Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 17.25 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusiems policijos pareigūnams pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį - savo sugyventinį J. E. M. A., kaip padariusį nusikalstamą veiką, nurodydama, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 15.30 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis A. Z. griebė už kairės rankos plaštakos, ją spaudė ir lenkė, po ko ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu į kairę koją ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat 2021 m. rugsėjo 15 d. nuo 19.30 val. iki 20.00 val., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja davė analogiškus melagingus parodymus, kad prieš ją 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinis J. E. M. A. ir Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32110-21 buvo pradėtas J. E. M. A. baudžiamasis persekiojimas – 2021 m. rugsėjo 16 d. 14.24 val., jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo apklaustas įtariamuoju, buvo paskirtos kardomosios priemonės. A. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji A. Z. savo kaltę pripažino bei parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. atvykusiems policijos pareigūnams melagingai įskundė savo sugyventinį J. E. M. A. ir vėliau, kai buvo apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, nors smurto prieš ją sugyventinis iš tiesų nenaudojo. 2021 m. rugsėjo 15 d. tarp jos ir sugyventinio J. E. M. A. buvo žodinis konfliktas, ji tą dieną buvo labai irzli, jie ginčijosi dėl vaikų, kitų buitinių dalykų. Jie kartu pabuvo namuose, J. pabuvo su lėliuku, o prieš jam išeinant, ji jam pasakė „žinai, negrįžk šiandien namo“. Jis atsakė, kad grįžta ne pas ją, o pas vaikus. Po kelių minučių J. išėjo į darbą. Vėliau, kai ji ėjo į darželį pasiimti vyresnės dukros, paskambino J. ir pasakė, kad ji paskambins policijai, norėjo jį pagąsdinti, kad jis negrįžtų namo ir išsikraustytų. Ji, būdama ant jo labai pikta, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad jis naudojo smurtą prieš ją, tačiau taip iš tiesų nebuvo. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams taip pat melagingai įskundė sugyventinį ir davė melagingus parodymus apie tos dienos įvykius. J. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, jai dešinės rankos nespaudė ir nelaužė, kumščiu į kairę koją netrenkė. Mėlynės ant kojų atsirado dėl vaiko vežimėlio kėlimo, kai ji bando užtempti į laiptinę, jai jis kartais užkliūna už laiptų ir atsitrenkia į kojas. Jų daugiabutyje nėra nuvažiavimo vežimėliams, todėl tenka vežimėlį nuolat kelti ir nešioti. Dėl to, kad melagingai pranešė apie sugyventinio smurtą labai gailisi, įvykio metu pilnai suprato savo daromus veiksmus, tačiau norėjo sugyventinį pagąsdinti. Vėliau supratusi, kad pasielgė neteisingai, davė papildomus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kur ji buvo pripažinta nukentėjusiąja ir paaiškino, kad įvykį dėl smurto atvejo išgalvojo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, supranta, kad melagingai pranešusi apie įvykį, padarė nusikaltimą. Sutinka tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti piniginę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau iki to dirbo, todėl baudą sumokėti galės (b. l. 47, 71-73).

Be A. Z. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-32110-21, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad J. E. M. A. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu savo sugyventinei A. Z. griebė už kairės rankos plaštakos, ją spaudė ir lenkė, po ko ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu į kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja A. Z. prieš apklausą būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė galimai melagingus parodymus apie tai, kad sugyventinis J. E. M. A. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, taip melagingai įskundė savo sugyventinį (b. l. 4).

BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. rugsėjo 15 d. registruotas įvykis – įvyko namuose konfliktas, sugyventinis J. E. M. A. naudojo prieš pareiškėją fizinį smurtą (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32110-21 apklausta kaip liudytoja A. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 15.30 val., bute (duomenys neskelbtini), ji buvo kambaryje, gulėjo ant lovos ir krūtimi maitino kūdikį. Tuo metu į butą atėjo sugyventinis J. E. M. A.. Sugyventinis pradėjo reikšti jai pretenzijas, kodėl ryte jų dukrą į darželį nuvežė jų pažįstama, kodėl ji nepaprašė, kad jis nuvežtų. Sugyventinis supykęs griebė jai už kairės rankos plaštakos ir pradėjo spausti ir laužti, lenkė jos pirštus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji prašė baigti ir paleisti. Netrukus jis paleido jos ranką ir trumpam nuėjęs į vonią sugrįžo bei vėl ją kaltino, kodėl nepasakė, kad jis nuvežtų dukrą į darželį. Sakė, kad visus reikalus su dukra spręsti reikia kartu su juo, bet tuo metu jis jau buvo išvykęs į darbą. Ji pradėjo rengti kūdikį į lauką, sugyventinis toliau reiškė pretenzijas dėl vaikų. Rengiant vaiką, sugyventinis vėl atėjo prie lovos ir kumščiu į kairę koją sudavė ne mažiau tris smūgius, dėl to sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymius sužalojimus, koja toje vietoje sutino. Taip pat sutino kairės rankos pirštai, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Tai pirmas atvejis, kai kreipiasi į policiją, tačiau ir ankščiau būdavo panašių konfliktų. Po šio konflikto sugyventinis išėjo iš namų ir pasakė, kad nakvoti negrįš (b. l. 16-22, 25).

Specialisto išvada Nr. G 2350/2021 (01) nustatyta, kad remiantis apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, A. Z. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu, tiek atsitrenkiant į kietus, ribotus paviršius (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas E. A. savo apklausos protokole (b. l. 43).

2021 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32110-21 J. E. M. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32110-21 J. E. M. A. 2021 m. rugsėjo 16 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Parodė, kad A. Z. yra jo vaikų motina. Jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, dalinasi finansinius įsipareigojimus. Jie turi du bendrus vaikus. Gyvena įtarime nurodytu adresu, butas priklauso A. tėvui, butas yra vieno kambario. Žodiniai konfliktai su A. jau vyksta apie mėnesį laiko dėl jų naujagimio vardo, jie negali susitarti, kokį vardą suteikti vaikui, taip pat ji grasino nesuteikti vaikui jo pavardės, dėl šios priežasties iki šiol jų vaikas nebuvo registruotas civilinėje metrikacijoje. 2021 m. rugsėjo 15 d. vėl atsitiko tas pats žodinis konfliktas dėl vaiko vardo suteikimo, tačiau jokių fizinių veiksmų prieš A. nenaudojo. Jie su A. tiesiog kalbėjo. Jis A. pasiūlė eiti į teismą, kad spręsti dėl vaiko vardo suteikimo, dėl to ji labai supyko ir ji naudojo necenzūrinius žodžius. Jis A. negriebė už kairės rankos plaštakos ir jos nespaudė, nelenkė, jis A. net nelietė. Jis apskritai prie A. nebuvo prisilietęs mėnesį. Jis A. kumščiu nesudavė į kairę koją. 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo blaivus, alkoholinių gėrimų nevartojo. Jų žodinio konflikto niekas nematė, namuose buvo naujagimis. Kita dukra buvo darželyje. Policija niekada iki tol kviečiama nebuvo, niekada prieš sugyventinę fizinio smurto nenaudojo (b. l. 53-55).

Liudytojas E. A. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. dirbant kartu su skyriaus vyresniąja tyrėja A. P., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose įvyko konfliktas ir sugyventinis panaudojo fizinį smurtą pranešėjos atžvilgiu. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėja A. Z., kuri paaiškino, kad namuose sugyventinis J. E. M.-A. jos atžvilgiu smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Sužalojo kairės rankos pirštus ir kairę koją. Supykęs griebė jai už kairės rankos plaštakos ir pradėjo spausti ir laužti, lenkė pirštus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, paprašius baigti, netrukus jis paleido. Po kurio laiko rengiant jai vaiką, sugyventinis vėl atėjo prie lovos ir kumščiu sudavė į kairę koją ne mažiau tris smūgius, dėl to sukėlė fizinį skausmą. Ant pareiškėjos kojos sužalojimų nematė. Bet vėliau ji kolegei rodė kojas ir rodė konkrečią sužalojimo vietą, kurią ji nufotografavo ir matė nedidelį patinimą. A. Z. taip pat rodė rankas ir sakė, kad jai sutino kairės rankos pirštai, todėl ji rankas nufotografavo, tačiau vizualiai ant rankų sužalojimų, patinimų nematė. Visas konfliktas įvyko, kai bute buvo tik jų kūdikis, kuriam yra (duomenys neskelbtini) mėn., vyresnė abiejų dukra B. E., tuo metu buvo darželyje. Jiems atvykus, pranešėjos sugyventinio namuose nebuvo, ji pasakė, kad jis išėjo ir žadėjo negrįšti nakvoti į minėtą butą. Medikų pagalbos ji atsisakė. Pareiškėjai buvo paaiškinta visa tolimesnė tyrimo eiga, kad bus užpildyti procesiniai dokumentai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis užpildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kuriame buvo atlikta pareiškėjos apklausa, prieš tai jai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, pasirašytas teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 39, 64).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, „body“ kamerų vaizdo įrašai, konstatuota, kad atidarius vaizdo įrašą Nr. 2021_0915_(duomenys neskelbtini)_002, trukmė – 00:02, jame reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Atidarius vaizdo įrašas Nr. 2021_0915_(duomenys neskelbtini)_001, trukmė – 10:01, matoma, kad filmuojama prie daugiabučio namo laiptinės, pareigūnai įspėja, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnus pasitinka moteris, laikanti kūdikį ant rankų. Visi užeina į butą. Pareigūnė: tai jūs dabar parodykit kaip kas viskas vyko. <...> Moteris: šičia va gulėjau, šitoj maždaug vietoj (rodo į sofą), jis šalia manęs, aš kai maitinu tai ten, nu nelaikau jo ten, pasiguldau čia ant paklodėlės ir šita maitinu. Ir jis priėjo griebė šitą ranką (pakelia kairę ranką), nes gulėjau ant dešinio šono, nu tuos pirštus pradėjo čionais laužyti ten toksai šita pasiutęs kodėl čia taip darai, kodėl žodžiu tu taip elgiesi.; Pareigūnė: sukėlė fizinį skausmą, taip?; Moteris: nu taip, nu skaudėjo man šita, aš jam sakiau sustok, vaikas šalia manęs <...> Pareigūnė: parodykite tada koją, kur ten jums sužalojo, mėlynes. Moteris rodo dešinės rankos delną ir pasakoja apie sužalojimus. Moteris: (negirdimi žodžiai) tačiau nusiplovė, nu bet kaip ir sakiau, čia tie trys taškai (negirdimi žodžiai) šitie kažkaip mažiau, nu va toks, nu biški mėlynė matosi čia mažiukė. Pareigūnė: nu parodykit koją, kur sakėt mėlynė. Moteris atraitoja kairės kojos kelnes. Moteris: nu čia toks ir guzas yra biški dar. Jis su kumščiais (moteris rodo kaip buvo suduoti smūgiai) šitą daužė <...> Pareigūnė: nu, kad nieko nesimato. Moteris rodo kairę koją. Moteris: paliest gal negalit, bet gal ir nesimato labai mėlynės <...> patinęs.; Pareigūnė: su kuo jisai trenkė tą koją? Moteris: su kumščiu <...> (b. l. 31).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą pokalbio garso įrašas, konstatuota, kad įrašas: „2021_09_15_17-07-00_(duomenys neskelbtini) 01-1-32110-21“, trukmė: 00:05:49, data: 2021-09-15. Girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos telefono 112 operatoriaus ir paskambinusio asmens <...> 112: 112, klausau.; Asmuo: Sveiki, čia policija?; 112: Kas nutiko?; Asmuo: Aš norėčiau... žodžiu, nu šeimoj situacija, norėčiau pranešti apie vyro, vyro elgesį, smurtą.; 112: Tai kas vyksta?<...> Asmuo: Eee... taip, tai šiandien tai eee... žodžiu, mes turim mažą leliuką, (duomenys neskelbtini) savaičių, yra dukrytė kita šių metų, ji buvo daržely. Eee... ne pirmas kartas, bet aš nesikreipiau anksčiau. Tai žodžiu taip - vyras dirba nuo anksti iki vėlai ir šįryt dukrytę nuvežė, pasisiūlė nuvežti mūsų bendri draugai. Aaa, jis grįžo, paklausė ar nuvežė į darželį, aš sakau eee, nu ten žodžiu draugė. Kaip jis pasiuto – <...> žodžiu pripuolė prie manęs. Pradėjo man, aš gulėjau, sumaitinau šitą tą kūdikį, eee griebė mano kairę ranką, pradėjo laužyt man pirštus.; 112: Kada įvykis buvo?; Asmuo: Nu čia buvo turbūt, tuoj pasižiūrėsiu... nu čia manau buvo po trijų kažkur tai, tarkim tarp, po trijų penkiolika <...>; Asmuo: Po trijų. Sakau nu, nustok, baik, aš pradėjau šaukt, sakau nu čia leliukas prie pat manęs, aš išsigandau, kad kažkaip nu, kad neužgaučiau jo su ta kita ranka kur aš rėmiausi tiesiog bandydama atsitraukt. Jisai buvo labai... labai įsiutęs, žodžiu, toliau tada griebė mano koją, tenai pradėjo su kumščiu daužyti kairę koją, žemiau kelio tenai, nes dabar yra didelė mėlynė.; 112: Jūs patyrėt fizinį smurtą, taip?; Asmuo: Taip. <...> 112: Gerai, čia sakykit kaip sutuoktinis ar kaip sugyventinis?; Asmuo: Nu sakykim taip, negražiai kažkaip vadint, sugyventinis, kaip mes, nesusituokę esam. Mūsų vaikai yra abudu…<...> 112: <...> užregistruosim kaip smurtas artimoj aplinkoj, norėsit jūs ar ne?; Asmuo: Nu aš norėčiau ta prasme, nes nu ne pirmas kartas, aš niekad nesikreipiau, o kokia čia tvarka, šita paskui kas čia vyksta…<...> (b. l. 35-36).

