Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-23 · Administracinė byla Nr. I-4410-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
I-4410-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), atsakovo atstovei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), priteisti 10 400 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuo 2011-04-20 iki 2012-06-12 periodiškai (iš viso 52 paras) buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) nežmoniškomis sąlygomis. Kamerų numerių neprisimena, tačiau jų maksimalus plotas buvo apie 6 kv.m., jose buvo laikoma po 2-4 asmenis. Tokių būdu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje, neskaitant baldų, siekė nuo 0,75 iki 2 kv. m. Kamerose stovėjo dviaukštės lovos (200 cm x 110 cm), spintų ir spintelių nebuvo.

Pareiškėjo teigimu, Areštinės kamerų, kuriose buvo laikomas, būklė buvo avarinė, sąlygos antisanitarinės. Kamerose nebuvo lango, degė viena 20 W lemputė. Nebuvo ventiliacijos, trūko oro, drėgna (vidutinis oro drėgnumas apie 75 proc.), nebuvo galima išdžiovinti išskalbtų rūbų. Vidutinė temperatūra žiemą kameroje + 14o C. Kameroje buvo vienas tualetas, vietoje unitazo - skylė grindyse. Tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl kartais tekdavo bevalgant stebėti, kaip kiti tuštinasi. Kameros kaimynas surūkydavo nuo 10 iki 15 cigarečių per dieną. Kamerų nerūkantiems nebuvo. Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo karšto vandens, o dušu buvo galima naudotis tik 20 minučių kartą per savaitę (sekmadieniais). Dušo patalpoje buvo įrengti du dušai, juo vienu metu turėjo naudotis nuo 2 iki 4 asmenų, patalpos plotas apie 8 kv.m. Pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris kiekvieną dieną kėlė pavojų jo sveikatai.

Nurodė ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas jo matavimais yra 4 kv. m. Vienu metu vieną valandą per dieną juo naudojosi nuo 2 iki 4 asmenų. Vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad suimtasis ir nuteistasis turi teisę ne mažiau 8 valandų per dieną praleisti lauke. To paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija).

Pareiškėjas taip pat skunde tvirtino, kad areštinėje jam buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, todėl nutrūko jo socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė. Jam nei karto nebuvo leista išvykti į namus.

Pažymėjo, kad dėl laikymo sąlygų kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas informacijos, tačiau Areštinės administracija jo korespondencijos neregistruodavo ir jos neišsiųsdavo. Skaidydama jo korespondenciją, Areštinės administracija pažeidė Konvencijos 6 ir 8 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo tvirtinimu, Areštinės administracija grąsino nuobaudomis, jei bus skundžiamasi dėl laikymo sąlygų, suteikdavo klaidingą informaciją. Atkreipė dėmesį, kad dėl laikymo sąlygų buvo kreipesis į Seimo kontrolierių, tuomet skundas buvo patenkintas iš dalies.

Mano, kad jo laikymo Areštinėje sąlygos buvo nežmoniškos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija nurodė, kad gyvenamasis plotas vienam asmeniui kameroje turi būti nemažesnis nei 4 kv. m. Be to, valstybė privalo užtikrinti, kad kamerose būtų įrengtas uždaras tualetas, tinkama ventiliacija ir šildymas, tiekiamas reikiamos energetinės vertės maistas, kamerose naikinami parazitai ir graužikai. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu pareiškėjas laiko ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. Tvirtina, kad areštinės pareigūnai su juo elgėsi žiauriai.

Anot pareiškėjo, nežmoniškos, žeminančios žmogaus orumą sąlygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pagal Civilinio kodekos 6.271 str. jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Anksčiau į teismą dėl nežmoniškų laikymo Areštinėje sąlygų nesikreipė, kadangi dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija, susijusia su Konvencijos 3 straipsnio taikymu (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-23) su juo nesutiko. Mano, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą senaties terminą, o svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, nenurodė.

Dėl ginčo esmės paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje dirbančių darbuotojų ir areštinėje laikomų asmenų sąlygų, atitinkančių nustatytus sanitarinius higieninius ir darbo saugos reikalavimus, sukūrimas priklauso nuo šiai policijos įstaigai iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Minėtos areštinės pastatas nėra naujas, tačiau jo eksploatacija nėra uždrausta, pastatas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Gavus papildomą finansavimą, areštinės remontas pastate atliktas 2012 m. pabaigoje.

Nurodė, kad pareiškėjas buvo etapuotas pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo paraiškas į teismo posėdžius iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau - Lukiškių TI -K) į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK areštinę: 2011 metais - 8 kartus; 2012 metais - 6 kartus. Areštinėje buvo laikomas 1-13 parų po to vėl grąžinamas į Lukiškių TI -K. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atveju galiojo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 12-313, Nr. 53-1249, 1997, Nr.30-707, 1999, Nr. 102-2922, 2000, Nr.39-1090, 2001, Nr. 62-2230, 2004, Nr. 47-1549, 2006, Nr. 68-2494, 2008, Nr. 81-3172, 2012, Nr. 122-6106) su išimtimis, numatytomis šio įstatymo 2 str. 2 d., pagal kurį asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Pažymėjo, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, galimybė mankštintis lauke, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių ir pan. (EŽTT 2007 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Trepaškinas prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 36898/03). Sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, vertinant duomenis apie kameros užpildymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Nurodė, kad Areštinė yra nedidelė: 7 kameros, kuriose galima laikyti iki 22 asmenų. Kartais, laikantis asmenų izoliavimo reikalavimų, nutinka taip, kad vienam asmeniui tenka kiek mažesnis plotas, tačiau tokių atvejų stengiamasi išvengti, o iškilus objektyviai būtinybei asmenys tokiose sąlygose laikomi kiek įmanoma trumpiau. Areštinės teritorijoje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemas, laikomiems asmenims, sudaroma galimybė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, kad galiojančioje higienos normoje HN 37:2009 plotas vienam areštinėje laikomam asmeniui nereglamentuotas.

Dėl pareiškėjo skundų, susijusių su netinkamu ir nepakankamu kamerų apšvietimu, paaiškino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius patikrinimų metu nustatė šį trūkumą, todėl nedelsiant buvo imtasi veiksmų, siekiant jį pašalinti. Deja, dėl nepakankamo finansavimo nebuvo galimybių iš karto atlikti areštinės kamerų remontą, pakeisti langus iš stiklo blokelių į stiklo paketus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos higienos norma HN 37:2009 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms; veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Areštinės kamerose kaitrinės lemputės buvo pakeistos į galingesnes, energiją taupančias lemputes.

Dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais nurodė, kad pagal turimus rašytinius įrodymus pats pareiškėjas buvimo Areštinėje metu rūkė, todėl jokio pagrindo jį laikyti skyrium nuo rūkančiųjų nebuvo. Be to, nėra gauta jokių pareiškėjo prašymų ar pageidavimų nebūti laikomam vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis ar skundų dėl to, kad jis laikomas kartu su asmenimis, turintiems šį žalingą įprotį.

Taip pat teigia, kad asbesto areštinės statybinėse konstrukcijose nėra - pastato stogo danga pakeista ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Areštinės sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Pripažįsta, kad tam tikra privatumo stoka šiuo atveju yra, tačiau tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėjo, kad šilto vandens tiekimas kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra numatytas. Areštinėje yra įrengtas galingas elektros ventiliatorius (ištraukiamoji ventiliacija). Kamerose oro drėgmė ir temperatūra atitinka nustatytus reikalavimus. Areštinėje yra naujas minkštas inventorius, kuris dezinfekuojamas. Dėl patalynės skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Banga plius“, dėl areštinės patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos kalbamu laikotarpiu galiojo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Sutartys yra sudarytos ir dėl kitų areštinėje laikomų asmenų poreikiams tenkinti būtinų paslaugų - maitinimo, medicininių paslaugų teikimo. Areštinėje yra įrengtas dušas, kur yra tiekiamas karštas vanduo - kartą per savaite areštinėje laikomiems asmenims sudaroma galimybė nusiprausti ir išsiskalbti drabužius. Akcentavo, kad Areštinę nuolat tikrina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus ir Šalčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, jų nustatyti trūkumai nedelsiant šalinami.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovo tvirtinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo areštinės pareigūnų elgesio yra deklaratyvūs, neparemti jokiais konkrečiais faktais ir įrodymais. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Areštinėje, su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK, jo skundas buvo užregistruotas, išnagrinėtas ir pareiškėjas informuotas apie tyrimo rezultatus. Taip pat pareiškėjas nekliudomai su skundu kreipėsi į LR Seimo kontrolierių. Tvirtina, kad Areštinėje dirbantys pareigūnai laikosi teisės aktų reikalavimų, su areštinėje laikomais asmenimis elgiasi korektiškai, stengiasi išvengti konfliktų.

Dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų paaiškino, kad pagal EŽTT praktiką, kankinimas apibūdinamas kaip sąmoningas nežmoniškas elgesys, sukeliantis dideles kančias asmeniui ar sudarantis sielvarto ar streso būseną. Nežmoniškas elgesys arba baudimas taip pat siejamas su didelių moralinių ar fizinių kančių sukėlimu. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad atsakovas jo atžvilgiu įvykdė tokius veiksmus, o jis patyrė tokius pergyvenimus ir kančias, kad buvo žeminamas pareiškėjo orumas pagal šiame straipsnyje deklaruojamą žmogaus orumo samprata, nenurodo jokių konkrečių atsakovo ir jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Akcentavo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių apie patirtą neturinę žalą, nurodė, kad jie yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 10 400 Lt, be to pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, visi jo argumentai paremti tik asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas Civilinio kodekso 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Mano, kad nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip auką, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl oro trūkumo jam buvo kviesta greitoji pagalba.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrindė nei vienos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jam galiojo Suėmimo vykdymo įstatymas. Ilgalaikiams ir trumpalaikiams pasimatymams buvo reikalingas ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro leidimas. Pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas buvo Areštinėje trumpesnį, nei jis nurodė skunde, laiką. Atsakovo atstovės teigimu, Areštinė atitinka higienos normos reikalavimus, jos eksploatacija neuždrausta. Mano, kad pareiškėjui žala nebuvo padaryta. Dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais nurodė, kad iš Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad pareiškėjas Areštinėje rūkė, dėl to buvo kilęs incidentas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato areštinės (jos pareigūnų) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių sulaikymo sąlygų, laikotarpiais nuo 2011-04-20 iki 2011-05-03, nuo 2011-06-08 iki 2011-06-17, nuo 2011-06-27 iki 211-06-30, nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21, 2011-09-19, nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18, nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15, nuo 2012-01-19 iki 2012-01-20, nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29, nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-17, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12 atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo 2011-04-22 ir tęsėsi su pertraukomis iki 2012-06-12, o skundą pareiškėjas teismui padavė 2014-07-15 (b. l. 11). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo suėmime sąlygas. Iš skundo turinio ir 2015-02-03 teismo posėdyje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų suėmimo sąlygų jautė visais buvimo areštinėje laikotarpiais. Byloje esanti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-04-23 pažyma Nr. 4D-2012/1-89 patvirtina, kad pareiškėjas 2012 metais, jo buvimo Areštinėje laikotarpiu, kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl laikymo sąlygų (maisto kokybės) Areštinėje. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-07-16, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Nors pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, tačiau skunde paaiškino, kad anksčiau į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, pareiškėjo teigimu, jam buvo grasinama, jei kreipsis su skundais dėl laikymo sąlygų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, EŽTT praktika nėra pagrindinis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių šaltinis, o Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai surašyti valstybine kalba ir yra viešai prieinami. Kaip matyti, nurodytos aplinkybės pareiškėjui nesutrukdė dėl laikymo Areštinėje sąlygų kreiptis į Seimo kontrolierių. Pareiškėjo teiginiai, kad Areštinės pareigūnai jam grasino susidorojimu, jei jis kreipsis į teismą, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi, darytina išvada, kad savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas turėjo visas galimybes ginti tariamų pažeidimų padarymo metu. Taigi, pareiškėjui nepateikus teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-04-22 iki 2011-07-14.

