Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-25 · Administracinė byla Nr. eI2-6182-776/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
eI2-6182-776/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00156-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „V“
Advokatai
Ilona Vaitkevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6182-776/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00156-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės,

sekretoriaujant Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjo S. B. atstovei advokatei Ilonai Vaitkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „V“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 24S2927 (toliau – sprendimas), dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760233760 panaikinimo, priimtą pareiškėjo atžvilgiu, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Baltarusijos respublikos piliečiu, 2023 m. vasario mėnesį, per informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau - LLG) Lietuvoje. LLG prašymas buvo pateiktas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Per MIGRIS buvo pateiktas darbdavio – trečiojo suinteresuoto asmens UAB „V“ tarpininkavimo raštas. LLG prašymo pateikimo metu pareiškėjas turėjo galiojantį LLG Nr. 760035289, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir dirbo UAB „M“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas išdavė naują LLG Nr. 760233760, kuris galiojo nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2025 m. kovo 22 d. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. per asmeninę MIGRIS paskyrą gavo Migracijos departamento pranešimą apie panaikintą LLG, taip pat gavo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 24S2927, kuriame nurodyta, jog LLG panaikinamas, nes Migracijos departamento duomenimis, UAB „V“ darbo sutarties su užsieniečiu, kuriam LLG yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesudarė. Migracijos departamentas duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas nuo 2023-10-23 dirba UAB „M“, todėl sprendimą priėmė vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Pareiškėjo nuomone sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes: pirma, išnyko UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas LLG panaikinimo pagrindas, nes pareiškėjas gavęs sprendimą, kreipėsi į UAB „V“ ir priminė dėl darbo sutarties sudarymo, darbo sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 4 d., buvo kreiptasi į UAB „M“ dėl 2022 m. spalio 11 d. darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties su UAB „V“ sudarymas užtruko dėl žmogiškosios klaidos – UAB „V“ darbuotoja, kuriai buvo pavesta įforminti darbo sutartį su pareiškėju, tos darbo sutarties neparengė, o vėliau ji buvo atleista iš UAB „V“ ir savo einamųjų darbų tinkamai nepridavė, neinformavo kito atsakingo darbuotojo apie būtinybę sudaryti su pareiškėju darbo sutartį. Be to, teisės aktai nereglamentuoja, per kiek laiko darbdavys, tarpininkavęs LLG išdavimui, privalo įdarbinti užsienietį. Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtinto „Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše“ (toliau – aprašas) 129² punkte nurodytas 2 mėnesių terminas, tėra procedūrinis terminas, nustatytas Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui, po kurio jis turi atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus, tačiau juo savaime nenustatoma darbdaviui per šį terminą įdarbinti užsienietį, atitinkamai – tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti LLG išdavimo pagrindų išnykimo, nepanaikina LLG, nedraudžia darbdaviui įdarbinti užsienietį ir parėjus 2 mėnesių terminui nuo LLG išdavimo. Antra, Migracijos departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, išsamumo ir gero administravimo principus. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuris savyje talpiną ne vieną įvairaus pobūdžio imperatyvą, kurių vienas yra pareiga imtis aktyvių veiksmų, padėti elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl net nevertinat dėl kokių priežasčių buvo priimtas atsakovo sprendimas panaikinti LLG, Migracijos departamento veiksmai, kuriais net nesusisiekęs su pareiškėju, ar bet nepabandęs to padaryti ir neišsiaiškinęs ar nebandęs išsiaiškinti aplinkybių, kurios galimai sudarytų pagrindą panaikinti LLG, ir iškart priėmęs galimai tuo pagrindu sprendimą, vertintina kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, neatitinka išsamumo, gero administravimo principų ir iš to kylančių imperatyvų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateiktą skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2023-02-01 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti LLG UAB „V“ darbo pagrindu pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindus. 2023-03-21 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui naują LLG. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „V“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, o nuo 2022-10-23 pareiškėjas dirba UAB „M“. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis priėmė 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 24S2927 panaikinti LLG, nes UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad LLG panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis aprašo 129², darbdavys užsienietį turi įdarbinti per 2 mėnesius nuo LLG išdavimo, be to šiuo atveju darbdavys tarpininkavimo rašte įsipareigojo pareiškėją įdarbinti 2023-04-10. Pažymi, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas nuo 2023-04-10 iki dabar dirbo ir dirba UAB „V“, pareiškėjas darbo sutartį su UAB „V“ sudarė tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2024-01-04, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad jis visą laiką dirbo UAB „V“, tuo tarpu iš SODRA duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022-10-23 ir mažiausiai iki 2023-11-30 dirbo UAB „M“, darbo sutartis su šia įmone nutraukta tik 2024-01-04. Nurodo, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „V“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame sutiko su skundu ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, sutinkantis su pareiškėjo pozicija, jog teisės aktai nereglamentuoja termino, per kurį darbdavys, tarpininkavęs LLG išdavimui, privalo įdarbinti užsienietį. Patvirtino, jog šiuo konkrečiu atveju darbo sutarties nesudarymą su pareiškėju sąlygojo trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojo žmogiškoji klaida. Pažymėjo, jog LLG panaikinimas sąlygotų tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų pakartotinai teikti tarpininkavimo raštą dėl LLG išdavimo pareiškėjui, pareiškėjas turėtų iš naujo teikti prašymą dėl LLG išdavimo, LLG panaikinimas, jau realizavus darbdavio teisę pagal išduotą LLG įdarbinti užsienietį, būtų neracionalus ir neekonomiškas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 24S2927, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760233760, galiojusį iki 2025 m. kovo 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas, gavęs LLG darbo UAB „V“ pagrindu ir esant minėtos įmonės tarpininkavimui, darbo sutarties su UAB „V“ nesudarė, tiek iki tarpininkavimo rašte nurodytos datos, t. y. 2023-04-10, tiek iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo datos, t. y. 2024-01-03.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl šios bylos faktinių aplinkybių nėra, jų patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl jos laikytinos nustatytomis. Šios bylos ginčo dalyką sudaro tik Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. B. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikra.

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3– 6 dalys).

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Aptartų teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų teisės aktų numatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Kaip jau minėta, LLG pareiškėjui buvo panaikintas dėl to, jog jį gavus darbo UAB „V“ pagrindu ir esant minėtos įmonės tarpininkavimui, darbo sutartis su UAB „V“ nebuvo sudaryta, tiek iki tarpininkavimo rašte nurodytos datos, t. y. 2023-04-10, tiek iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo datos, t. y. 2024-01-03. Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad išnyko UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas LLG panaikinimo pagrindas, nes pareiškėjas gavęs sprendimą, kreipėsi į UAB „V“ ir priminė dėl darbo sutarties sudarymo, darbo sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 4 d., iki tol darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl žmogiškosios klaidos, tai pat nėra teisės aktais apibrėžto termino, per kurį darbdavys privalo įdarbinti užsienietį, kurio LLG išdavimui pats ir tarpininkavo.

Kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalėjo jame nurodytu laikotarpiu dirbti UAB ,,V“ arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – aprašas) 129² punkte nustatyta, jog jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.

Minėto aprašo 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Iš to kolegija konstatuoja, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nesudaryta. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nesudaryta ir tą atsakovas nustatė praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtos Įstatymo nuostatos, nustatęs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, nes nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje nustatytų pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl šie skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog Migracijos departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, išsamumo ir gero administravimo principus. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo prieš priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, susisiekti su pareiškėju ar bent bandyti tą padaryti, bandyti išsiaiškinti aplinkybes. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad UTPĮ nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį ar prašyti patikslinti aplinkybes, ar pateikti papildomus paaiškinimus prieš priimant jam nepalankų sprendimą.

Kiti pareiškėjo skunde nurodomi argumentai (darbdavio darbuotojo žmogiškoji klaida, darbo sutarties sudarymas po ginčijamo sprendimo priėmimo, darbdavio teisės sudaryti su užsieniečiu darbo sutartį termino skaičiavimas) taip pat nekeičia šioje byloje padarytų išvadų, tad plačiau dėl kiekvieno iš jų teisėjų kolegija nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 130 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, jog ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. sausio 3 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S2927, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760233760, galiojusį iki 2025 m. kovo 22 d., todėl sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo S. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisGitana ButrimaitėGiedrė Kairienė