Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas G. G., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrindamas, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-08-02, teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) Bendrovės kreditoriais – (duomenys neskelbtini) bei pačiu savimi, tuo savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis).

Tai, jog G. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio atžvilgiu prižįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su G. G. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog Bendrovės vadovas G. G., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrindamas, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-08-02, teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei VMI prie FM Bendrovės kreditoriais – (duomenys neskelbtini) bei pačiu savimi, tuo savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Tuo pagrindu pareiškime prašoma iškelti G. G. administracinio nusižengimo bylą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą (b. l. 1 – 3).

Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, jog Bendrovės vadovas nuo 2023-06-26 buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. (b. l. 14-15).

Iš Mokestinės nepriemokos balanso kopijų matyti Bendrovės turimų mokestinių prievolių kitimas nagrinėjamu laikotarpiu. Matyti, jog 2024-10-21 Bendrovės bendrą mokestinę nepriemoką sudarė 30 265,42 Eur. (b. l. 4-13).

Iš Bendrovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-08-03 Bendrovė gavo pajamas, vykdė įvairius atsikaitymus su savo kreditoriais, nors tuo metu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Taip pat matyti, jog visu minėtu laikotarpiu Bendrovė gavo pinigines įplaukas (b. l. 16-54).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad G. G., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Akivaizdu, kad G. G., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-08-02, turėdamas pareigą laikytis įstatyme įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiausiai teikė pirmenybę atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais – (duomenys neskelbtini) bei pačiu savimi, kai tuo tarpu pirmiausiai privalėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiais savo neteisėtais veiksmais G. G. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymima ir tai, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, kad G. G. neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų nuobaudų. Pastebėtina, jog G. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 400 Eur bauda, nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 28 d, tačiau, vadovaujantis ANK 40 straipsniu, nagrinėjamu atveju nusižengimo pakartotinumo nėra. G. G. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir vertinant G. G. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.