Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. B., tretiesiems asmenims M. P. ir L. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu atsakovui M. B. (toliau – atsakovas) dėl 826,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 32,49 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2015 m. kovo 22 d. atsakovas, būdamas neblaivus, sugadino pastato, kokteilių baro-lofto „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų rėmą ir išdaužė durų stiklą. Įvykio metu sugadintas turtas buvo ieškovo apdraustas verslo draudimu, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju bei paskaičiuota ir išmokėta – 826,45 Eur žala.

2016 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas atsakovo M. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Žala atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų L. M. ir M. P. veiksmų. Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinį subrogacijos teise, nes žala nėra atsiradusi dėl jo tyčinių veiksmų, o draudimo išmoka buvo išmokėta be teisinio pagrindo. Prašo ieškovo pareikštą ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas T. D. nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl sugadinto turto, kuris buvo apdraustas verslo turto draudimu bei buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo. Policijos nutarime konstatuota, kad M. B. veikoje yra požymių, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, todėl buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Atsakovui taikytina deliktinė civilinėje atsakomybė, priteisiant 826,45 Eur dėl neteisėtų veiksmų, nes padarė žalą apdraustam turtui. Žala, kuri atsirado dėl atsakovo M. B. veiksmų, apskaičiuota ir išmokėta. Policijos komisariato nutarimas yra įrodymas, jog žalą padarė būtent atsakovas bei prašo juo vadovautis, kadangi jame yra nustatytas kaltininkas bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, jog atsakovo veiksmuose buvo pagrindas žalai atsirasti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš dvejus metus kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“ lankytojai mosikavosi kumščiais. Atėjus apsaugos darbuotojams tie vaikinai buvo išvaryti. Vaikinai apspjaudė bei apspardė duris, todėl buvo pasakyta apsaugos darbuotojams užrakinti duris. Atėjus klientams buvo atidarinėjamos durys, M. P. jas rakino, tada M. B. puolė prie durų ir buvo girdimas dūžtančio stiklo paketo dūžio garsas. Pamatė, kaip M. B. nubėgo, todėl sulaikė su juo kartu buvusį draugą. Stiklo paketas išdužęs iš lauko pusės. Apsaugos darbuotojai prie durų nebėgo, o visada prie jų stovėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu ir reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir tai nėra teismo pareiga. Tik ieškovui priklauso teisė nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį pakeisti, papildyti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 141 straipsnis). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Iš verslo draudimo liudijimo LD Nr. 101578020 matyt, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. birželio 29 d. buvo apdraudusi pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei nuo kitų rizikų. Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. pranešimo Nr. 1564097 apie žalos atlyginimą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskaičiavo draudimo išmoką už 2015 m. kovo 22 d. įvykį, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), ir per kurį buvo sugadintas prekybos pastatas. Nustatyta, jog dėl šio įvykio ieškovas apskaičiavo bei išmokėjo draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 826,45 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, remdamasis Telšių AVPK Mažeikių r. PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatė, jog už atsiradusią žalą yra atsakingas atsakovas M. B., todėl vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, turi teisę išieškoti iš atsakovo nurodytą draudimo išmoką. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovui atlyginus draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsakovo veiksmų padarytą žalą, darytina išvada, kad ieškovui atsirado teisė išmokėtų sumų reikalauti iš atsakovo.

