- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-63-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16404-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei M. S. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymą.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu jo gyvenamoje vietoje bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai – po 306 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise valdys ieškovas.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad vaiko mama (atsakovė) smurtavo dukters atžvilgiu, medikai mergaitei buvo konstatavę kairės kojos sumušimą blauzdos srityje. Įvykio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai bei vaiko teisių tarnybos specialistai. Dėl motinos dukters atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo nuomone, vaiko motina jau ilgą laiką tinkamai nesirūpino dukra: paėmęs bendravimui vaiką ieškovas matydavo, kad vaiko nagai nesutvarkyti (atsakovė yra manikiūro/pedikiūro specialistė), plaukai daug dienų neplauti, rūbai neskalbti, dukra dažnai sakydavo, kad būna nevalgiusi ir pan.
Atsiliepimas
4. Atsakovė M. S. atsiliepimu nesutiko su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepasisakė, kokiu būdu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą ar padarytų jį neįmanomu. Ieškinio reikalavimas, kuris sutampa su prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, neatitinka tikėtino pagrįstumo kriterijaus. Atsakovė paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal melagingą ieškovo pareiškimą policijai, nurodant jame akivaizdžiai neteisingus duomenis. Ikiteisminiame tyrime atsakovei nebuvo pareikšti jokie įtarimai, netaikytos jokios kardomosios priemonės ar apribojimai. Atsakovė taip pat paaiškino, kad su ieškovu buvo sutarta, kad dukra pas jį pabus atsakovės atostogų metu. Atsakovė nurodė, jog sutiko, kad dukra pabūtų pas ieškovą, nenorėdama eskaluoti konflikto ir sukelti ieškovo papildomos agresijos, kadangi ieškovas yra agresyvus ir yra linkęs į smurtą. Dėl vieno iš vėliausių ieškovo smurto protrūkio atvejų 2024 m. balandžio 25 d. ieškovui buvo skirtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atsakovė teigė, kad ieškovas nuteikinėja vaiką prieš atsakovę.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tarnyba nurodė, kad galimai sutinka, jog vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes remiantis turimais duomenimis, tėvų tarpusavio santykiai šiuo metu yra nebendradarbiaujantys, negeranoriški ir jiems dėl to faktiškai sunku tarpusavyje susitarti vaiką liečiančiais klausimais, taip pat atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir išreikštą aiškų norą gyventi su tėvu, į tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame šalių dukra pripažinta nukentėjusia, o smurtą vaikas galimai patyrė iš savo motinos, bei atsižvelgiant į jos artimą santykį su tėvu. Pažymėjo, kad tėvų ginčai, nesutarimas vaiko auklėjimo klausimu, daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Iš vaiko ugdymo įstaigos gautame rašte nurodyta, kad vaikas į ugdymo įstaigą ateina pavargęs, dažnai vėluoja į pamokas, mokykloje elgiasi šiurkščiai, smurtauja prieš kitus mokinius ir to priežastį vaikas pats įvardina kaip tėvų barnius ir tėvų tarpusavio nesutarimus. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad vaikas augtų nepatirdamas tėvų barnių, smurto ar neigiamų emocijų, kad į mokyklą ateitų pailsėjęs, o mokykloje elgtųsi pagarbiai kitų moksleivių ir mokytojų atžvilgiu. Mano, jog vaiko tėvai turi pasinaudoti Atvejo vadybos, mediatorių, psichologų, kitų specialistų ir institucijų paslaugomis ir keisti savo bendravimo stilių matant vaikui ar bandant susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Prieš vaiką neturi būti smurtaujama, vaikas neturi būti nuteikinėjamas prieš kitą iš tėvų, verčiamas meluoti ar kitaip būtų pažeidinėjamos vaiko teisės ir teisėti interesai. Tarnybos nuomone, sėkmingas socialinis darbas su šeima, veiksminga pagalba tėvams, gali būti įmanoma tik tuomet, jei jie aktyviai bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais ar kitais specialistais, drauge ieškos geriausių problemos sprendimo būdų ir priims siūlomą pagalbą, o nesant šeimos narių bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais, mažėja socialinio darbo veiksmingumas, šeimos problemos, kurios galėtų būti sėkmingai sprendžiamos nedelsiant, įsisenėja, gali tapti ilgalaikėmis ir sukelti papildomų sunkiai įveikiamų padarinių. Tarnyba pažymėjo, kad tuo atveju, jei vaiko laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, Tarnybos vertinimu, prašoma priteisti laikina vaiko išlaikymo suma 306 eurai per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitiktų nepilnametės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą, laikytinas nepagrįstu. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomas aplinkybes, pripažino, jog šios konkrečios prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins vaiko geriausių interesų. Teismas, iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės 2024 m. balandžio 29 d. bendravimo su šalių dukra (nedalyvaujant tėvams), sprendė, jog ieškovas, labai tikėtina, manipuliuoja vaiko jausmais ir psichologiškai smurtauja prieš savo dukrą nuteikinėdamas ją priešingai motinos atžvilgiu, t. y. nuolatos kalba dukrai, kad mama yra negera, nesirūpina ja, nemaitina, kaip maitinami kiti normalūs vaikai, vaiko mama išdavė ir sugadino gyvenimą jos tėčiui (ieškovui), sako, kad kitu atveju, jei dukra neklausys ieškovo, jis nemylės jos ir pan. Teismas nurodė, kad tos aplinkybės turi būti nustatinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų kitam suteikiant tam tikrą pranašumą. Nurodė, kad šiuo metu negalima teigti, kad vaiko mama riboja vaiko bendravimą su tėvu.
