Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams;

- vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams;

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, R. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį per visą laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- pripažinti R. M. recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. nuteistas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie 22.10 val. kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 22.26 val. jam buvo nustatytas 1,65 ‰ girtumas (be paklaidos); 22.48 val. jam buvo nustatytas 1,60 ‰ girtumas (be paklaidos)).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras skundu iš esmės ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

6. BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas sąrašas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Visi byloje esantys duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Ypatingai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai esmingai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

8. Būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.

9. Nuteistasis R. M. atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau tam, kad būtų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą, būtinas dar vienas kriterijus – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Spręsdamas, ar nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo šeiminę, socialinę, turtinę padėtį, neigiamą savo paties veiksmų vertinimą, į tai, kad paskutinis nusikaltimas savo pobūdžiu skiriasi nuo ankstesnių nusikalstamų veikų, į nuteistojo nuvažiuotą trumpą atstumą ir nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmiau paminėti, tiek kiti byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo metu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

11. Nuteistasis R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Šis nusikaltimas yra baigtas. Nuteistajam buvo nustatytas mažiausias 1,60 ‰ girtumas (be paklaidos). Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo vairavimas būnant neblaiviu sukėlė neigiamas pasekmes – jis apgadino svetimą turtą (3 svetimus automobilius). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nuteistasis R. M. yra recidyvistas, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas 11 kartą (anksčiau jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, kito asmens sužalojimu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir kt.). Svarbu tai, kad anksčiau nuteistajam R. M. buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, o taip pat tokia pati bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Taip pat anksčiau jam buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. lapkričio 20 d. ir 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiais jam paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas. Taip pat nuteistasis paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis vykdė netinkamai, nes jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Nemažiau svarbu tai, kad nuteistasis R. M. baustas administracine tvarka (be kita ko, už svetimo turto vagystes) ir jis savanoriškai nemoka jam paskirtų administracinių baudų (nesumokėtų baudų suma siekia 8172 Eur), jis daugiau kaip 10 metų (nuo 2015 m. vasario 28 d.) oficialiai niekur nedirba. Visos šios aplinkybės nuteistąjį R. M. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pakankamai pavojinga visuomenei, kad jis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (bausmės, teisinę padėtį švelninančių teisės normų taikymas ir administracinės nuobaudos) nepadarė teigiamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir skirtingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, bet nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuteistojo nuostatų bei jo pasirinkto gyvenimo būdo, o pirmosios instancijos teisme nuteistojo išsakytas neigiamas požiūris į savo paties padarytą nusikalstamą veiką yra formalus. Šiuo metu nuteistajam R. M. eilinį kartą atidėjus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia priemonė nebūtų pakankamai efektyvi ir tokios priemonės taikymas būtų neproporcingas nuteistojo asmenybės pavojingumui. Šiuo metu nuteistajam dar kartą pritaikius jo teisinę padėtį švelninančią teisės normą jam būtų formuojama per švelnios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, o taip pat nebūtų užtikrinamas prevencinis bausmės tikslas. Tai galėtų paskatinti nuteistąjį R. M. toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis švelnios teisinės atsakomybės ar visiško jos išvengimo.

12. Apibendrinama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog šįkart vėl atidėjus nuteistajam R. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio jam. Tik realus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir šįkart nepagrįstai atidėjo nuteistajam R. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, panaikinant nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius teikė teisinę pagalbą nuteistajam R. M. ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120,83 Eur, prašydama šią sumą išieškoti iš nuteistojo. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Be to, nuteistasis R. M. niekur nedirba ir jis turės vykdyti realią laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo turtinė padėtis artimiausiu metu nebus gera. Todėl teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo R. M. išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. M. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. M. 120,83 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.