Dėl atsakovo veiksmų atsiradusios žalos išmokėtos draudimo išmokos

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas byloje kyla dėl to, kad ieškovas išmokėjo išmoką draudėjui, o nustačius už žalą atsakingą asmenį – M. B., ieškovas turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais, šalių ir liudytojo parodymais bei policijos komisariato medžiaga, konstatuotina, kad už žalą atsakingas asmuo yra M. B., kuris ne tik atsiliepime į ieškinį, bet ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ne jis atsakingas už atsiradusią žalą. Teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus bei L. M. ir M. P. parodymus nustatė, kad 2015 m. kovo 21 d. atsakovas M. B. su draugu lankėsi kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kai apie 21 val. apsaugos darbuotojai jų paprašė palikti kokteilių barą, kadangi pradėjo rinktis klientai, o M. B. vilkėjo sportinę aprangą bei buvo neblaivus. M. B. su draugu lauke toliau šūkavo, rodė nepadorius gestus, dėl ko apsaugos darbuotojai iš vidinės pusės užrakino kokteilių baro duris. Pradedant rinktis klientams bei norint juos įleisti į kokteilių barą, apsaugos darbuotojai atrakino duris, kai tuo tarpu atsakovas M. B. užrėmė duris, neleisdamas jų atidaryti. Apsaugos darbuotojui bandant atidaryti duris, atsakovas dar stipriau įsirėmė į duris neleisdamas jų atidaryti, dėl ko dužo stiklo paketas ir įlūžo durų rėmas. Remiantis liudytojo M. B. parodymais bei N. Ž. byloje esančiu policijai duotu paaiškinimu, nustatyta, kad jie matė, kaip prie durų iš lauko pusės buvo M. B. ir išgirdus stiklo dužimą pamatė, kaip atsakovas bėgo nuo durų, tačiau pačio stiklo dužimo momento nematė. Pats atsakovas M. B. patvirtino teismo posėdžio metu bei duodamas paaiškinimą policijai, patvirtino, jog buvo koja užrėmęs duris, neketindamas išleisti apsaugos darbuotojų.

Sprendžiant atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą, byloje nagrinėjamu atveju, aktualus yra atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo faktas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik kai egzistuoja visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 straipsnis), atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Atsižvelgiant į visus ištirtus įrodymus bei liudytojo ir trečiųjų asmenų parodymus, manytina, kad yra visos atsakomybės sąlygos: nustatyta žala (826,45 Eur ieškovo apskaičiuota draudimo išmoka); žala padaryta neteisėta veika (atsakovas, nenorėdamas išleisti apsaugos darbuotojų iš kokteilių baro, laikė bei stūmė duris); padariniai yra priežastiniame ryšyje, durų stiklas išdužo iš lauko pusės, kuomet atsakovas su pečiu buvo įsirėmęs į duris; kaltė (durų laikymas, išėjimo blokavimas). Išanalizavus visus įrodymus, nustačius visas atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas M. B. yra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl ieškovas tinkamai kreipėsi regreso tvarka į atsakovą.

Teismas, dar kartą pažymi, kad išanalizavus visą bylos medžiagą, t. y. išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei kurioje nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad M. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, pritartina 2015-03-30 priimtam nutarimui, kuriame nurodyta, jog žala atsirado dėl M. B. veiksmų. Paminėtina ir tai, jog M. B. minėto nutarimo neskundė.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. B. neigia žalos atsiradimo faktą, kad jis išdaužė durų stiklo paketą, taip pat, kad tretieji asmenys L. M. bei M. P. nurodė matę, kaip atsakovas stumdamas duris išdaužė stiklą, taip pat į tai, kad byloje esančios policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuotas kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“ durų vaizdas, kuriame matyti, kad durų stiklo paketas yra išdužęs iš lauko pusės, taip pat, liudytojo M. B. parodymais, kad pačio stiklo dužimo fakto nematė, tačiau matė, kaip nuo durų bėga M. B., ši visuma įrodymų, kuriuos teismas ištyrė, daro neabejotiną išvadą, kad būtent atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą ir privalo ją atlyginti.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina žalos nukentėjusiajam asmeniui atlyginimo faktą bei dydį, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, dėl ko iš atsakovo priteistina 826,45 Eur žala bei 32,49 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio ieškovo prašomos procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 826,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro: 455,58 Eur už ieškinio surašymą atsakovui M. B. bei 54,74 Eur patirtos kelionės išlaidos, vykstant į Mažeikių rajono apylinkės teismą bei 20,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 530,32 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai bei ieškovui pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo M. B. ieškovui priteistina 530,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai:

826,45 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 45 euro centus) turtinės žalos atlyginimo;32,49 Eur (trisdešimt du eurus 49 euro centus) palūkanų;5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;530,32 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.