- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- eI-3913-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01838-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir AB „Grigeo Grigiškės“
- Advokatai
- Dainius Burdulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. G., atsakovių atstovei L. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Dainiui Burduliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovėms: Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir AB „Grigeo Grigiškės“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – Savivaldybė) vykdyti pareigą priimti administracinį sprendimą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016 konstatavo, kad Savivaldybei išliko pareiga priimti administracinį sprendimą dėl Centro 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo, tačiau Savivaldybė šios pareigos nevykdo, o tik nepagrįstai jam siunčia raštus ir prašymus atlikti neteisėtus veiksmus – triukšmo matavimus pareiškėjui priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pažeisdama pareiškėjo teises. Pasak pareiškėjo, Savivaldybė tyčia nevykdo pareigos dėl pareiškėjo teisių gynimo ir nepriima jokio sprendimo. Pareiškėjui yra žinoma, kad triukšmo pažeidimas neišnyko ir šio pažeidimo nekontroliuoja jokia institucija (Centras). Triukšmas dėl popieriaus gaminimo mašinų AB „Grigeo Grigiškės“ nė karto nebuvo užfiksuotas, nebuvo atlikti jokie matavimai. Atsakovei yra žinoma, kad triukšmo šaltinis yra būtent AB „Grigeo Grigiškės“, tačiau ji nesiima jokių priemonių. Pareiškėjas sutinka bendradarbiauti, tačiau pažeidimas negali būti šalinamas, nustatinėjant triukšmo šaltinį iš naujo. Kadangi Savivaldybė netinkamai vykdo triukšmo kontrolės funkciją, taip pat pareigą užtikrinti teisę į asmens būsto neliečiamybę, dėl to pareiškėjas patyrė žalą. Pareiškėjas nuolat kenčia galvos skausmus, prarado verslą, nebeturi pajamų šaltinio, patyrė net dvi operacijas, nuolat vartoja vaistus, negali pailsėti, išsimiegoti, privalo dalyvauti teisminiuose ginčuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės: Savivaldybė ir Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad kreipėsi į Centrą dėl pakartotinių triukšmo matavimo atlikimo, tačiau pareiškėjas su triukšmo kontrolę vykdančiomis institucijomis nebendradarbiavo, nors tokį sutikimą išreiškė. Taigi pareiškėjui nesudarius sąlygų atlikti laboratorinių matavimų jo gyvenamosiose patalpose, išjungus įmonės įrenginius, Centras negalėjo įvertinti AB „Grigeo Grigiškės“ keliamo triukšmo šaltinių ir vibracijos atitikties Lietuvos higienos normų reikalavimams. Pabrėžė, kad AB „Grigeo Grigiškės“ 2016 m. vasario mėn. sumontavo triukšmo slopintuvą, kuris mažina popieriaus gamybos skleidžiamą garsą. Taigi iš esmės aplinkybės yra pasikeitusios, tačiau Administracija neturi įgaliojimų reikalauti pareiškėjo asmeniniame būste atlikti kokius nors veiksmus be asmens sutikimo. Tuo pačiu ir AB „Grigeo Grigiškės“ neturi galimybių išspręsti galimą triukšmo pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje problemą.
Pabrėžė, kad po 2015 m. dviejų senų popieriaus gaminimo mašinų sustabdymo ir 2016 m. įrengto triukšmo mažinimo priemonės įrengimo (slopintuvo), pareiškėjas ne karto nesiskundė dėl triukšmo ir neprašė atlikti kokių nors triukšmo tyrimų jam priklausančiame name. Šią aplinkybę taip pat konstatavo Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016 m. birželio 23 d. sprendimą, vadinasi, pareiškėjas nepageidauja, kad tokie tyrimai jo name būtų atliekami. Tokiu būdu ginčas yra išspręstas ir pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjas dar kartą prašo priteisti neturtinę žalą, kuri priteista ir pareiškėjui jau atlyginta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad problema būtų išspręsta. Atsakovei siūlė AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytas triukšmo mažinimo priemones. Pareiškėjas neteisėtai teigia, kad nebuvo pagrindo organizuoti triukšmo matavimus, nes Centras juos atliko gavęs Administracijos prašymą. Centras kreipėsi į pareiškėją, prašydamas sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atlikimui jo gyvenamosiose patalpose 2015 m. gruodžio 16 d. nakties metu, tačiau pareiškėjas nesudarė sąlygų matavimams atlikti ir Centro pastangas įvertino kaip spaudimą.
Teigia, kad pareiškėjo teiginiai (kaltinimai) dėl Centro pateiktų raštų ir dėl to, kad jis pareiškėją bandė priversti atlikti kontrolę jo gyvenamojoje aplinkoje yra visiškai nepagrįsti. Centras ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką, tačiau pareiškėjo nesutikimas atlikti jo gyvenamojoje aplinkoje liekamojo garso matavimų nesudaro galimybės įvertinti triukšmo lygį, esant pasikeitusioms AB „Grigeo Grigiškės“ veiklos sąlygoms.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes pareiškėjo teiginiai dėl menamai patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs ir nemotyvuoti. Teismui pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog jo nurodyti sveikatos sutrikimai yra susiję su Centro veikimu (neveikimu).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo Grigiškės“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad faktinė situacija, susijusi su AB „Grigeo Grigiškės“ veikla, yra pasikeitusi, lyginant su ta, kuri buvo 2015 m. spalio 15 d., vadinasi, yra tikimybė, kad pažeidimų, kurie nurodyti 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte, neliko. Pareiškėjas skunde reikalauja, kad Savivaldybė atliktų veiksmus, reikalingus jo pažeistų teisių gynybai, tačiau pats trukdo tai padaryti. Pabrėžė, kad AB „Grigeo Grigiškės“ savo veiklą organizuoja, siekdama laikytis aukščiausių standartų, todėl nuolat diegiamos naujos technologijos, atliekamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir kitos procedūros. Pareiškėjas neįrodė savo sveikatos būklės pasikeitimų ir verslo bei pajamų praradimo priežastinio ryšio su jo namuose esančiu triukšmu, kuris kyla dėl AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo šaltinių.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Savivaldybės ir Administracijos veiksmų, nepriimant administracinio sprendimo riboti (sustabdyti) triukšmą, kaip tai numato Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas, atlyginimo priteisimo.
Pirmiausia pažymėtina, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Svarbu tai, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).
Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą.
Vienas iš atsakomybės elementų – neteisėti veiksmai. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju žala kilo dėl to, kad atsakovės netinkamai vykdo pareigą sustabdyti triukšmą, kurį sukelia jo gyvenamojoje aplinkoje (name) AB „Grigeo Grigiškės“ popieriaus gaminimo mašinos skleidžiamas garsas. Tuo pačiu ginčas kyla dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras)) 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Administracijai pateikė tokią informaciją, kad AB „Grigeo Grigiškės“ informavus, jog triukšmą mažinančios priemonės įgyvendintos, Centras 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. atliko AB „Grigeo Grigiškės“ grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu laboratoriniais matavimais nustatyta, kad po įgyvendintų AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmą mažinančių techninių priemonių žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), sumažėjo 1–5 dB 125 HZ, 160 HZ, 200 HZ dažniuose, tačiau vis vien viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, o 2014 m. liepos 17 d. atliktų laboratorinių matavimų metu nustatyta, kad žemo dažnio garsų lygis 80 HZ ir 100 HZ dažniuose viršijo HN 30:2009 leistinus lygius, kai iki triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo žemo dažnio garsų lygių, viršijančių leistinus, minėtuose dažniuose nebuvo nustatyta. Centras, vadovaudamasis Triukšmo 13 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, Administracijai pasiūlė imtis šiose teisinėse nuostatose numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu.
2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 010-SK/2015-183 AB „Grigeo Grigiškės“ informavo Administraciją, jog AB „Grigeo Grigiškės“ sustabdė dvi senas popieriaus gaminimo mašinas (PM2 ir PM3) ir pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gaminimo mašiną (PM6).
Administracija 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. A51-75999/15(3.3.10.1-EM4) kreipėsi į Centrą kuo skubiau organizuoti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos matavimus vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir pačiame pastate, o nustačius, kad yra viršijami nustatyti leistini triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos dydžiai, identifikuoti triukšmo šaltinį, kuris sukelia triukšmą, viršijantį nustatytus leistinus dydžius; taip pat pareikšti pasiūlymus dėl Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytų triukšmo mažinimo priemonių taikymo.
Centras Administraciją 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-12007 informavo, kad gavo V. G. 2015 m. rugsėjo 18 d. laišką, kuriame jis sutiko bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai atlikti laboratorinius matavimus gyvenamojoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini).
Centras 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-14209 Administraciją informavo, kad buvo atlikti laboratoriniai matavimai 2015 m. spalio 15 d. nakties metu, veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, kurių metu nustatyti leidžiamų ribinių dydžių 100–200 Hz dažniuose viršijimai. Atkreipė dėmesį, jog organizuos pakartotinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos matavimus, išjungus AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginius.
AB „Grigeo Grigiškės“ 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. 010-SK/2016-62 „Dėl papildomų triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo“ Administraciją informavo, kad įrengė papildomą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonę – sumontuotas slopintuvas Atmospheric Vent Silencer 20150891101, kuris mažina popieriaus gamybos mašinos PM5 skleidžiamą triukšmą ir apsaugo nuo triukšmo atsiradimo avariniu būdu stabdant popieriaus mašiną PM6.
Administracija 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. A51-19539/16(3.3.4.1-EM4) Centrą informavo, kad AB „Grigeo Grigiškės“ 2016 m. vasario mėn. įrengė papildomą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonę ir sumontavo slopintuvą Atmospheric Vent Silencer 20150891101, kuris mažina popieriaus gamybos mašinos PM5 skleidžiamą triukšmą. Triukšmo slopintuvas taip pat apsaugo nuo triukšmo atsiradimo avariniu būdu stabdant popieriaus mašiną PM6. Šiuo raštu taip pat prašoma kuo skubiau organizuoti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos matavimus vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir pačiame pastate, o nustačius, kad yra viršijami nustatyti leistini triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos dydžiai, identifikuoti triukšmo šaltinį, kuris sukelia triukšmą, viršijantį nustatytus leistinus dydžius.
Centras 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 13-17(2.1)-2-4263 atsakė, kad pareiškėjas nesudarė sąlygų atlikti laboratorinius matavimus gyvenamosiose patalpose, o Centras neturi įgaliojimų reikalauti privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir pareiškėjo asmeniniame būste atlikti kokius nors, su jo valia nesuderinamus veiksmus.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 44 punktą, jeigu operatyviosios kontrolės metu reikės atlikti laboratorinius tyrimus (matavimus) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, Centro vadovo ar jo įgalioto asmens rašte pareiškėjui nurodoma, kad pareiškėjas turės sudaryti galimybę iš anksto suderintu laiku atlikti šiuos tyrimus (matavimus). Jeigu iš anksto suderintu laiku ar per Centro nurodytą terminą pareiškėjas nesudaro galimybės atlikti laboratorinių tyrimų (matavimų) jo gyvenamojoje aplinkoje, skundas nenagrinėjamas ir apie tai informuojamas pareiškėjas.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, sutikdamas bendradarbiauti su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliekant laboratorinius matavimus gyvenamojoje aplinkoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jam su triukšmo kontrolę vykdančiomis institucijoms nebendradarbiavus ir nesudarius sąlygų atlikti laboratorinius matavimus jo gyvenamojoje aplinkoje, kai išjungti AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiai, neįvykdė anksčiau nurodyto reglamento punkto reikalavimo. Susidarius tokiai situacijai, neabejotina, kad Centras negalėjo įvertinti minėtos bendrovės triukšmo šaltinių (įrenginių) keliamo triukšmo ir vibracijos atitikties Lietuvos higienos normų reikalavimams būtent dėl paties pareiškėjo veiksmų. Juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, situacija dėl galimai keliamo triukšmo išties yra pasikeitusi, nes po Centro atliktų triukšmo matavimų vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir pačiame pastate, AB „Grigeo Grigiškės“ sustabdė dvi senas popieriaus gaminimo mašinas (PM2 ir PM3) ir pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gaminimo mašiną (PM6), o 2016 m. vasario mėn. įrengė papildomą technologinio proceso metu kylančio triukšmo mažinimo priemonę – slopintuvą Atmospheric Vent Silencer 20150891101, kuris mažina popieriaus gamybos mašinos PM5 skleidžiamą triukšmą ir apsaugo nuo triukšmo atsiradimo avariniu būdu stabdant popieriaus mašiną PM6.
Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Administracija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti V. G. leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Administracijos, Centro, AB „Grigeo Grigiškės” ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės” įrenginiams, tiek juos išjungus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2‑21911-845/2016 įpareigojo atsakovą V. G. dviejų mėnesių laikotarpyje leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir jo aplinkoje, bet kuriuo paros metu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Minėtas teismas konstatavo, kad po 2015–2016 metais triukšmą mažinančių priemonių pritaikymo V. G. nesiskundė dėl triukšmo ir neprašė atlikti kokių nors triukšmo tyrimų jam priklausančiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Atvirkščiai, iš bylos aplinkybių, matyti, kad V. G. nepageidauja, kad tokie tyrimai jo name būtų atliekami. Taigi teismas, įvertinęs minėtu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti Savivaldybę administracinį sprendimą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo Grigiškės“ atžvilgiu, todėl pareiškėjo reikalavimas yra neteisėtas ir pagrįstas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Administracija, siekdama išspręsti pareiškėjo iškeltą problemą, su juo geranoriškai bendravo, ėmėsi visų įmanomų priemonių išspręsti kilusį ginčą – konsultavosi su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kreipėsi į Centrą su prašymais, taip pat bendradarbiavo su AB „Grigeo Grigiškės“, siūlė jai atlikti atitinkamus veiksmus tam, kad triukšmo būtų sumažintas (AB „Grigeo Grigiškės“ parengė ir įgyvendino triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planus), taip pat pareiškėjui buvo siūloma išspręsti kilusią problemą taikiu būdu, sudarant taikos sutartį, tačiau triukšmo kontrolės funkcijos vykdymą apsunkino būtent pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas (nenoras bendradarbiauti, nesutikimas įsileisti į gyvenamąją patalpą, kad būtų atlikti papildomi triukšmo matavimo tyrimai ir galutinai išspręsti kilusią problemą).
Nenustačius valstybės viešosios atsakomybės esminės sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr,. pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus), todėl dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie, teismo vertinimu, laikytini neesminiais, teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.