Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2025 m. gegužės 24 d. apie 00.08 val. Versekėlės k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavą transporto priemonę – automobilį „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad buvo namuose, vartojo alkoholinius kokteilius, išgėrė tris. Vakare paskambinusi draugė paprašė pagalbos, bet nepasakė, kokios būtent. Sunerimo, todėl nesijausdamas labai apsvaigęs sėdo už nuosavo automobilio vairo ir važiavo pas draugę, bet pakeliui buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kurie nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Pareigūnams nesipriešino, vykdė jų nurodymus. Anksčiau nėra baustas už vairavimą apsvaigus, buvo baustas už greičio viršijimą. Automobilį įsigijo paėmęs paskolą, jį užregistravo savo vardu, paskolos dar nėra grąžinęs. Su viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ nurodyta automobilio verte nesutinka, mano, kad automobilio vertė yra apie 6 000 Eur. Prašo automobilio nekonfiskuoti arba konfiskuoti jo vertę pinigais, nes automobilis reikalingas važinėti į darbą, šiuo automobiliu važinėja ir jo sesuo, taip pat paveža ir tėvus. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, pasižada ateityje taip nesielgti. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sesers atsakomybei. Pasižada sesers klausyti.

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. S. parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, juo naudojosi tik jis. Teisę vairuoti yra įgijęs. 2025 m. gegužės 23 d. namuose dienos metu vartojo degtinę. Naktį paskambinusi jo draugė pranešė, kad yra bėdoje, todėl paprašė skubiai pas ją atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nesijausdamas girtas sėdo už automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jį sustabdė pasienio pareigūnai. Šie alkotesteriu pirmu pūtimu nustatė jam 1,96 promilės, antru pūtimu - 1,66 promilės neblaivumą. Po to atvyko policijos pareigūnai, o jo automobilis bus paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę. Savo vairuotojo pažymėjimą atidavė policijos pareigūnams. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada tokių savo veiksmų nekartoti, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka. Taip pat parodė, kad jo mama V. S. yra neįgali, tėvas J. S. – pensininkas, o sesuo M. B. viena augina mažametį vaiką, todėl jiems padeda vežiodamas tėvus į gydymo įstaigas, o sesers dukrą - į švietimo įstaigas, būrelius ir gydymo įstaigas. Jo darbovietė yra Vilniuje, todėl tenka važinėti į darbą ir atgal namo apie 100 km (b. l. 72-75).

4. Kaip galima laiduotoja teisiamajame posėdyje apklausta M. B. prašė atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Parodė, kad yra S. S. sesuo. Su broliu sutaria gerai, bendrauja su juo kasdien, matosi 3-4 kartus per savaitę. Alkoholį brolis vartodavo minimaliai, tik per šventes. Brolis jai padeda prižiūrėti dukrą. Kalbėjosi su broliu apie įvykį, brolis dėl įvykio patyrė stresą, gėrė raminamuosius, atsiprašė, suprato, ką padarė, alkoholio po šio įvykio nevartoja visiškai. Jo poelgį vertina neigiamai. Kai susitinka su broliu, visuomet primena apie jo veiksmų pasekmes. Mano, kad gali daryti broliui įtaką, ir dės visas pastangas, kad tokie dalykai nepasikartotų. Tai buvo vienetinis atvejis. Taip pat prašo nekonfiskuoti brolio automobilio arba išieškoti jo vertę pinigine išraiška. Viena augina mažametę dukrą, todėl brolis leidžia naudotis savo automobiliu. Šiuo automobiliu brolis taip pat vežioja jos dukrą į darželį su dviračiu. Automobilį brolis įsigijo paėmęs paskolą.

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

6. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

6.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Miroslavo Versockio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdydamas tarnybą, 2025 m. gegužės 24 d. 00.08 val. Šalčininkų r. sav., Butrimonių sen., Versekėlės k. patikrinimui sustabdė automobilį „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Blaivumui nustatyti panaudojus alkotesterį, asmeniui pirmo pūtimo metu nustatytas 1,97 promilių girtumas, antro pūtimo metu – 1,66 promilių girtumas (b. l. 9).

6.2. Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio šaknelėse užfiksuota, kad S. S. nustatytas neblaivumo požymis – nekoordinuoti judesiai, o atlikus patikrinimą alkotesteriu, pirmu pūtimu S. S. iškvėptame ore nustatyta 1,97 promilės alkoholio koncentracija, antru pūtimu 1,66 promilės alkoholio koncentracija. S. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 10-19).

6.3. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos ir automobilio „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis stovi Versekėlės kaimo pagrindiniame kelyje važiuojamojoje dalyje. Įvykio vieta nefilmuojama, nesaugoma, priėjimas laisvas. Apžiūrint automobilį, stambių kėbulo apgadinimų nenustatyta. Po apžiūros automobilis nufotografuotas ir nugabenamas į saugomą aikštelę (b. l. 20-28).

6.4. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 32).

6.5. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad S. S. savanoriškai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 29-31).

6.6. Pagal akcinės bendrovės „Regitra“ duomenis automobilio „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas – S. S. (b. l. 33).

6.7. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „Mercedes – Benz“ kaina su PVM yra 13 430 Eur (b. l. 34).??

6.8. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pareigūnai sustabdo automobilį, kurio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) vairuotojas sako pareigūnams, kad važiuoja pas draugę, kad truputį vartojo alkoholio, prašo jį paleisti. Pareigūnai įtaria, jog vairuotojas yra neblaivus, liepia išjungti automobilio variklį, alkotesteriu tikrina vairuotojo blaivumą, vairuotojas į alkotesterį pučia du kartus, prašo pareigūnų pagalbos, savo kaltę pripažįsta. Pareigūnai fiksuoja alkotesterio parodymus, antru pūtimu vairuotojui nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 55-68).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 00.08 val. Versekėlės k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. sav. S. S. vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes - Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad įvykio dieną S. S. prieš pat sėsdamas už vairo vartojo stiprų alkoholinį gėrimą ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, jis vis tiek nusprendė vairuoti, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

11. BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju S. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas (ankstesnis teistumas pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį išnykęs, nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo įgijęs teistumą, buvo padaręs prieš 15 metų), nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti baudžiamieji procesai, per paskutinių 5 metų laikotarpį 6 kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, už jų padarymą paskirtos nuobaudos įvykdytos, o paskutinį kartą buvo nusižengęs 2023 metais. Šie duomenys rodo, kad aptariama nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. S. S. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai, analogiškai jį teisiamojo posėdžio metu apibūdino ir sesuo M. B.. Kaltinamojo nusikalstama veika žala nepadaryta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja M. B. pateikė teismui prašymą atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. M. B. nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jų santykiai artimi, nuolat bendrauja su broliu. Jis dėl savo poelgio gailisi, atsiprašė, išvadas padarė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Nuolat primena broliui apie jo veiksmų pasekmes, brolis įsiklauso į jos nuomonę, patarimus. Bylos duomenimis, M. B. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su broliu, yra jo sesuo. Todėl, teismo vertinimu, ji verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, S. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. B. atsakomybei ir nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

15. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

16. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog S. S. tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, juos pažeidė šiurkščiai, vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, t. y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš transporto priemonės vairavimą buvo išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. S. būtina uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

20. Nustatant atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo pagrindą ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad, bylos duomenis, S. S. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija buvo artima įstatymo nustatytai minimaliai neblaivumo ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė – 1,66 promilės, tačiau jo iškelta versija, kad jam buvo būtina vairuoti transporto priemonę dėl pagalbos draugei, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kokios konkrečios pagalbos draugei reikėjo, apie draugei gresiantį pavojų jį sustabdžiusiems pasienio pareigūnams jis neužsiminė, todėl daroma išvada, kad kaltinamasis neblaivus už vairo jis sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Be to, transporto priemonę jis neblaivus vairavo pakankamai ilgą atstumą, važiavo vienu iš pagrindinių Šalčininkų rajono keliu, tamsiu paros metu, taip keldamas didesnį pavojų sau ir aplinkiniams, klaidino jį sustabdžiusius pareigūnus teigdamas, jog alkoholio vartojo nedaug, siekė išvengti atsakomybės ne kartą prašydamas pareigūnų jį paleisti, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl įvertinus minėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 26 d.

21. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

22. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba konfiskuoti transporto priemonės vertę pinigais, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. neblaivus vairavo transporto priemonę „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone ir yra privalomai konfiskuotinas turtas. Pagal AB „Regitra“ duomenis automobilio „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pats kaltinamasis, todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, transporto priemonę konfiskuojant, neįžvelgiama. Taip pat akcentuotina ir tai, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagrindai šiuo atveju nenustatyti.

23. Kaip minėta anksčiau, transporto priemonę kaltinamasis vairavo žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, neblaivus vairavo be jokios būtinos priežasties, pakankamai ilgą atstumą, važiavo vienu iš pagrindinių Šalčininkų rajono keliu, tamsiu paros metu, tokiu būdu keldamas didesnį pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams, o būdamas sustabdytas klaidino jį sustabdžiusius pareigūnus teigdamas, jog alkoholio vartojo nedaug, be to, siekė išvengti kilsiančios atsakomybės, ne kartą prašydamas pareigūnų jį paleisti.

24. Kaltinamojo argumentus, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas sukels jam ir jo šeimos nariams suvaržymus ir nepatogumus, teismas atmeta. Šiuo atveju kaltinamasis turėjo suvokti ne tik daromo nusikaltimo keliamą pavojų, bet ir galimas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo šeimos nariams, vairuodamas transporto priemonę privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti transporto priemonės konfiskavimą, o to nepadaręs, privalo prisiimti su padarytu nusikaltimu kilusiais pasekmes. Skiriama poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo/šeimos narių interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis nėra gražinęs visos paskolos, suteiktos transporto priemonei įsigyti bei transporto priemonės vertė, nėra kliūtis nusikalstamos veikos priemonės (transporto priemonės) konfiskavimui.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 1 – 3 dalis ir skirti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – kaltinamajam priklausančio automobilio „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

26. Prokurorė taip pat siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

27. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

28. Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos požymių, be kurio nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta, be to, byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus ar būdamas neblaivus būtų padaręs kitus teisės pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas yra daugiau atsitiktinis ir nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikoma.

Dėl proceso išlaidų

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų proceso klausimų

31. S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

32. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu skirtas laikinas S. S. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

33. S. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas perduodamas jį išdavusiai institucijai – akcinei bendrovei „Regitra“.

34. Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu skirtą laikiną S. S. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai institucijai – akcinei bendrovei „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo S. S. nepriteisti.

Išaiškinti S. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.