- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- eI3-10986-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01959-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Autodova“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Autodova“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė „Autodova“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutarimą Nr. J26-1203/2023 „Dėl sankcijos juridiniam asmeniui skyrimo “ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas prašo perkvalifikuoti pareiškėjos veiksmus iš AAĮ įstatymo 81 straipsnio į 55 straipsnio atitinkamą dalį arba sumažinti baudos dydį iki 2500 eurų.
Nurodė, kad buvo atliktas planinis patikrinimas UAB „Autodova“, patikrinimo metu surinka medžiaga, kurioje nustatyta, kad UAB „Autodova“ per 2022 m. apdorojo, t.y. paruošė naudoti ir (ar) šalinti 228,349 t pavojingų atliekų, kai turimo taršos leidimo specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas“ 5 lentelėje projektinis pajėgumas yra 200 t/per metus. Teigia, kad nutarime daroma išvada, kad bendrovė viršijo taršos leidime nurodytą projektinio pajėgumo atliekų kiekį ir tokiu būdu, neturint tam teisės apdorojo 28,349 t pavojingų atliekų. Todėl už Įstatymo 81 str. 5 d. 2023-07-18 bendrovei, atstovaujamai direktoriaus V. S. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J26-1203/2023. Mano, kad skundžiamame nutarime konstatuojama, kad bendrovės kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta 2023-07-18 protokolu Nr. J26-1203/2023, 2023-07-18 bendrovės vadovo paaiškinimu, 2023-04-17 patikrinimo aktu Nr. (13.5)_PA-1308 bei kita byloje surinkta medžiaga. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus įrodymus, nutarime padaryta išvada, jog juridinio asmens UAB „Autodova“ padarytas teisės pažeidimas atitinka Įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką.
Akcentuoja, kad šiuo skundu tiek su patikrinimo metu nustatytomis, tiek ir skundžiamame nutarime konstatuotomis faktinės aplinkybėmis visiškai sutinkama ir jos šiuo skundu nėra ginčijamos. Skundu ginčijama tik galimai netinkamas bendrovės veiksmų kvalifikavimas bei paskirtos ekonominės sankcijos, lyginant jį su padarytu pažeidimu, (ne)proporcingumas.
Teigia, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką pareiškėjui skirtina ne didesnė nei 2500 eurų dydžio ekonominė sankcija.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė atmesti pareiškėjos skundą dėl 2023-08-28 nutarimo administracinio pažeidimo byloje panaikinimo kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad įvertinus tai, jog bendrovė turi teisę pagal Taršos leidimą apdoroti per metus pavojingų atliekų –ENTP – atliekų kodas 16 01 04* – 200 t, o patikrinimo metu nustatyta, jog apdorojo 228,349 t minimų pavojingų atliekų, vadinasi, 28,349 t apdorota neturint tam teisės.
Paaiškino, kad UAB „Autodova“ per metus apdorojusi daugiau nei 200 t ENTP – kodu 16 01 04* ir viršijusi 28,349 t Taršos leidime nurodytą projektinio pajėgumo apdorojamų atliekų kiekį, padarė teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką – pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties, nustatyta AAĮ 55 straipsnyje. Mano, jog bendrovė privalo laikytis Taršos leidimo sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju, apdorota pavojingų atliekų viršijant Taršos leidime nurodytą kiekį, todėl darytina išvada, jog minimas pavojingų atliekų kiekis apdorotas neturint tam teisės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. J26-1203/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje J26-1203/2023“.
2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija raštu Nr. AD5-4052 pranešė pareiškėjai, kad 2023 m. kovo 23 d. bus atliktas planinis patikrinimas, prašo pateikti bendrovės dokumentus, kurie nurodyti rašte.
2023 m. birželio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius priėmė nutarimą atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26—1203/2023, kuriame buvo padaryta išvada, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes yra tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant byloje priimti pagrįstą nutarimą.
2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1203/2023, kuriame išdėstė, kad 2023 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad UAB „Autodava“ per 2022 metus apdorojo neleistiną atliekų kiekį, viršijant taršos leidime nustatytą projektinio pajėgumo atliekų kiekį neturint tam teisės; tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 21 p.; Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 31 p., 19² str. 2 d., Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 5 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – AA Įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visos atliekos, nepaisant jų pobūdžio ir jų veikimo žemės sklypui, vandeniui, oro bei grunto taršai, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnis įtvirtina, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98).