Neatnaujinus ieškinio senaties termino skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-07-14 pareikšti, pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiais nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21, 2011-09-19, nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18, nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15, nuo 2012-01-19 iki 2012-01-20, nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29, nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-17, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybiniame pranešime Nr. 10-97-PR5-1405 (b. l. 24-25), areštinės plane (b. l. 26), Ataskaitose apie policijos areštinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimą (b. l. 81-142), esančiais duomenimis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21 Areštinės keturvietėje kameroje Nr.6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m. buvo laikomas vienas. Pareiškėjas 2011-09-19 kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 2, kurios bendras plotas - 6,09 kv. m. Laikotarpiu nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 V. M. buvo laikomas keturvietėje areštinės kameroje Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18 pareiškėjas buvo laikomas Areštinės dvivietėje kameroje Nr.2, kurios bendras plotas 6,09 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15 V. M. buvo laikomas vienas areštinės dvivietėje kameroje Nr. l, kurios bendras plotas 5,90 kv. m. Nuo 2012-01-19 13.25 val. iki 2012-01-19 20.00 val. jis buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr.6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. Pareiškėjas 2012-01-19 vakare perkeltas į dvivietę kamerą Nr. 5, kurios bendras plotas 5,72 kv. m., kameroje vienas. Nuo 2012-02-28 iki 2012-02-29 20.00 val. V. M. buvo laikomas vienas areštinės dvivietėje kameroje Nr. l, kurios bendras plotas 5,90 kv. m., vėliau buvo patalpintas dar vienas asmuo. Nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 pareiškėjas dviese buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr.5, kurios bendras plotas 5,72 kv. m. Nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13 jis vienas buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr.3, kurios bendras plotas 11,85 kv. m.. V. M. nuo 2012-05-14 iki 2012-05-16 buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 11,85 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12 jis buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. Pareiškėjas 2012-06-06 nuo 20.00 val. buvo perkeltas į kamerą Nr. 5, kur buvo vienas iki 2012-06-07 20.00 val., po to vėl buvo perkeltas į kamera Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m. ir kur buvo dar su vienu asmeniu iki 2012-06-12.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žinios, 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tiek tardymo izoliatoriaus, tiek areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Įvertinus nurodytų Areštinės kamerų plotus ir jose kartu su pareiškėju buvusių kamerose asmenų skaičių, nustatyta, kad 6 paras ir 4 val. pareiškėjas buvo laikomas Areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis kaip 3,6 m²,: 2011-09-19 (1 para) teko – 3,045 kv. m. ploto, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18 (3 paras) teko – 3,045 kv. m., nuo 2012-02-29 20 val. iki 2012-03-01 (1 para ir 4 val.)– teko 2,95 kv. m. nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 (2 paras) - teko 2,86 kv. m. Tuo buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkto reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl to, kad Areštinės kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, todėl trūko oro, buvo drėgna, patalpos neremontuotos, trūko baldų, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; 21 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Pažymėtina, kad Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimai taikomi tik naujai statomoms areštinėms.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2011-03-25 patikrinimo akte Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-16, atlikus operatyviąją kontrolę, be kita ko nurodyta, kad areštinės kamerose langai iš stiklo blokelių (pažeista HN 37:2009 21 p.), kameroje Nr. 1 (dvivietėje) vienas langas, Nr. 6 (keturvietėje) du langai; visose kamerose dirbtinis apšvietimas – liuminescensinės (fluoroscencinės) lempos, sumontuotos virš kamerų durų; elektros šviesa įjungta pastoviai, dieną, naktį; kiekvienoje kameroje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija (ventiliatoriais vėdinimo kanaluose); kiekvienoje kameroje yra sanitarinis mazgas (praustuvė, klozetas), nuo gyvenamosios zonos atskirtas pertvara; kamerose Nr. 1, 6 yra spintelė; areštinėje įrengta dušo patalpa, tiekiamas šaltas, karštas vanduo; sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, patikrinimo metu asmens higienos priemonių buvo pakankamai (b. l. 58-60). Operatyviosios kontrolės metu (2011-03-23) kamerose Nr. 1, 6 išmatuota oro temperatūra ir santykinė drėgmė, kuri atitiko higienos normų reikalavimus.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius 2011-12-07 atliko pakartotinį Areštinės patikrinimą, kurio rezultatai užfiksuoti akte Nr. 21(22-4-3)-22.4-31-115. Patikrinimo metu nustatyta, kad kiekvienoje kameroje yra sanitarinis mazgas (praustuvė, klozetas), nuo gyvenamosios zonos atskirtas pertvara. Visų kamerų sanitariniai įrenginiai padėvėti, praustuvės prarūdijusios, balta emalė nuo praustuvių nusitrynusi. Areštinių kamerų sienos nelygios, vietomis ištrupėjęs tinkas, nudažytos neplaunamais dažais, sunkiai valomos ir dezinfekuojamos. Kamerose Nr. 2, 5, 6 dalis lubų ir sienų pajuodavusios (HN 37:2009 48 p. pažeidimas). Areštinių grindų danga medinė, nelygi, tarp lentų plyšiai, vietomis supuvę, sunkiai valoma ir dezinfekuojama (pažeista HN 37:2009 27 p. pažeidimas). Kiekvienoje kameroje yra talpos buitinėms atliekoms. Stalai yra tik keturvietėse kamerose. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad areštinėje įrengta dušo patalpa, tiekiamas šaltas, karštas vanduo. Sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi. Kiekvienoje kameroje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija (b. l.159-161).

