosi trečiasis asmuo, priklauso atsakovui. Taip pat vonios patalpoje nulūžęs skalbimo mašinos pajungimo ventilis taip pat priklausė atsakovui, o skalbimo mašiną prie nulūžusio ventilio pajungė buto savininkas, t. y. trečiasis asmuo išsinuomojo butą su pajungta skalbimo mašina. Trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, jog išnuomotame bute ventilis yra surūdijęs bei negalėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekiant išvengti ieškovės buto apipylimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei L. L. iš atsakovo R. N. 8 923,98 Eur žalos atlyginimo, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 073,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad aplietas butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei L. L., 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo užpiltas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui R. N.. 2019 m. gegužės 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2019/05/03 pagrindu atsakovas jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), išnuomojo tretiesiems asmenims K. B. – G. ir E. G..
5.2. Patikrinimo metu bute (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vonios patalpoje nulūžęs skalbimo mašinos prijungimo ventilis. UAB „Finance property“ apžiūros metu nustatė, kad vandentiekio avarijos metu buvo padaryta žala vidaus apdailai – luboms, sienoms, grindims, sulieti bute buvę baldai, buitinė technika, asmeniniai daiktai, dokumentai. 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Finance property“ ieškovės prašymu atliko žalos turtui įvertinimą pagal ataskaitą Nr. 200805K-06 ir pateikė išvadą, jog vandentiekio avarijos metu padaryta žala kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo dienai (2020-08-06) yra 8 923,98 Eur.
5.3. Teismas remdamasis CK 6.483 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, kad nuomotojas privalėjo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, nustatė, kad tretiesiems asmenims išnuomotas atsakovo butas su jau pajungta skalbimo mašina, kuria nagrinėjamu atveju naudojosi tretieji asmenys, taip pat vonios patalpoje nulūžęs skalbimo mašinos pajungimo ventilis, priklausė atsakovui, kadangi paprastai ventilis negali surūdyti per kelis metus, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas išnuomojo netvarkingą butą bei neturi teisinio pagrindo kaltinti nuomininką dėl netvarkingų inžinerinių įrengimų.
5.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip buto savininkas, privalėjo jam nuosavybės teise priklausantį butą ir jame esančią įrangą prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žalos žemiau esančioms patalpoms, tačiau savo pareigos nevykdė ir būtent dėl to įvyko užpylimas ir atsirado žala ieškovei. Taigi šiuo atveju yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, todėl atsakovui, kaip buto savininkui, kyla civilinė atsakomybė ir jis turi pareigą atlyginti padarytą žalą, o ją atlyginęs, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises buto nuomos sutarties pagrindu (CPK 178 straipsnis).
5.5. Teismas padarė išvadą, kad, iš esmės visi ieškovės vertintojo lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini/reikalingi esamiems padarytos žalos padariniams pašalinti. Ieškovės pateikta sąmata yra pakankamai išsami, apimanti ne tik atstatymo kaštų apskaičiavimus, bet ir vaizdo fiksacijas (fotonuotraukas), buto apžiūrą. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dėl drėgmės buto lubose atsirado dėmės, patižo glaistas, išbrinko laminuotų grindų danga, sienose atsirado dėmės, buvo pažeista elektros instaliacija, neveikė apšvietimo lempos. Ieškovės pateikto vertintojo nustatyti įkainiai, darbai ir išlaidų paskaičiavimas yra pagrįsti.
5.6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išlaidos darbams netaikytinas nusidėvėjimo kriterijus, nes šios išlaidos, atkuriant turtą, patiriamos tokio paties dydžio nepriklausomai nuo to, kiek iki tol buvo nusidėvėjusios nukentėjusio asmens patalpos, pilnai atlyginant tokias išlaidas nesudaroma prielaidų nukentėjusiam asmeniui įgyti daugiau nei jis turėjo žalos padarymo metu. Taigi nusidėvėjimas galėtų būti skaičiuotinas tik sugadintos patalpos remontui panaudotoms medžiagoms.
5.7. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją, grindžiamą lokalinės sąmatos, sudarytos 2022 m. vasario 22 d. statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies vertinimu, kadangi atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų dėl žalos dydžio skaičiavimų bei sąmatų sudarymo metu taikytos metodikos, būdų, priemonių. Buvo vertinama tai, kad sąmata sudaryta remiantis 2020 m. balandžio mėnesio kainų lygiu bei ieškovės į byla? pateiktos UAB „Finance property“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. parengtos lokalinės sąmatos Nr. 200805K-06 duomenys ir į faktiškai atliktus darbus bei iš ieškovės pateiktuose pirkimo kvituose esančios informacijos.
5.8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytas specialistas M. L. nebuvo nuvykęs į ginčo butą ir sąmatą sudarinėjo tik remiantis jam pateiktomis nuotraukomis bei ieškovės byloje teiktomis sąmatomis, t. y. jau kito asmens atliktų matavimų pagrindu. Tai, kad ieškovės pasitelktas specialistas į įvykio vietą (užlietą butą) buvo atvykęs praktiškai iškart po įvykio bei turėjo galimybę situaciją įvertinti tiesiogiai apžiūrėdamas užlietą butą, laikytina svarbia aplinkybe. Teismo vertinimu atsakovo pateikta sąmata yra formali, nepakankamai objektyvi, nepakankamai pagrįsta objektyviais duomenimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas R. N. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį dėl priteistos žalos dydžio panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo 2747,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2747,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nurodo, kad pateiktos lokalinės sąmatos yra sudarytos ieškovei jau atlikus remontą, atsižvelgiant faktinį darbų atlikimo būdą ir į realiai atliktus darbus, o ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje, sudarytoje iki remonto atlikimo, įtraukti darbai bei papildomos bendros išlaidos, kurių ieškovė nepatyrė. Vertinant ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, turėjo būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
6.2. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, neįvertino turto nusidėvėjimo. Ieškovės pateiktoje žalos turtui įvertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepritaikytas medžiagų nusidėvėjimo koeficientas, nors sudarant lokalinę sąmatą, be kita ko, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčių įstatymu, nustatančiu ilgalaikio turto nusidėvėjimo metinius normatyvus. Šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, aplieto buto remonto kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Siekiant tinkamai atlyginti ieškovės patirtą žalą buvo būtina nustatyti aplieto buto nusidėvėjimo laipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog nusidėvėjimas galėtų būti skaičiuotinas tik sugadintos patalpos remontui panaudotoms medžiagoms, šio nusidėvėjimo taipogi neįvertino.
6.4. Atsakovas remdamasis į bylą pateiktu VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu nurodo, kad namas, kuriame yra ieškovės butas, pastatytas 1964 m., jo bendras nusidėvėjimas 32 proc. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių kontekste turėjo įvertinti ieškovės buto nusidėvėjimą laiko atžvilgiu, atitinkamai sumažinti priteistinos žalos dydį įvertindamas buto patalpų nusidėvėjimą ir ieškovės realiai patirtų remonto darbų ir medžiagų sumas sumažinti 32 proc. ir ieškovei jos nuostolių, realiai patirtų būsto remontui, atlyginimui priteisti 1888,41 Eur pinigų sumą (2777,07 Eur realiai patirtų išlaidų – 32 proc. būsto nusidėvėjimo).
6.5. Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad iki užpylimo ieškovei priklausęs kilnojamasis turtas nebuvo naujas – užpylimo metu apgadinti baldai buvo įsigyti daugiau nei prieš penkerius metus, buitinė technika pirkta prieš dešimtmetį, tačiau ieškovė reikalavo atlyginti ne iki užpylimo buvusio ieškovės kilnojamojo turto atkūrimo, bet naujo turto įsigijimo išlaidas. Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad po buto užpylimo atlikto remonto butas apstatytas baldais, kurie bute buvo užpylimo metu, kad jų būklė yra gera. Pati ieškovė pripažino, kad svetainės spintą atrestauravo, miegamojo spintos ir komodos stalčiai ir durelės, išdžiūvus baldams vėl funkcionuoja tinkamai, naujai įsigyta tik naudota lova ir lovos čiužinys.
6.6. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti padengtos išlaidos, būtinos atitinkamo susidėvėjimo daiktui atkurti, buvo reikalinga vadovautis atsakovo pateikta ir pagrįsta kilnojamojo turto verte arba, atsižvelgus, kad daiktai užpylimo metu buvo sulieti, priteisti tam tikrą procentą ieškovės nurodytos naujo turto vertės. Be to, buvo būtina atsižvelgti, kad kai kurie baldai – svetainės sekcija, miegamojo spinta ir komoda, nebuvo nepataisomai sugadinti, yra atrestauruoti, dėl ko nėra pagrindo kompensuoti naujų ar naudotų analogiškų baldų įsigijimo, dėl ko šio turto kaina turėtų būti išskaityta iš bendros nuostolių už apgadintą kilnojamąjį turtą kompensavimo sumos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovo motyvai dėl padarytos žalos dydžio yra nepagrįstas, nes padarytos žalos dydis yra įvertintas pirmosios instancijos teismo motyvuotu sprendimu bei byloje pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovo teiginiai nepagrįsti, nes tiek senesnės statybos name, tiek naujesnės remonto darbų kaina bute yra praktiškai ta pati. Ieškovė norėdama, atstatyti butą į tą padėtį, kurioje galima gyventi, skolinosi pinigus už palūkanas, tačiau dėl to atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, siekė, kad būtų atlyginta reali padaryta žala jos kilnojamajam ir nekilnojamam turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei buvo priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. L. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. N. butas, esantis (duomenys neskelbtini) virš L. L. buto. 2019 m. gegužės 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2019/05/03 pagrindu atsakovas jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), išnuomojo tretiesiems asmenims K. B. – G. ir E. G.. 2020 m. rugpjūčio 1 d. 23 val. 30 min. UAB „Paslaugos būstui“, teikianti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, iš UAB „Skaidrola“ gavo pranešimą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpilamas iš vieno iš viršutiniuose aukštuose esančių butų. Patikrinimo metu bute (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vonios patalpoje nulūžęs skalbimo mašinos prijungimo ventilis. 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Finance property“ ieškovės prašymu atliko žalos turtui įvertinimą pagal ataskaitą Nr. 200805K-06 ir pateikė išvadą, jog vandentiekio avarijos metu padaryta žala kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo dienai (2020 m. rugpjūčio 6 d.) yra 8 923,98 Eur.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Finance property“ atliktą žalos turtui įvertinimo ataskaitą ir pateiktą lokalinę sąmatą. Remonto sąnaudų dydį ieškovė įrodinėjo fotonuotraukomis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad žala kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo dienai yra 8 923,98 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nulūžus skalbimo mašinos prijungimo ventiliui buvo aplietas ieškovės butas.
13. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija teismo priteistos žalos atlyginimo dydį, kad į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą buvo įtraukti darbai, kurie realiai nebuvo atlikti, nesusiję su padarytos žalos pašalinimu. Apeliantas teigia, kad sąmatoje skaičiuojama, kad darbus atliks įmonė, tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad remonto darbus atliko ūkio būdu, dėl ko išlaidų už papildomus darbus ir medžiagas su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, kurios būtų buvusios darbus vykdžius įmonei, nepatyrė.
14. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Šiuo atveju ieškovei priteistos žalos panaudojimas turi būti tiesiogiai susijęs su sugadinimų pašalinimu, pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Minėti įrodymai – remonto sąmatos, darbų skaičiavimai, atsiskaitymo dokumentai ir kt., turi užtikrinti galimybę patikrinti darbų kiekių ir kainų atitikimą tarp atliktinų darbų ir pateikiamų atsiskaitymo dokumentuose.
16. Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų (arba kainavo) toks ieškovės buto remontas, kuriuo būtų atstatyta buto būklė, buvusi iki užpilant vandeniu. Ieškovė turi tiksliai įrodyti padarytos žalos dydį, nes žala nėra preziumuojama. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata, kurioje nurodyti reikalingi darbai, išlaidų aprašymai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia sąmata, ieškovei priteisė joje nurodytą darbų sumą – 8 923,98 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad remonto darbus yra atlikusi. Vadinasi, vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, jei remonto darbai (jų dalis) buvo atlikti, ieškovė kaip nuostolių visų pirma turėtų reikalauti ne apskaičiuotų (pagal sąmatas, žalos įvertinimo ataskaitas), bet realiai patirtų išlaidų. Tik tuo atveju jei dalis darbų dar neatlikta (bet jie yra reikalingi turto sugadinimui pašalinti), arba tam tikrų nuostolių neįmanoma arba negalima pagrįsti patirtomis išlaidomis (pvz., pačiam nukentėjusiam asmeniui atlikus darbus), šia apimtimi galėtų būti taikomas ne tik realiai patirtų išlaidų, bet ir apskaičiuotų nuostolių metodas. Be to, jei tam tikri darbai atlikti, būtina įvertinti, kaip jie buvo atlikti, nes net ir negalint tam tikrų nuostolių nustatyti pagal patirtas išlaidas, atliekant nuostolių apskaičiavimą, būtina įvertinti, ar į juos gali ir turėtų būti įtraukiamos tam tikros apskaičiuotos pridėtinės, netiesioginės, statybvietės ir pan. išlaidos. Apskaičiuojant nuostolių sumą (t. y. nustatant ją ne pagal realiai patirtas išlaidas), į ją paprastai taip pat neturėtų būti įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis, nes pridėtinės vertės mokesčio išlaidos gali būti nepatirtos, o jų atsiradimas priklauso nuo atsitiktinio pobūdžio aplinkybių (ar būtų samdomas PVM mokėtojas).
17. Pažymėtina, kad teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir panašiai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik ieškovės pateikta darbų sąmata ir priteisdamas visą ieškovės prašomą žalos atlyginimą, ir nesiaiškindamas aplinkybių, koks sugadintas turtas buvo atkurtas ir kokios išlaidos patirtos realiai, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, visapusiškai neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, nenustatė tikrojo žalos dydžio ir dėl reikalaujamos priteisti sumos neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokie konkrečiai nuostoliai buvo patirti. Iš esamų bylos duomenų, tai yra pateiktų ieškovės buto fotonuotraukų ir sąmatos, negalima atsakyti į apelianto pateiktus argumentus dėl netinkamo nuostolių dydžio nustatymo, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.