AAĮ 55 straipsnis numato juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
AAĮ 19 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) numatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.
AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.
Taisyklių 69 papunktyje nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas rengiamas pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą, kuri turi būti užpildyta vadovaujantis Taisyklių 8 priede pateikta techninio reglamento rengimo instrukcija. Kiekvienam Leidimui rengiamas atskiras techninis reglamentas. Jei vienas Leidimas išduotas daugiau nei vienai atliekas naudojančiai ar šalinančiai įmonei, techniniame reglamente nurodomos kiekvienos atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės atliekų tvarkymo operacijos ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, aprašomas atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių atsakomybės pasidalijimas. Techniniame reglamente turi būti pateikta informacija, susijusi su įmonės vykdoma atliekų apdorojimo veikla.
Atliekų tvarkymo taisyklių 72 punkte nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.
Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis (10 str. 2 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 46 dalis nustato, kad leidimas tai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų.
Byloje ginčo, jog UAB „Autodova“ vykdoma ūkinė veikla yra netinkamų transporto priemonių tvarkymas, eksplotavimas. Atliekų tvarkymo veiklos - atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti). Bendrovei 2021-12-22 sprendimu Nr. A4E-15059 išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-54/2006/TL-KL.2-62/2021 Prie TIPK leidimo pridedami priedai: paraiškos Taršos leidimui pakeisti forma, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentas (kuriame nustatyti ir suderinti leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai pagal kiekvieną atlieką atskirai), aplinkos apsaugos agentūros raštas.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyta, kad bendrovės apie 30 % vykdomos 160104* tvarkymo veiklos iš ENTP pašalina pavojingas atliekas, ir ENTP, kuriose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių, priduoda tolimesniems atliekų tvarkytojams. Paviršinės nuotekos surinktos nuo galimai taršios teritorijos 0,5117 ha apvalomos naftos produktų atskirtuvę ir išleidžiamos ir išleidžiamos į melioracinį griovį. Kadangi bendrovė nepjausto metalo, todėl tarša į orą nėra paleidžiama.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai išduotame TIPK leidime nurodyta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis ji gali vykdyti mašinų eksplotavimo metu susidariusią atliekų veiklą ceche, Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento priede numatytas atliekų laikymas, kuriame nurodytas reikalavimai atliekų laikymo vietai, kiti duomenys, taip pat ir didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai pagal atskirus atliekų kodus. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, 2022 metų laikotarpiu bendrovė, neturėdama teisės laikyti 228,349 t pavojingų atliekų, viršijo didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį, nurodytą TIPK leidime.
Pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, nurodydama, jog 2022 metais buvo laikomi didesni nei leistini laikyti atliekų kiekiai. Pažeidimo padarymo metu, t. y. 2022 metais, bendrovė apdorojo 228,349 t pavojingų atliekų, kai turimo taršos leidimo specialiojoje leidimo dalyje „atliekų apdorojimas“ 5 lentelėje projektinis pajėgumas yra 200 t/per metus, t.y. turėdamas atitinkamą leidimą turėjo bei galėjo priimti šias atliekas apdorojimui, tačiau nesilaikė (viršijo) projektiniame pajėgume numatytą galimą priimti atliekų kiekį.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Sistemiškai vertinant Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punkto, apibrėžiančio ūkinę veiklą, ir 31 punkto, įtvirtinančio atliekų surinkimo, vežimo, laikymo, apdorojimo, įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo, eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės sąvoką, matyti, kad Aplinkos apsaugos įstatymo taikymo prasme, net atliekų laikymas gali būti suprantamas ir kaip ūkinė veikla, kuriai vykdyti reikalingi atitinkami leidimai. Teismas pažymi, kad J26-1203/2023 nutarimu pareiškėja nubausta už neteisėtą pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, t. y. pagal AA įstatymo 81 straipsnio 5 dalį.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas turėjo vertinti ne tai, ar buvo viršytas Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytas leidžiamas laikyti atliekų kiekis, o tai, kad Įstatymo 81 straipsnyje 5 dalyje numatytas pažeidimas yra susijęs su pavojingųjų atliekų apdorojimu (apskritai) neturint tam teisės. Pareiškėja teigia, kad turi atitinkamą taršos leidimą, o nustatytas pažeidimas yra susijęs su Taršos leidimo sąlygų, nustatyto projektinio pajėgumo, nesilaikymu.
Teismas pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priede yra numatyta, kad bendras visose atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardintose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis negali viršyti TIPK leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio, tačiau šis reikalavimas keliamas atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento turiniui, kadangi minėtą reglamentą paruošia pati įmonė ir jį derina su Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip jau nustatyta, prie TIPK leidimo su Aplinkos apsaugos agentūra suderintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentas, kuriuose nustatyti ir suderinti leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai pagal kiekvieną atlieką atskirai. Šiuo atveju pati pareiškėja pati pripažino, kad turėdama TIPK leidimą viršijo leidžiamą atliekų kiekį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja disponuoja pavojingomis atliekomis, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja pažeisdama TIPK leidimo sąlygas tvarkė 28,349 t pavojingų atliekų, tuo būdu atlikdama minėto straipsnio dalyje nurodytą veiką.
Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad atsakovas Nutarime pagrįstai nurodė, jog bendrovė, laikotarpiu 2022 metais paruošusi naudoti ir (ar) šalinti eksplotuoti netinkamų transporto atliekų kodu 160104* 228,349 t viršijo turimo taršos leidimo daugiau kaip 25 tonomis viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo Nr. (11.2)-33-54/2006/TL-KL.2-62/2021 specialiojoje leidimo dalyje „atliekų apdorojimas, naudojimas, šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą, naudoti ar šalinti“ 5 lentelėje nustatytą projektinį pajėgumą, t.y. 200 t/per metus. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė AAĮ 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 21 punktą, todėl Bendrovei kilo atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė AAĮ 192 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, nesilaikė taršos leidime nustatytų sąlygų, t. y. viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo sudedamosiose dalyse.
Atsakovas nutarime nurodė, kad įmonės kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta patikrinimo aktu bei kita byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjos padaryti teisės pažeidimai atitinka AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatytas veikas. Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikė tai, kad įmonė bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, AAĮ 51 straipsniu, nusprendė pareiškėjai paskirti ekonominę sankciją – 21000 Eur.
AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Patikrinimo akte nustatytos aplinkybė, kad didžiausias pavojingų atliekų laikytas kiekis viršijant 228,349 t., todėl teismas vertina, kad AAĮ 81 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojamasis požymis (25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis) nustatytas tinkamai.
Pareiškėja prašo sumažinti ginčijamu nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 2500 Eur. Pareiškėjas mano, kad 21000 Eur dydžio siekianti ekonominė sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju turėtų būti skiriama kur kas mažesnė ekonominė sankcija
Pareiškėja prideda įmonės padėties finansinę analizę per 2023 I pusmetį, susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties paskyrimą, apyvartą, išplėstinė apyvarta už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30, darbo užmokesčio priskaitymo – išskaitymo suvestinė laikotarpyje nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30. Teigia, kad paskutiniu metu bendrovė sunkiai verčiasi ir buvo priversta paimti kreditą, todėl baudos gali privesti bendrovę prie bankroto.
Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas, už AAĮ įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Įmonė bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą. Atsakovas pagrįstai, įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Nutarimu bendrovei skyrė minimalią baudą nurodytą AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje.
Akcentuotina ir tai, kad LVAT bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr. LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal AAĮ 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-520/2023, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).
Aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos AAĮ 49 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo) (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėja atlikdama atliekų šalinimo darbus, būtų veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui ar atsirado kitų aplinkybių švelninti ekonominę sankciją juridiniam asmeniui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo konstatuoja, jog ginčo atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją. Departamentas priimdamas Nutarimą bei skirdamas ekonominę sankciją tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai paskyrė minimalią baudą, numatytą AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje, todėl ją mažinti nėra pagrindų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ neteisėtumo ar kitų pagrindų, leidžiančių nutarimą perkvalifikuoti į AAĮ įstatymo atitinkamą dalį, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Autodova“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.