8. Teismas pastebėjo, kad nustatant vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, tai neatitiktų geriausių vaiko interesų ir dėl tos priežasties, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini), kuri yra 350 m atstumu nuo atsakovės namų, kur ir gyvena vaikas. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) – 11 km atstumu nuo vaiko mokyklos, kai mokyklos laikas sutampa su rytinio piko valandomis, ir minimas atstumą tokiu laiku automobiliu būtų galima įveikti apie 45 min., o gal ir ilgiau, kuomet dažniau susidarytų įtampa vien dėl galimo vaiko pavėlavimo į mokyklą. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, toks ilgas kelionės laikas į mokyklą galėtų turėti neigiamą poveikį vaiko savijautai, sumažinti vaiko poilsio laiką, bei apsunkinti mokymosi procesą, kadangi vaikas būtų labiau pavargęs. Tuo tarpu gyvenant ir toliau su mama, kuri gyvena prie pat mokyklos, dukra turės daugiau laiko mokslams, poilsiui bei laisvalaikiui.
9. Teismas pažymėjo, kad nors Tarnyba nurodė, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės vaiko geriausiems interesams neprieštarauja, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad Tarnybos specialistei bendraujant su vaiku mergaitė nors ir nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, tačiau pastebėtina, kad mergaitės vaikiška nuomonė tikėtinai buvo susidariusi dėl tėvo įtakos ir pokalbio metu mergaitė kalbėjo ne savo frazėmis (pvz. mama sugadino ir tėčio gyvenimą, ne tik vaiko, nes jau pakeitė 4 vyrus ir pan.), kalbėjo apie mamą atsakinėdama labai greitai ir neaiškiai tik pridurdama, kad mama yra bloga, o tėtis geras. Mergaitė atskleidė, jog mama moko ją nemeluoti, o tėtis iš esmės priešingai, mėgina vaiką nuteikti prie mamą ir kartu įtikinėja vaiką, kad mama turi nežinoti, kas tiesa, o kas melas, ką tėvas kalba dukrai apie mamą. Teismas pastebėjo, kad šios aplinkybės turi būti tikslinamos bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi būti aiškinamasi, kas konkrečiai labiausiai kelia grėsmę vaiko psichologiniam stabilumui, vaiko interesams, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių ir pažeidžiamumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovas V. Š. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Teismas vadovavosi 2024 m. balandžio 29 d. bendravimo su dukra duomenimis, iš kurių sprendė esą tėvas manipuliuoja vaiko jausmais ir netgi psichologiškai prieš ją smurtauja. Teismas visiškai netinkamai interpretavo minėtus duomenis, visiškai nevertino gerokai naujesnių duomenų apie situaciją šeimoje ir būtent motinos įtaką atliepiant geriausius vaiko interesus.
10.2. 2024 m. rugsėjo 3 d., po pranešimo apie tai, kad vaiko motina galimai smurtavo prieš vaiką, Tarnyba atliko vaiko situacijos vertinimą Nr. 1VSV-5301. Buvo bendrauta su vaiku, vaiko motina ir tėvu. Pokalbio su vaiko teisiu apsaugos specialistu metu, vaikas sakė, kad jai nepatinka gyventi su motina, kad ji ja nesirūpina-nekerpa nagu, nekeičia jos drabužiu. Konfliktas, pasak vaiko, kilo tada, kai motina jai liepė valgyti, o vaikas to nenorėjo. Vaikas bandė telefonu paskambinti tėvui, motina to padaryti neleido, atėmė telefoną, užblokavo tėvo numerį ir keletą kartu sudavė vaikui į koją, dėl ko ji pajuto skausmą. Vaikas iš senelės telefono paskambino tėčiui, kuris atvažiavo ir vaiką paėmė pas save. Vaikas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą apžiūrai. Vaiko motina pokalbio metu bet kokį fizini smurtą prieš vaiką neigė, bet sutiko, kad dėl to, kad vaikas atsisakė valgyti, tarp motinos ir dukros kilo konfliktas. Vaikas iš senelės telefono paskambino tėvui ir šis vaiką išsivežė pas save. Vaiko tėvas pasakojo, kad jie su vaiko motina nesutaria dėl dukters ugdymo, o vaiko motina smurtauja prieš vaiką. Vaiko tėvas norėtų, kad dukra visą laiką gyventu pas jį. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, remiantis Aprašu, buvo nustatyti šie rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovu pagal įstatymą ir (ar) kitu kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (rizikos veiksnys 4 nustatomas tik vaiko motinai); 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realu pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovu pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kuriu vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikiu, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; 25.3.9. kiti galimi vaiko teisiu ir teisėtu interesu pažeidimai. Šeimai inicijuota atvejo vadyba.