2021 m. gruodžio 23 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32110-21 nutrauktas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o J. E. M. A. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintos (b. l. 56-59).

Šie baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismo praktikoje išaiškinta, kad pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju asmuo institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, praneša apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Pats nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ar įskundžia nekaltą asmenį, ir siekia tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad A. Z. 2021 m. rugsėjo 15 d. skambučiu informavo policiją, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 15.30 val., bute (duomenys neskelbtini), jai būnant kambaryje jos sugyventinis J. E. M. A. naudojo prieš ją smurtą, nurodė, kad jautė fizinį skausmą. Kaltinamoji pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį. Be to, A. Z. buvo apklausta kaip liudytoja ir prieš tai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Pagal šiuos pateiktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32110-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 56-59).

Taigi A. Z. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Z. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Z. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad dėl kaltinamosios pranešimo apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atliekami procesiniai veiksmai. Policijos pareigūnai tyrė tariamą nusikaltimą naudodami savo laiką ir valstybės kaštus.

A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 74), bausta administracine tvarka, baudas paskirtas sumokėjo (b. l. 75), šiuo metu yra motinystės atostogose, iki jų SODROS duomenimis dirbo, turi sugyventinį. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 EUR) iki 2 000 MGL (100 000 EUR) dydžio.

Teismo vertinimu 54 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios nurodytas aplinkybes, jog augina du mažamečius vaikus, yra motinystės atostogose, todėl gauna tik atitinkamą išmoką, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 54 MGL (2 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 EUR) baudą.

Nustatyti 12 mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.