- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- e2-28-305/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01383-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-28-305/2017 (buvęs civilinės bylos numeris – e2-1706-305/2016) pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ dalį, kuria į sąrašus buvo įtrauktas L. R., ir įsakymo dalį, kuria L. R. žemė buvo pervesta į laisvos valstybinės žemės fondą; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai ir argumentai.
Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. ieškovas priėmė palikimą po L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Apie paveldėjimo teisinius santykius buvo informuota Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius. Tai patvirtina prie ieškinio pridedama Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 18 d. pažyma apie asmeninio ūkio žemę, išduota notarų biurui. Nors ieškovas palikimą priėmė laiku ir apie tai pateikė Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės liudijimą tuometiniam Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Ž19-345, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016 m. birželio 28 d. atsakymą „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punktu, L. R. buvo išbrauktas iš fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijoje, sąrašo, patvirtinto 2010 m. gruodžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ Nr. Ž19-349“. Ieškovas mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės, todėl ir kreipiuosi su šiuo ieškiniu. 2003 m. gegužės 28 d. pažymoje apie asmeninio ūkio žemę, skirtoje notarų biurui, Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius pažymi, kad piliečiui (-tei) L. R., mirusiam (-iai) (duomenys neskelbtini) Gižų apylinkės tarybos 1994-02-08 I šaukimo 20 sesijos sprendimu skirta 3.00 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal 1994-07-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkį Nr.136, pilietis (-ė) turėjo teisę išpirkti iš valstybės 1.70 ha asmeninio ūkio žemės ir buvo įmokėjęs (-usi) 88.00Lt investicinių čekių.“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 28 d. rašte rašoma, kad „1994 vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Gižų apylinkės tarybos I šaukimo 20 sesijos metu L. R. buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Pilietis turėjo teisę atkurti nuosavybę į 1,17 ha asmeninio ūkio žemės ir pagal 1994-07-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkį Nr. 136 turėjo teisę išpirkti iš valstybės 1,70 ha asmeninio ūkio žemės, už kurią buvo įmokėjęs 88,00 Lt investicinių čekių. L. R. nuosavybės teisės į asmeninio ūkio 1,17 ha žemės buvo atkurtos 2006 m. kovo 7 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 39-15935-16929“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006 nurodė: „apibendrinant konstatuotina, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas.“ Taigi L. R. tokią teisę buvo ne tik įgijęs, bet ir ją realizavęs – kaip nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016 m. birželio 28 d. ir tos pačios institucijos 2003 m. gegužės 28 d. raštuose, – sumokėjęs 88,00 Lt investicinių čekių. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad L. R. savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip yra konstatavusi teisėjų kolegija minėtoje Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo byloje – „tai yra turtinė teisė, paveldima ne pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas.“ Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006 nurodyta, kad „kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas <...>, priėmęs tėvo palikimą po jo mirties, paveldėjo ir jo teisę sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.“.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį jame išdėstytais argumentais palaikė ir prašė jį tenkinti, akcentuodamas, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu atveju yra susiklostę paveldėjimo teisiniai santykiai ir turi būti taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios normos, o ne specialios teisės normos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovo ir jo atstovės paaiškinimai ir atsikirtimai.
Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Nutarimas Nr. 385) 2.7 punkto 3 pastraipoje įtvirtinta, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį asmenys praranda teisę į asmeninio ūkio žemę, jei asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta, arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta, (toliau – fiziniai asmenys). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Taigi šiuo atveju priėmęs L. R. palikimą, ieškovas taip pat turėjo naudotis pats asmeniniam ūkiui skirta žeme. Iš pateiktų deklaracijų, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius gali patikrinti tik nuo 2010 m., matyti, kad skirtą L. R. asmeniniam ūkiui žemę deklaravo, t. y. naudojo, kitas asmuo A. P., bet ne L. R. įpėdiniai.
Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti faktinį naudojimą, t. y. kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais –nuomojant ir pan. (Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-2886/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (jos nedirba, apleidžia), jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais, o asmeninio ūkio žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis šiuo sklypu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-2886/2012).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi, Nutarimo Nr. 385 2.7 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, kasmet iki gegužės 31 d. turi nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, ir sudaryti Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, kad mirusio L. R. įpėdinis, kuris perėmė visas mirusiojo teises ir pareigas, faktiškai nenaudoja suteiktos asmeninio ūkio žemės ir nuo 2003 m. nesikreipė į Vilkaviškio skyrių, buvo priimtas įsakymas. Atsakovės sprendimas išbraukti L. R. iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų, kaip mirusį, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, dėl ko tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymo dalį, kuria į sąrašus buvo įtrauktas L. R. ir Įsakymo dalį, kuria L. R. žemė buvo pervesta į laisvos valstybinės žemės fondą.
Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006), nes tai nėra analogiška byla, minėtoje byloje „asmeninio ūkio žemės naudotojas mokėjimo pranešime nurodytą sumą už perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą sumokėjo (t. y. įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku), tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės“. Šioje byloje Ieškovo atstovas nenurodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepime išdėstytos pozicijos teismo posėdžio metu nepakeitė – prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad mano, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ (dalyje dėl L. R.) buvo priimtas teisėtai. Asmenys, priėmę palikimą, turi turtu rūpintis kaip savo, imtis reikalingų aktyvių veiksmų, tačiau L. R. įpėdiniai (įskaitant ieškovą) ilgą laiką po L. R. mirties ir jo palikimo priėmimo į atsakovą nesikreipė (informacijos apie asmenis, priėmusius L. R. palikimą, nepateikė, jokių prašymų nereiškė), be to, ginčo žeme patys nesinaudojo (ją išnuomojo kitam asmeniui), jokių mokesčių už žemę nemokėjo.
Trečiojo asmens paaiškinimai ir argumentai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra priėmusi savo tėvo L. R. palikimą. Jos tėvui skirta žemė yra bendrame plote su jos asmenine žeme. Tą žemę ji yra išnuomojusi kitam asmeniui, ją dirba A. P.. Už tėvui skirtą žemę jokių mokesčių nemokėjo, nes jokių pranešimų dėl mokesčių mokėjimo nebuvo gavusi. Iki šiol žemės dokumentų nesusitvarkė dėl piniginių reikalų.
Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
Teismas, išklausęs teismo posėdyje ginčo šalių atstovus, trečiąjį asmenį, apklausęs liudytoją, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus, nustatė:
L. R. Gižų apylinkės tarybos 1994 m. vasario 8 d. I šaukimo 20 sesijos sprendimu buvo skirta 3.00 ha asmeninio ūkio žemės. Jis turėjo teisę atkurti nuosavybę į 1,17 ha asmeninio ūkio žemės ir pagal 1994 m. liepos 21 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkį Nr. 136 turėjo teisę išpirkti iš valstybės 1,70 ha asmeninio ūkio žemės, už kurią buvo įmokėjęs 88,00 Lt investicinių čekių. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 28 d. pažyma apie asmeninio ūkio žemę Nr. S-548, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016 m. birželio 28 d. raštas Nr. 19SD-2066(14.19.104). Nors jokių papildomų dokumentų dėl asmeninio ūkio žemės L. R. suteikimo į bylą nėra pateikta, tačiau ginčo tarp šalių dėl paties asmeninio ūkio žemės L. R. suteikimo fakto, taip pat dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo nėra, todėl pripažintina, kad L. R. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta ir tas buvo padaryta teisėtai.
(duomenys neskelbtini) L. R. mirė. Jo palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai D. E., M. R. ir L. R.. M. R. paveldėjimo teises po to pardavė D. E. (šias aplinkybes patvirtina 2003 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Vilkaviškio rajono1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės išduoti liudijimai).
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ L. R. buvo įtrauktas į sąrašą fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje prie kaimo gyvenamųjų vietovių (1 priedo 5 eilutė), ir jam suteikta asmeniniam ūkiui žemė buvo pervesta į laisvos valstybinės žemės fondą. Šio įsakymo priedo 5 eilutės atitinkamose grafose nurodyta, kad L. R. suteiktas 1,17 ha žemės ūkio naudmenų plotas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas ir nenaudojamas, pastabose pažymėta, kad L. R. miręs (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ ir jo priedo ištrauka).
L. R. įpėdiniai ieškovas L. R. ir trečiasis asmuo D. E. apie minėto įsakymo priėmimą informuoti nebuvo, nes, kaip nurodė atsakovo atstovė, nebuvo žinoma, kas priėmė L. R. palikimą (nors apie patį L. R. palikimo priėmimo faktą buvo žinoma) (atsakovo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, garso įrašo 15.40 min.). Ieškovui apie minėto įsakymą priėmimą tapo žinoma gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 19SD-2066(14.19.104), su kuriuo kartu buvo pateikta ir minėto įsakymo kopija (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016 m. birželio 28 d. raštas Nr. 19SD-2066(14.19.104), ieškovo atstovo, atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, garso įrašo 2.08 min., 15.40 min.).
L. R. skirta asmeninio ūkio žeme iki 2006 m. naudojosi L. R. įpėdiniai, o nuo 2006 m. nuomos pagrindais naudojasi A. P. (pasėlių deklaracijos planai už 2010-2015 m. laikotarpį, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojo A. P. parodymai teismo posėdžio metu, garso įrašo 15.40 min., 19.36 min. ir 24.45 min.).