Atsižvelgdamas į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus atliktų patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes dėl Areštinės patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams, teismas pareiškėjo teiginius, susijusius su kamerų apšvietimu, ventiliacija, sanitarinių mazgų įrengimu, baldų trūkumu, atmeta, kaip nepagrįstus. Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus patikrinimo aktuose yra nustatyti Higienos normos HN 37:2009 27 ir 48 punktų pažeidimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias pasekmes šie pažeidimai sukėlė, nėra pagrindo teigti, kad jam kilo neturtinė žala. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Areštinės administracija yra sudariusi sutartis dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos, skalbimo paslaugų, kurios užtikrina joje laikomų asmenų poreikius. Nustatyti higienos normų pažeidimai pagal galimybes yra nedelsiant šalinami.

Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 17.3. punktu, teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens. Pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, taip pat vienam asmeniui tenkančio ploto kiemelyje, norma nereglamentuoja.

Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktą areštinėje uždarytas asmuo turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Taip pat nustatyta ir normos HN 37:2009 60 punkte. Byloje duomenų, kad šis reikalavimas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Dušo patalpos dydžio, taip pat vienam asmeniui tenkančio ploto šioje patalpoje, higienos norma taip pat nereglamentuoja.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelio ir dušo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, neužtikrinimo yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjo nurodyti šių patalpų dydžiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjo skundo teiginius dėl asbesto Areštinės pastato konstrukcijose paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybinis pranešimas Nr. 10-97-PR5-1405, kuriame nurodyta, kas pastato stogo danga pakeista 2007 metais ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asbestas, galimai buvęs pastato konstrukcijose, turėjo įtakos jo sveikatai, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais skunde.

Pareiškėjas teigia patyręs neigiamas pasekmes dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.6 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę esant ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, leidimui, pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis (nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmės atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir pareiškėjas nenurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų prašęs suteikti pasimatymus (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str.) ir, kad Areštinės administracija atsisakė tokius prašymus tenkinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto.

Dėl pareigūnų netinkamo elgesio pažymėtina, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.5 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę susirašinėti, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir pareigūnus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tokia teise naudojosi. V. M. 2012 m. kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu dėl laikymo sąlygų Areštinėje. Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu (b .l. 8-10). Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu V. M. su skundu dėl maitinimo kreipėsi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą. Jo skundas buvo užregistruotas, išnagrinėtas, pareiškėjas informuotas apie skunde minėtų aplinkybių tyrimo rezultatus. Nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl jo teisės teikti skundus ribojimo.

Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl laikymo kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Priešingai, byloje esančioje Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu rūkė. Dėl šios priežasties jokio teisinio pagrindo laikyti pareiškėją atskirai nuo rūkančiųjų nebuvo. Taigi, pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl laikymo kartu rūkančiaisiais yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to buvo patirtos atitinkamos neigiamos pasekmės.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Areštinės pareigūnai su juo žiauriai elgėsi, tačiau konkrečių faktų ir įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esanti Seimo kontrolieriaus 2012-04-23 pažyma ir Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad pats pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Kaip matyti, pareiškėjas laikymą Areštinėje netinkamomis sąlygomis laiko Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus: jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peeers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Areštinėje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl suėmimo sąlygų, nustatytų pažeidimų neilgą trukmę, vertybes, kurioms pažeidimai kėlė grėsmę (pareiškėjo gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį (10400 Lt arba 3012,05 Eur), pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis privalo pateikti patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokias išlaidas patyrė ir jų nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė