Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-703-135/2014

Teisėjas Aurelija Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00659-2013-8

2014 m. liepos 10 d.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. ir jam skirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam skirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d., bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Bausmė skirta atlikti areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-08-20 iki 2013-08-21, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. M. civilinis ieškinys dėl 450,00 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

D. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš S. L. 2000,00 (du tūkstančiai litų) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 01 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), prasukęs V. M. priklausančio traktoriaus „Belarus“ MTZ-82.1, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako užraktą, pasikėsino slapta iš kuro bako pagrobti tyrimo metu nenustatytą kiekį dyzelinio kuro, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo V. M. sūnaus D. M.. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 01 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), pasikėsinęs slapta pagrobti nenustatytą kiekį dyzelio kuro iš V. M. priklausančio traktoriaus „Belarus“ MTZ-82.1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sulaikomas D. M., sudavė jam vieną kartą ranka į veidą ir dantimis įkando į kairiąją krūtinės ląstos pusę, padarydamas kąstinę žaizdą, tuo padarydamas D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, gynėja taip pat atkreipė aukštesniojo teismo dėmesio į tai, kad teismų praktikoje automobilio kuro bakas nėra laikomas saugykla. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. L. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraudamas į saugyklą bei pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad sulaikomas D. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas saugykla pripažino traktoriaus kuro baką, iš kurio nuteistasis pasikėsino pagrobė nenustatytą kiekį dyzelinio kuro. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52, 15 p. nurodyta, kad saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių nelaimių ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.), taip pat saugykla yra materialinių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Taip pat nurodyta, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikom įsibraunant į saugyklą. LAT nutarime nurodyta ir tai, kad kaip įsibrovimas į saugyklą laikomas ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, tačiau jei ji pagal savo funkcinę paskirtį yra pripažįstama saugykla.

Sistemiškai analizuojant šį LAT senato nutarimą, darytina išvada, kad objektas, kuris pagal funkcinę paskirtį nėra saugykla, ja tampa tik tuo atveju, jei jis atitinka saugyklos kriterijus, t.y. kai jame saugomos materialinės vertybės ir jis yra apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį kuro iš traktoriaus kuro bako. Traktorius pagal paskirtį nėra saugykla, o kuro bakas yra traktoriaus dalis, kuri pagal savo paskirtį taip pat nėra saugykla kurui saugoti. Byloje nebuvo nustatyta, kad traktoriaus kuro bakas buvo apsaugotas nuo kuro vagystės fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis priemonėmis. Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad traktoriaus kuro bako anga buvo atsukta, tą naktį jis nepastebėjo, ar kuras buvo pavogtas, kadangi ant traktoriaus kuro bako dangtelis buvo uždėtas, o jis nepatikrino, ar jis buvo užsuktas, o ryte, kai užgeso traktorius, jis patikrino kuro baką, tai suprato, kad dangtelis buvo tik uždėtas, bet neužsuktas (11, 12 b. l.). Teismo metu V. M. nurodė analogiškai, t.y. tai, kad tą naktį kuro vagystės nepastebėjo, kadangi kuro bako dangtelis buvo uždėtas, bet neužsuktas (121 b. l.). Įvykio vietos 2013-08-20 apžiūros protokole nurodyta, kad pravirame angare stovi traktorius MTZ 82.1, v.n. 3896LA, prasukta kuro bako užpylimo anga (7 b. l.).

Šie bylos duomenys leidžia spręsti, kad pats traktoriaus kuro bakas ar jo dangtelis nebuvo nei sugadinti, nei pažeisti, o buvo tik atsuktas bako dangtelis. Nustatyta, kad apeliantas kuro vagystę kėsinosi įvykdyti atsukdamas kuro bako dangtį ir panaudodamas guminę žarną bei plastikinę talpą, o tyrimo metu jokių įsilaužymo į baką pėdsakų nenustatyta. Teismas sprendžia, kad kuro bako dangtelio, skirto apsaugoti nuo kuro išsilaistymo ar nugaravimo, negalima laikyti apsaugos priemone. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nei kuro bakas, nei traktorius nebuvo apsaugoti ir tam, kad iš traktoriaus kuro bako pagrobti kurą, nereikėjo įveikti jokių specialių kliūčių. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes bei į teismų praktiką (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2011) kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje traktoriaus kuro bakas, neapsaugotas papildomomis apsaugos priemonėmis, nelaikytinas saugykla, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs S. L. pasikėsintoje padaryti nusikalstamoje veikoje kvalifikuojantį požymį - įsibrovimą į saugyklą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir S. L. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Įvertinus tai, kad nenustatyta vagystės kitų kvalifikuojančių požymių, taip pat nenustatytas pasikėsinto pagrobti turto kiekis bei vertė, nuosprendžio dalis dėl S. L. pripažinimo kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. naikinama (BPK 329 str. 1 p.), kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl padaryto D. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo sulaikant apeliantą įvykio vietoje, tvirtindamas, kad jis buvo užpultas netikėtai, todėl gynėsi nuo D. M..

Baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. taikoma tam asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasikėsinimo padaryti vagystę metu S. L., siekdamas išvengti sulaikymo, sudavė D. M. vieną kartą ranka į veidą ir dantimis įkando į kairiąją krūtinės ląstos pusę, padarydamas kąstinę žaizdą ir taip nežymiai sutrikdydamas D. M. sveikatą. Šią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiojo D. M., liudytojo V. M. parodymais ir specialisto išvada. Minėti įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad būdamas namie išgirdo lojant šunis ir pamatė pro virtuvės langą kaip apie techniką vaikšto du žmonės, kurie nešėsi talpas. Jis išbėgo į lauką ir puolė vytis, kai vyrai pamatė, kad jis vejasi, jie išsiskyrė į priešingas puses, tada jis vieną iš jų pavijo, vėliau sužinojo, kad tai S. L., S. L. su savimi turėjo plastikinę talpą ir žarną, sučiupo jį už rūbų, pargriovė ant žemės ir prispaudęs laikė, tada S. L. jam sudavė į nosį, tačiau, kai jo nepaleido, jis įkando į krūtinės ląstos kairiąją pusę, po to atvažiavo tėvas, vėliau policija (16, 17, 122 b. l.). Liudytojas V. M. parodė, kad S. L. sulaikymo metu buvo sužalotas sūnus, kai jis atvyko į įvykio vietą pamatė sūnų kruviną (3,11, 121 b. l.). 2013-09-02 specialisto išvadoje Nr. G 311/13(10) nurodyta, kad D. M. nustatyta kąstinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, sužalojimas padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku (27 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad S. L. nežymiai sužalojo nukentėjusiajam sveikatą siekdamas apsiginti nuo gresiančios realios grėsmės. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant būtinajai ginčiai. Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo teigti, jog S. L. veikė būtinosios ginties sąlygoms, ir kad buvo būtinybė naudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo įtarti, jog nuteistasis siekia vogti kurą iš kieme stovinčios žemės ūkio technikos kuro bakų, jis su dar vienu nenustatytu asmeniu vaikščiojo apie techniką, su savimi turėjo žarną ir talpą kurui, tačiau pamatęs, kad juos pastebėjo, stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, o sulaikytas priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą D. M. atžvilgiu. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad S. L. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą ranka į veidą ir įkando į krūtinę siekdamas išvengti sulaikymo, o ne siekdamas apginti save. Pagal specialisto išvadą, dėl padarytų sužalojimų D. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Taigi, S. L. veika pirmosios teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. L. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir iš šios kaltinimo dalies jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.