Motyvuojamoji dalis
Ginčui spręsti taikytina teisė, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
Kaip teisingai nurodo ieškovo atstovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, pripažįstamas įgyvendinusiu savo subjektyvinę teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad L. R. už jam skirtą asmeninio ūkio žemę buvo įmokėjęs 88,00 Lt investicinių čekių, pripažintina, kad jis buvo ne tik įgijęs teisę įgyti iš valstybės žemės sklypą nuosavybėn, bet ir šią teisę realizavęs, t.y. įgijęs civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens įgyta civilinė turtinė teisė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006). Be to, ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi L. R. mirties dieną) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Todėl ieškovas, priėmęs L. R. palikimą, po L. R. mirties paveldėjo ir teisę sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalis).
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Sutinkamai su Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija), 8 punktu (taip pat šio nutarimo bendrųjų nuostatų 3.2 punktu), sudaromas fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašas. Teismo nuomone, pagal tuo metu galiojusias nuostatas pagrindas asmenį įtraukti į fizinių asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, sąrašą buvo tuomet, jei buvo nustatoma, kad asmeniui suteikta asmenino ūkio žemė yra apleista ir nedirbama. Atsakovo atstovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ((Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.), teigia, kad sąvoka „naudojama: turi būti aiškinama kaip reiškianti faktinį naudojimą, t. y. kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan., todėl pagrindas asmenį įtraukti į fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, sąrašą būtų ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad žeme jis naudojasi ne asmeniškai, bet yra leidęs ja naudotis kitam asmeniui nuomos ar kitu pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 ankstesnėje redakcijoje, galiojusioje iki 2005 m. gegužės 22 d., nutarimo 6.1 punkte buvo numatyta: „[...] nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė yra apleista ir nedirbama) [...].“. Pagal tokią formuluotę buvo visiškai logiškai išvada, kad asmeniniam ūkiui suteikta žeme asmenys privalėjo naudotis patys asmeniškai, neperduoti jos naudotis kitiems asmenims. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Ž19-349 priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 redakcijoje minėta nuostata buvo pakeista, iš jos pašalinant frazę „jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys“, todėl spręstina, kad tai, ar asmuo žeme naudojasi pats ar leidžia ja nuomos ar kitu pagrindu laikinai naudotis kitiems asmenims, nėra reikšminga, svarbu, kad žemė nebūtų apleista ir nedirbama.
Kaip galima spręsti iš paties Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Ž19-349, t.y. jo priedo, turinio bei atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, L. R. buvo įtrauktas į sąrašą fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje prie kaimo gyvenamųjų vietovių, dėl to, kad buvo duomenys, jog L. R. mirė, tačiau jo įpėdiniai ilgą laiką į atsakovą dėl žemės sklypo suformavimo bei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė (dėl ko buvo nuspręsta, kad L. R. įpėdiniams žemė nereikalinga). Duomenų, kad Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Ž19-349 priėmimo metu L. R. suteikta žemė būtų apleista ir nedirbama, byloje nėra. Priešingai, yra nenuginčyti duomenys, kad atitinkama žemė buvo dirbama liudytojo šioje byloje A. P., kuriam šia žeme nuomos pagrindu leido naudotis L. R. įpėdiniai.
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. Ž19-349 dalyje dėl L. R. įtraukimo į sąrašą fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje prie kaimo gyvenamųjų vietovių, ir jam suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl šis įsakymas minėtoje dalyje naikintinas. Taip pat atsakovas įpareigotinas sudaryti su ieškovu, po L. R. mirties paveldėjusiu teisę sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovui tenka pareiga ieškovo reikalavimu atlyginti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal pateiktus dokumentus šioje byloje turėjo 141,55 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, 0,55 Eur įmokų ir mokesčių priėmimo mokestį (AB Lietuvos pašto kvitas Nr. 037891, patvirtinantis žyminio mokesčio bei įmokų ir mokesčių priėmimo mokesčio sumokėjimą) ir 110,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (2016 m. liepos 5 d. atstovavimo sutartis ir 2016 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas), todėl šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovo.
Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nesiekia 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Ž19-349 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtinimo“ dalį, kuria į sąrašus buvo įtrauktas L. R., ir įsakymo dalį, kuria L. R. suteikta asmeninio ūkio žemė buvo pervesta į laisvos valstybinės žemės fondą.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 188704927, sudaryti su ieškovu L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), L. R. suteiktos 1,70 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 188704927, buveinės adresas Vilniaus m., Gedimino pr. 19, 141,55 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.