10.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33934-24, dėl nusikalstamos veiklos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, o vaikas A. Š. šiame tyrime pripažinta nukentėjusiąja. Vaikui padaryti sužalojimai yra fiksuoti nustatyta tvarka ir bet kokie tiek teismo, tiek atsakovės teiginiai apie tai, jog esą jokio smurto nebuvo, yra neatitinkantys tikrovės.
10.4. Su vaiku Tarnybos specialistė bendravo 2024 m. rugsėjo 17 d., nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą. Vaikas nurodė, jog nori visam laikui likti gyventi su tėčiu, mamos nepasiilgo, teigė, jog niekada nebendraus su mama. Vaikas pasidalino savo trimis svajonėmis: kad su tėčiu galėtų ramiai gyventi, kad mama nuo jos atstotu, kad mama daugiau niekada apie ją nesakytų blogai, neliestų, nemuštų, negąsdintų.
10.5. Teismo motyvas, susijęs su atstumu nuo gyvenamosios vietos iki mokyklos yra absoliučiai netinkamas ir niekinis. Vaikas gyvendamas su motina nuolat vėluodavo į pamokas, nors nuo motinos gyvenamosios vietos iki mokyklos yra vos 350 metrų. 2024 m. gegužės 3 d. Tarnyboje buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame rašoma, kad vaikas mokosi šios mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mergaitė yra aktyvi, bendraujanti, tačiau pasižyminti nuotaikų kaita, kartais tai išreiškia per netinkamą elgesį (gali spirti, trenkti kitam asmeniui, mėtyti daiktus). Socialinis pedagogas pažymi, kad mokinė nuolat vėluoja į pamokas, dažnai yra prislėgta, liūdna, nusiminusi. Tėvui, kol dukra buvo su juo, niekada nekilo problemų dėl vaiko atvykimo į ugdymo įstaigą laiku. Būnant su tėvu vaikui nėra jokios įtampos.
10.6. Vaikas aiškiai formuluoja mintis, turi supratimą apie vykstančius procesus, turi savo nuomonę ir ją geba pagrįsti. Vaikas jau turi tam tikrų patirčių, nes būtent motinos buvo įtrauktas į bylinėjimosi procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-753-1090/2023, kai motina buvo pateikusi teismui ieškinį siekdama riboti tėvo valdžią bei minimalizuoti bendravimo su dukra tvarką. Byloje, teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad tarp vaiko ir tėvo yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys, paremtas pozityviomis mergaitės patirtimis. Mergaitė myli savo tėvą, nori su juo bendrauti, ilgisi tėvo, kai negali su juo bendrauti. 2022 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paskirta nepilnamečio vaiko ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologai ekspertai nurodė, kad vaikas gali savarankiškai kitų asmenų neįtakojamas priimti sprendimus (apsispręsti) bei išreikšti savarankišką nuomonę. Tuo metų vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu – (duomenys neskelbtini) metai.
10.7. Tarnyba sutiko dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnybos manymu, šioje byloje egzistuoja aplinkybių visetas: vaiko tėvai gyvena skyriumi ir šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vaiko patirto smurto iš motinos pusės. Gyvendama su motina, mergaitė galimai patirtų išgyvenimus, o jos gyvenimas kartu su galimai smurtavusiu asmeniu gali turėti įtakos ir ikiteisminiam tyrimui. Vadovaujantis geriausių vaiko prioritetų principu, būtina atsižvelgti ir į vaiko nuomonę. Ir nors galutiniam sprendimui priimti vaiko nuomonė neturi lemiamos įtakos, tačiau nagrinėjamu atveju, vaikas aiškiai išsako pageidavimą gyventi su tėvu, tą pakartojo ne vieną kartą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė M. S. atsiliepimu prašė atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai įvertino, kad byloje yra požymių dėl vaiko nuteikinėjimo prieš mamą ir šios aplinkybės turi būti tikslinamos šioje byloje. Kol jos nebus išnagrinėtos negalima daryti išvados, kad vaiko gyvenimas būtent kartu su tėvu, būtent šiuo metu neabejotinai visapusiškai užtikrintų vaiko geriausius interesus. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad dukra gali savarankiškai, kitų asmenų neįtakojama priimti sprendimus bei išreikšti savarankišką nuomonę. Ekspertizė nėra aktuali šiai bylai, kadangi buvo atlikta beveik prieš du metus. Ieškovas tikslingai manipuliuodamas nuteikinėjo dukrą prieš atsakovę. Vaikas gali sakyti ir tam tikrais atvejais sako netiesą išgyvendamas lojalumo konfliktą. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai rėmėsi visų aplinkybių visuma, o ne tik išsakyta vaiko nuomone, kuri buvo išklausyta ieškovui girdint.
11.2. Ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-33934-24 atsakovei nebuvo pareikšti jokie įtarimai, netaikytos jokios kardomosios priemonės ar apribojimai. Dukra iš atsakovės nebuvo paimta.
11.3. Kasmetiniam medicininiam patikrinimui atsakovė vaiką užregistravo 2024 m. rugpjūčio 19 d. tačiau dėl didelių eilių vizitas buvo paskirtas 2024 m. rugsėjo 17 d. Dukra yra pavėlavusi į pamokas, bet tai įvyksta dėl to, kad pas ieškovą ji neruošia pamokų ir jai grįžus, iki vėlios nakties kartu tenka sėdėti ir ruošti pamokas. Dukrai gyvenant pas ieškovą rugsėjo mėnesį, dukra periodiškai gaudavo pastabas dėl neatliktų namų darbų. Šeima turėję ne vieną procesą, įskaitant atvejo vadybą, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ne kartą lankėsi pas atsakovę tikrino gyvenimo sąlygas, bendravo su vaiku, atsakove negavo nei vienos pastabos dėl netinkamo vaiko auklėjimo, ugdymo, nepriežiūros ar pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Ieškovas ir atsakovė prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus.
14. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinojo išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
20. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teikiamas išlaikymas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
23. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
24. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su atsakove. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi ginčo šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko įprastinėje gyvenamojoje vietoje aplinka vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., po pranešimo apie tai, kad vaiko motina galimai smurtavo prieš vaiką, Tarnyba atliko vaiko situacijos vertinimą. Buvo bendrauta su vaiku, vaiko motina ir tėvu. Pokalbio su vaiko teisiu apsaugos specialistu metu, vaikas sakė, kad jai nepatinka gyventi su motina, kad ji ja nesirūpina – nekerpa nagu, nekeičia jos drabužiu. Konfliktas, pasak vaiko, kilo tada, kai motina jai liepė valgyti, o vaikas to nenorėjo. Taip pat nustatyta, kad dėl nurodyto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33934-24 dėl nusikalstamos veiklos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, o nepilnametis vaikas pripažintas nukentėjusiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu tik atliekamas, nėra duomenų apie jo pabaigą ir jame nustatytas aplinkybes. Minėta, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, išskyrus 2024 m. rugsėjo 3 d. įvykį, kuris nagrinėjant atskirąjį skundą nėra ištirtas, nėra duomenų, kad vaiko motina tikrai neužtikrintų vaiko poreikių ar aplinka gyvenant su motina vaikui būtų nesaugi. Išskyrus minėtą atvejį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų sukėlusi ar keltų pavojų vaikai, kad ji neužtikrintų vaikui saugios aplinkos. Pažymėtina, kad kiti ieškovo į civilinę bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, kad vaikui būtų daroma žala. Dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie tai, kad vaikui būnant su atsakove jam būtų daroma kokia nors žala ar kaip nors kitaip būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje bylos stadijoje pagrįstai netenkino ieškovo prašymo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
26. Nors Tarnyba nurodė, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės vaiko geriausiems interesams neprieštarauja, tačiau atsižvelgus į aplinkybę, kad nenustačius, jog nepilnamečio vaiko įprastinėje gyvenamojoje vietoje kartu su motina aplinka vaikui būtų nesaugi, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu jo gyvenamoje vietoje kol byla iš esmės nėra išnagrinėta.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko Tarnybai išsakyti pageidavimai (norai) gyventi kartu su tėčiu galės būti įvertinti civilinę bylą nagrinėjant iš esmės.
28. Pastebėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju nenustačius poreikio laikinai keisti vaiko gyvenamosios vietos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
29. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
31. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys iš naujo gali kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.