Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-06 · Civilinė byla Nr. eB2-1748-779/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-06
Bylos Nr.
eB2-1748-779/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00514-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1748-779/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00514-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.3.2; 3.4.4.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Fasis“ skundą dėl 2026 m. vasario 13 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Maistas į namus“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Fasis“ pateikė skundą dėl 2026 m. vasario 13 d. vykusio LUAB „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti galutinę LUAB „Maistas į namus“ bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2026 m. vasario 13 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktos dvi galutinės ataskaitos: viena jų administratorės, kita – kreditorių siūloma. Kreditoriai atsisakė patvirtinti nemokumo administratorės bei prieš tai pačių siūlytą galutinę ataskaitą ir patvirtino savo pasiūlytą naują sprendimo variantą: patikslinti galutinę bankroto ataskaitą, papildomai nemokumo administratorei skiriant 766,20 Eur dydžio kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus, likusias pinigines lėšas 3 065,06 Eur proporcingai paskirstyti pirmosios eilės kreditoriams; pritarti patikslintai galutinei LUAB „Maistas į namus“ galutinei bankroto ataskaitai. Kreditoriai, spręsdami nepritarti administratorės teikiamai ataskaitai, priežasčių nenurodė. Nemokumo administratorės vertinimu, minėti kreditorių veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės teikiamą projektą ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

3. Pažymi, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai faktiškai eliminuoja galimybę visiems kreditoriams susipažinti su galutinės ataskaitos turiniu ir ją svarstyti bei dėl jos pritarti kreditorių susirinkime, kadangi iš anksto didžiausią balsų daugumą turintys kreditoriai suformuoja nutarimo projektą ir jam pritaria. Be to, tokiu nutarimo projektu iš įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų nepagrįstai eliminuojamos administravimo išlaidos, o administratorė iš esmės įpareigojama sudaryti galutinę ataskaitą, neatitinkančią faktinės situacijos. Susidariusi padėtis yra nesuderinama su bankroto proceso tikslais, kai galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas iš esmės tampa teisminiu ginču tarp kreditorių ir nemokumo administratorės.

Atsiliepimas

4. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepimu su skundu nesutinka.

5. Nurodo, kad nemokumo administratorė neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimų ir kreditorių susirinkimuose (2023 m. spalio 30 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. lapkričio 8 d., 2025 m. sausio 22 d., 2025 m. birželio 6 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d.) nepateikė prašytos informacijos, o pateikti dokumentai neleidžia konstatuoti, jog galutinėje ataskaitoje nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos ir faktiškai patirtos.

6. Pažymi, kad dalis PVM sąskaitų faktūrų išrašytos juridinių asmenų, susijusių su nemokumo administratore (jų vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo), todėl kyla abejonių dėl interesų konflikto ir išlaidų pagrįstumo.

7. VMI teigimu, pagal JANĮ visos bankroto proceso piniginės operacijos turi būti vykdomos tik per bankrutuojančios įmonės depozitinę sąskaitą, atsiskaitymai negali būti atliekami grynaisiais, o lėšos negali būti naudojamos ne pagal paskirtį, tačiau dalis mokėjimų atlikta iš administratorės ar kitų sąskaitų bei grynaisiais pinigais, todėl tokios išlaidos negali būti priskiriamos administravimo išlaidoms. Kreditoriams nebuvo pateiktas kreditorių depozitinės sąskaitos išrašas, o sąskaita uždaryta nepasibaigus bankroto procesui, todėl neaišku, kaip buvo ir bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir apmokamos bankroto proceso išlaidos.

8. VMI teigia, kad galutinėje ataskaitoje nurodyta 9021,26 Eur gautų pajamų suma ir 1261,52 Eur administratorės atlygis, tačiau nepaaiškinta, ar tai bazinis, ar kintamasis atlygis, todėl ataskaita neatitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be kita ko, 2023 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmata visam bankroto laikotarpiui, ji nebuvo pakeista ar padidinta, o sąmatą viršijančios išlaidos nebuvo tinkamai suderintos ir patvirtintos.

9. Taip pat nurodo, kad balsavo prieš galutinės UAB „Maistas į namus“ bankroto ataskaitos tvirtinimą, nes joje nebuvo numatyta kintamoji nemokumo administratoriaus atlygio dalis, nors bankroto proceso metu buvo realizuotas bendrovės turtas, gautos pajamos ir sukurta reali ekonominė nauda kreditoriams, todėl šiuo atveju turi būti taikomas mišrus atlygio modelis (turi būti nurodoma fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalis), tačiau galutinėje ataskaitoje nepateiktas teisinis ir ekonominis pagrindimas, kodėl kintamoji dalis netaikoma.

Atsiliepimas

10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepimu su skundu nesutinka. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog nemokumo administratorė tinkamai nepagrindė galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytų administravimo išlaidų dydžio. VSDFV Vilniaus skyriaus teigimu, nemokumo administratorė nepagrįstai pakartotinai teikia skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų.

Šalies argumentai

11. Kreditorė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ su nemokumo administratorės skundu nesutinka ir prašo teismo įpareigoti nemokumo administratorę paskirstyti lėšas kreditoriams.

12. Nurodo, kad kreditorė poziciją yra išdėsčiusi balsavimo biuletenyje, be kita ko, nemokumo administratorė iš esmės pakartotinai tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, toje pačioje teisminėje instancijoje bando dar kartą persvarstyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartimi priimtą procesinį sprendimą.

13. Kreditorės vertinimu, šiuo atveju teismas turi priimti analogišką procesinį sprendimą kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-263-618/2024, t. y. minimoje byloje teismas BUAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautas pinigines lėšas, esančias pas nemokumo administratorių paskirstė VSDFV Klaipėdos skyriui bei VĮ „Turto bankas“. Teismas taip pat išaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ „Turto bankas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl jiems paskirstytų piniginių lėšų, esančių pas nemokumo administratorių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Nemokumo administratorės skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

14. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

16. Taigi kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokių pažeidimų, teismas turi įvertinti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumą.

17. Taip pat pažymėtina, kad kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus JANĮ nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir procedūrų laikymosi iš esmės nekyla. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą.

Dėl nemokumo administratorės skundo argumentų.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Maistas į namus“ bankroto bylą, paskyrė MB „Įmonių administravimas“ nemokumo administratore, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 14 d.

20. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė MB „Įmonių administravimas“ iš nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratore paskirta MB ,,Fasis“.

21. Perėmus bankroto bylą bei pardavus reikalavimo teisę į debitorių UAB „Oxon technologijos“, nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 22 d. surašė galutinę ataskaitą bei informaciją kreditorių susirinkimui ir 2025 m. birželio 6 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl įmonės pabaigos, pateikiant kreditoriams svartyti klausimą dėl pritarimo galutinei ataskaitai.

22. 2025 m. birželio 6 d. susirinkimo metu kreditoriai galutinei bankroto ataskaitai nepritarė, be kita ko, įpareigojo nemokumo administratorę pateikti papildomą informaciją dėl administravimo išlaidų pagrįstumo.

23. 2025 m. liepos 31 d. nemokumo administratorė paruošė papildytus atsakymus kreditoriams, patikslintą galutinę ataskaitą ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriams buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl pritarimo galutinei ataskaitai.

24. 2025 m. rugpjūčio 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nutarta nepritarti galutinei bankroto ataskaitai, atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorė, kreditorių vertinimu, nepateikė praeitame kreditorių susirinkime nurodytos informacijos, t. y. iš esmės nepagrindė galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyto išlaidų dydžio.

25. 2025 m. gruodžio 9 d., 11 val. įvyko kreditorių susirinkimas. Minėtame susirinkime nemokumo administratorės pateiktai bankroto ataskaitai vėl pritarta nebuvo. Be kita ko, VMI, VĮ „Turto bankas“ pateikė pasiūlymą, už kurį balsavo ir kuris buvo priimtas: galutinėje bankroto proceso ataskaitoje prie administravimo išlaidų priskirti tik Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą bazinį 5 190,00 Eur atlyginimą nemokumo administratorei, o likusias pinigines lėšas, t. y. 3 831,26 Eur (9 021,26-5 190,00) sumą paskirstyti pirmos eilės kreditoriams.

26. 2026 m. vasario 13 d. vėl buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktos dvi galutinės ataskaitos: viena jų administratorės, kita – kreditorių siūloma. Kreditoriai atsisakė patvirtinti nemokumo administratorės ir prieš tai pačių siūlytą galutinę ataskaitą ir patvirtino savo pasiūlytą naują sprendimo variantą: patikslinti galutinę bankroto ataskaitą, papildomai nemokumo administratorei skiriant 766,20 Eur dydžio kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus, likusias pinigines lėšas 3 065,06 Eur proporcingai paskirstyti pirmosios eilės kreditoriams.

27. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „Maistas į namus“ 2026 m. vasario 13 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti galutinę LUAB „Maistas į namus“ bankroto ataskaitą pagal pateiktą nemokumo administratorės projektą.

28. Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės ir kreditorių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tvirtinti nei nemokumo administratorės, nei kreditorių pateiktos galutinės bankroto ataskaitos.

29. Visų pirma pažymėtina, jog galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius ir ją turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal JANĮ 99 straipsnio 3 dalį galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta: bankroto proceso pajamų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1 punktas); visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktas); kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktas); kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas). JANĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas.

30. Akcentuotina ir tai, jog tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas nemokumo administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, pridėti išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius, atitinkančius apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, įrodymus (JANĮ 74–75 straipniai).

31. Nagrinėjamu atveju iš nemokumo administratorės pateiktos galutinės ataskaitos bei paaiškinimų matyti, jog bankroto proceso metu viso buvo gauta 9 021,26 Eur lėšų, iš kurių 3 471,26 Eur gauta iš debitorių ir 5 550 Eur iš turto pardavimo. Gautos lėšos buvo panaudotos administratorės atlyginimui ir išlaidoms dengti. Bankroto proceso metu buvo patirta 7 759,74 Eur išlaidų: apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito išlaidos sudarė 2 250 Eur; turto išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos (išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą) viso sudarė 2 700,49 Eur išlaidų; juridinio asmens ir jo turto dokumentų sutvarkymo ir perdavimo archyvui išlaidos 1 360 Eur; pašto, ryšių, organizacinės išlaidos – 477 Eur; kitos išlaidos sudarė 695,41 Eur; vykdymo išlaidos dėl UAB „Oxon technologijos“ antstoliui – 276,84 Eur.

32. Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimas turi teisę gauti išsamią ir tikslią informaciją apie tai, kur, kokiu būdu ir kokios konkrečiai bankroto administravimo išlaidos buvo patirtos vykdant bankroto procedūrą. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorių susirinkimas šia teise ne kartą naudojosi – teikė nemokumo administratorei klausimų sąrašus ir įpareigodavo ją pateikti atsakymus bei papildomą informaciją. Vis dėlto, nepaisant nemokumo administratorės pateiktų duomenų, kreditorių susirinkimas vertino, kad gautos informacijos nepakanka, siekiant tinkamai įvertinti administravimo išlaidų pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

33. Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies sutinka su kreditorių išsakytais argumentais dėl galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytų administravimo išlaidų nepagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas pažymi, kad kreditorių argumentai dėl paslaugų įsigijimo iš su nemokumo administratoriumi susijusių juridinių asmenų yra pagrįsti tiek, kiek tokia praktika objektyviai gali kelti interesų konflikto riziką ir dėl to reikalauja didesnio skaidrumo bei atidumo vertinant tokių sandorių pagrįstumą. Vis dėlto galimas interesų konflikto egzistavimas ar jo prielaida negali būti laikomas vieninteliu ir savaime pakankamu kriterijumi sprendžiant dėl administravimo išlaidų nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju kreditoriai iš esmės nepateikia argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad patirtos išlaidos būtų akivaizdžiai neproporcingos, neatitiktų rinkoje susiklosčiusių analogiškų paslaugų įkainių ar būtų ekonomiškai nepateisinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia nemokumo administratoriui įsigyti paslaugų iš su juo susijusių asmenų, nors tokia praktika ir nėra rekomenduotina, siekiant išvengti interesų konflikto rizikos bei užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą.

35. Kita vertus, pačios nemokumo administratorės pateikta administravimo išlaidų detalizacija patvirtina, kad administratorė iš esmės nesilaikė JANĮ imperatyvių nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką.

36. Pažymėtina ir tai, kad JANĮ 59 straipsnis įtvirtina nemokumo administratoriaus pareigas iškėlus bendrovei nemokumo bylą. Šio straipsnio 2 punkte yra įtvirtina pareiga nemokumo administratoriui nedelsiant kredito įstaigoje atidaryti kreditorių sąskaitą. Įmonės sąskaitose esančių lėšų tvarkymas yra reglamentuotas JANĮ 76 straipsnyje. Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams. Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais (JANĮ 76 straipsnis). Įstatymas numato ne tik pareigą bankroto administratoriui atidaryti kredito įstaigoje kreditorių sąskaitą, tačiau ir kaupti joje lėšas bei atsiskaityti iš jos su kreditoriais. Taigi, bankroto procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta bankroto administratoriui su bankroto procesu susijusias lėšas tvarkyti savo asmeninėje banko sąskaitoje, kadangi bankrutavusios įmonės lėšų tvarkymas yra griežtai reglamentuotas JANĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-607-798/2024).

37. Iš pateiktos detalizacijos matyti, jog toliau išvardytos paslaugos buvo apmokėtos grynaisiais pinigais: starterio remontas (150 Eur); HYUNDAI I 10 techninis aptarnavimas (233 Eur).

38. Taip pat ir šie mokėjimai buvo atlikti iš asmeninės nemokumo administratorės sąskaitos: „Autoplius“ skelbimai (27,99 Eur); Turto administravimo ir pardavimo paslaugos (460 Eur); turto saugojimas (287,91 Eur); automobilių nuoma (680 Eur); vykdymo išlaidos antstoliui (276,84 Eur).

39. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese lėšų administravimas grindžiamas skaidrumo, atskaitomybės ir kreditorių interesų apsaugos principais, darytina išvada, jog aptariamos išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis. Bankroto procedūrų teisinis reguliavimas aiškiai atriboja administratoriaus asmenines lėšas nuo bankrutavusio juridinio asmens turto ir įtvirtina pareigą visas su procesu susijusias pinigines operacijas vykdyti per tam skirtą sąskaitą, užtikrinant jų atsekamumą bei kontrolę. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais iš esmės paneigia finansinių srautų skaidrumą ir apskaitos patikimumą, kurie bankroto procese yra būtini. Toks atsiskaitymo būdas nesudaro galimybės objektyviai ir patikimai patikrinti lėšų judėjimo, jų panaudojimo pagrįstumo ir atitikties kreditorių interesams. Mokėjimų vykdymas iš asmeninės nemokumo administratorės sąskaitos reiškia bankrutavusio juridinio asmens lėšų ir administratoriaus asmeninių finansinių srautų atskyrimo principo pažeidimą.

40. Nesilaikant nustatytų lėšų administravimo reikalavimų, tokios išlaidos negali būti laikomos tinkamai ir teisėtai patirtomis bankroto administravimo išlaidomis. Išlaidos, patirtos pažeidžiant privalomą jų administravimo ir atsiskaitymo tvarką, laikytinos priskirtinomis pačios administratorės veiklos rizikai, kadangi būtent ji atsako už tinkamą proceso organizavimą ir finansinių operacijų vykdymą laikantis įstatymo reikalavimų. Todėl sutiktina su kreditorių pozicija, jog šios išlaidos neturi būti įtrauktos į atsakovės bankroto procedūros administravimo išlaidas ir negali būti dengiamos iš bankrutavusios įmonės turto ar kreditoriams priklausančių lėšų.

41. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 7 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 6 000,00 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata visam bankroto proceso laikotarpiui, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš VĮ „Registrų centras“. Šiuo atveju nemokumo administratorės siūlomame galutinės bankroto ataskaitos projekte nurodyta viso 7 759,74 Eur suma.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, jog sąmatą viršijančios išlaidos jam nebus atlygintos. Jeigu sąmatos viršijimo ataskaita arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaita nepatvirtinama (kreditorių susirinkimo ar, kilus ginčui, teismo), išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 21–23 punktai).

43. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad administravimo išlaidų sąmata būtų buvusi pakeista ar padidinta kreditorių susirinkimo nutarimu arba teismo sprendimu. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog sąmatą viršijančios išlaidos buvo neišvengiamos, objektyviai būtinos ar privalomos. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, tokios išlaidos, patirtos viršijant patvirtintą sąmatą ir nesant jos pakeitimo, vertintinos kaip nemokumo administratorės prisiimta profesinė bei procesinė rizika, kuri neturi būti dengiama bendrovės turtu.

44. Kita vertus, kreditoriai, teikdami naujus galutinės bankroto ataskaitos projektus ir jų patikslinimus, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju bankroto procese administravimo išlaidos nebuvo patirtos (išskyrus bazinį nemokumo administratorės atlyginimą), todėl šioms išlaidoms neturėjo būti skirta jokių bendrovės lėšų (0 Eur). Vis dėlto teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu.

45. Kreditorių pozicija, kad nagrinėjamu atveju bankroto procese nebuvo patirta jokių administravimo išlaidų (išskyrus bazinį nemokumo administratorės atlyginimą), todėl šioms išlaidoms neturėjo būti skirta bendrovės lėšų, neatitinka teisinio reguliavimo. Pagal JANĮ 73 straipsnio 1 dalį bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos ir kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus. Tuo tarpu JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas detalizuoja, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ne tik bazinis atlygis nemokumo administratoriui, bet ir kitos su bankroto proceso administravimu susijusios išlaidos, įskaitant bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo, dokumentų tvarkymo ir perdavimo archyvui, pašto ir ryšių, turto paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo bei kitas išlaidas, reikalingas bankroto procesui administruoti.

46. Taigi įstatymas bankroto proceso administravimo išlaidų sąvoką apibrėžia plačiai ir imperatyviai, numatydamas, kad bankroto procesas neišvengiamai yra susijęs su įvairių administravimo veiksmų atlikimu ir atitinkamų išlaidų patyrimu. Vien jau nemokumo administratoriaus funkcijų vykdymas – bankroto procedūros organizavimas, dokumentų administravimas, kreditorių informavimas, procesinių veiksmų atlikimas teisme ir kitose institucijose – suponuoja bent minimalias organizacines, pašto, ryšių ar kitas administravimo išlaidas, kurios pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį laikytinos bankroto proceso administravimo išlaidomis.

47. Dėl to kreditorių teiginys, kad nagrinėjamu atveju bankroto procese apskritai nebuvo patirta jokių administravimo išlaidų ir joms neturėjo būti skirta bendrovės lėšų, iš esmės prieštarauja JANĮ 73 straipsnyje įtvirtintam bankroto proceso išlaidų teisiniam reglamentavimui ir pačiai bankroto proceso administravimo prigimčiai. Bankroto procesas objektyviai negali būti vykdomas visiškai nepatiriant jokių administravimo išlaidų, nes tokios išlaidos yra neatsiejamos nuo įstatyme nustatytų nemokumo administratoriaus funkcijų vykdymo.

48. Be to, pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 7 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime kreditoriai patys patvirtino 6 000,00 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto proceso laikotarpiui. Toks kreditorių sprendimas patvirtina, jog patys kreditoriai pripažino, kad bankroto proceso metu neišvengiamai bus patiriamos bankroto proceso administravimo išlaidos, todėl joms padengti buvo numatyta konkreti lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, dabartinė kreditorių pozicija, jog nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos apskritai nebuvo patirtos ir joms neturėjo būti skirta bendrovės lėšų, vertintina kaip prieštaringa pačių kreditorių anksčiau priimtam sprendimui bei jų patvirtintai bankroto administravimo išlaidų sąmatai.

49. Iš kreditorių pateiktų paaiškinimų matyti, kad savo vertinimą, jog bankroto procese administravimo išlaidos nebuvo patirtos, kreditoriai grindžia tuo, kad nemokumo administratorė esą nepagrindė šių išlaidų realumo. Vis dėlto su tokiu kreditorių vertinimu nėra pagrindo sutikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė kreditoriams ne kartą teikė paaiškinimus dėl patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų, įskaitant jų pobūdį ir pagrindimą, ir tai buvo daroma prieš kiekvieną organizuojamą kreditorių susirinkimą. Todėl kreditorių teiginiai, jog administravimo išlaidos nebuvo pagrįstos ar apie jas nebuvo suteikta informacijos, laikytini nepagrįstais.

50. Pažymėtina, kad prieš 2025 m. sausio 22 d. organizuotą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė kreditoriams pateikė išsamius paaiškinimus dėl patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų ir jų pagrindimo. Kreditoriams buvo suteikta informacija apie turto saugojimo išlaidas ir saugojimo laikotarpį, transporto priemonių remonto bei jų eksploatavimo išlaidas, dokumentų perėmimo ir tvarkymo išlaidas, automobilio nuomos poreikį bankroto procedūroms vykdyti, turto administravimo ir pardavimo organizavimo išlaidas, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą bankroto proceso laikotarpiu, taip pat apie įvairias su bankroto procesu susijusias būtinas išlaidas (įskaitant ryšių, pašto, registrų, banko ir kitas paslaugas). Atitinkamai kreditoriams buvo pateikti ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai bei paaiškinimai dėl jų būtinybės bankroto procesui administruoti. Todėl darytina išvada, kad kreditoriams buvo suteikta pakankama informacija apie patirtas administravimo išlaidas ir jų pobūdį.

51. Taip pat prieš 2025 m. rugpjūčio 21 d. organizuotą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė kreditoriams pateikė papildomus paaiškinimus ir informaciją dėl bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumo. Kreditoriams buvo paaiškinta, koks bendrovės turtas buvo saugomas ir kokiu laikotarpiu buvo patirtos turto saugojimo išlaidos, pateikta informacija apie dokumentų sutvarkymo ir perdavimo archyvui išlaidas bei jų apimtį, automobilio nuomos poreikį vykdant bankroto procedūras, transporto priemonių remonto ir priežiūros išlaidas bei jų ekonominę naudą siekiant realizuoti turtą, turto administravimo ir pardavimo organizavimo paslaugas, buhalterinės apskaitos paslaugų apimtį bankroto proceso laikotarpiu, taip pat įvairias su bankroto proceso administravimu susijusias organizacines išlaidas (ryšių, pašto, banko, registrų ir kt.). Be to, kreditoriams buvo pateiktas patikslintas bankroto proceso administravimo išlaidų detalizavimas ir nurodyti jas pagrindžiantys duomenys. Tai patvirtina, kad kreditoriams buvo nuosekliai teikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas ir jų pagrindimą.

52. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kreditoriai būtų iš esmės vertinę konkrečias administravimo išlaidas ir svarstę galimybę bent dalį jų pripažinti pagrįstomis. Priešingai, kreditoriai kiekvieno kreditorių susirinkimo metu iš esmės apsiribodavo reikalavimu pateikti papildomą informaciją, net nesvarstydami galimybės patvirtinti bent dalį nemokumo administratorės nurodytų administravimo išlaidų, taip pat nepateikdami argumentų, jog šios išlaidos būtų neproporcingos, ekonomiškai nepagrįstos ar neatitiktų rinkos kainų. Toks kreditorių elgesys, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju faktiškai suponavo perteklinę ir nepagrįstą įrodinėjimo pareigą nemokumo administratorei, nors ši byloje pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, įskaitant PVM sąskaitas faktūras, mokėjimus pagrindžiančius dokumentus, taip pat pakankamai išsamius paaiškinimus dėl šių išlaidų pobūdžio ir būtinybės bankroto procesui administruoti.

53. Be to, paskutinio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų grindžiamas jų nesutikimas su nemokumo administratorės nurodytomis administravimo išlaidomis ar pagrindžiama pozicija, kad šios išlaidos yra nepagrįstos. Taip pat pažymėtina, kad kreditoriai savo teismui pateiktuose atsiliepimuose apsiribojo bendro pobūdžio pareiškimais, jog palaiko anksčiau išdėstytą nuomonę, tačiau nepateikė konkrečių motyvų, kodėl nemokumo administratorės pateikti paaiškinimai laikytini nepakankamais. Kreditoriai nenurodė, kokios konkrečios informacijos, jų vertinimu, trūksta, kokiais duomenimis ar dokumentais turėtų būti papildomai pagrįstos administravimo išlaidos, taip pat nepaaiškino, kokiu būdu nemokumo administratorė galėtų pateikti ar detalizuoti tokią informaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kreditorių nesutikimas su pateikta informacija iš esmės nėra paremtas konkrečiais argumentais ar objektyviais duomenimis.

54. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad kreditorių sprendimas laikyti, jog atsakovės bankroto procese administravimo išlaidos apskritai nebuvo patirtos, yra nepagrįstas bei pernelyg formalus.

55. Kreditoriai savo nesutikimą su nemokumo administratorės pateiktu galutinės ataskaitos projektu taip pat grindžia tuo, kad galutinėje ataskaitoje nurodyta 1 261,52 Eur suma, skirta administratorės atlyginimui, nėra patikslinta, t. y. nėra aišku, ar ši suma skirta baziniam, ar kintamajam atlyginimui padengti.

56. Remiantis JANĮ 99 straipsnio 3 dalimi galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma.

57. Šiuo aspektu sutiktina su kreditorių argumentais, kad iš pateiktos galutinės ataskaitos turinio iš esmės nėra aišku, ar nemokumo administratorės nurodyta 1 261,52 Eur suma priskirta baziniam, ar kintamajam atlyginimui. Pažymėtina, kad administravimo išlaidas sudaro ir bazinis administratoriaus atlyginimas, tačiau nagrinėjamu atveju minėta suma galutinėje ataskaitoje yra išskirta atskirai kaip administratorės atlyginimas, nenurodant, ar ji laikytina baziniu, ar kintamuoju atlyginimu. Esant tokiam neapibrėžtumui, nėra galimybės aiškiai nustatyti šios sumos teisinės prigimties ir jos priskyrimo administravimo išlaidų struktūrai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės galutinėje ataskaitoje nurodytos sumos turi būti aiškiai ir tiksliai įvardijamos, kad atitiktų JANĮ 99 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

58. Apibendrindamas savo aukščiau nurodytus motyvus teismas pažymi, kad nemokumo administratorė privalo parengti tokią ataskaitą, kuri iš esmės atitiktų imperatyvius JANĮ reikalavimus, o joje nurodomos sumos turi būti pateiktos aiškiai ir tiksliai identifikuojant kiekvieną administravimo išlaidų rūšį. Be kita ko, rengiant ataskaitą nemokumo administratorė turi atsižvelgti į faktinę situaciją, įskaitant aplinkybę, kad už tam tikras paslaugas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais ir iš asmeninių nemokumo administratorės lėšų, kurios vertinamos kaip nemokumo administratorės prisiimta asmeninė rizika, taip pat į tai, kad šios išlaidos viršijo kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą.

59. Kartu pažymėtina, kad kreditoriai turi teisę reikalauti tinkamo administravimo išlaidų pagrindimo, tačiau ši teisė negali būti įgyvendinama piktnaudžiaujant. Vertinant administravimo išlaidas, kiekviena jų turi būti analizuojama individualiai, tinkamai įvertinant nemokumo administratorės pateiktus paaiškinimus ir neperkeliant neproporcingos ar perteklinės įrodinėjimo naštos vien tik nemokumo administratorei. Esant pagrindui, kreditorių susirinkimas gali pritarti tik, jų vertinimu, pagrįstai administravimo išlaidų daliai.

60. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia panaikinti 2026 m. vasario 13 d. vykusio LUAB „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo 1-uoju dienotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir klausimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo grąžinti iš naujo svarstyti atsakovės kreditorių susirinkimui, atsižvelgiantį teismo nurodytus motyvus.

61. Teismas papildomai pažymi, kad nors kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas iš esmės nėra siejamas su procedūriniais pažeidimais, tačiau teismas atkreipia kreditorių dėmesį į JANĮ 47 straipsnyje numatytus reikalavimus, šaukiant kreditorių susirinkimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta ši informacija: 1) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas; 2) kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta; 3) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; 4) siūlomi sprendimų projektai; 5) papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti; 6) balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti, jeigu kreditorių susirinkimas tokią tvarką nustatė; 7) balsavimo iš anksto dokumento forma.

62. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas įvyko 2026 m. vasario 13 d. Kreditoriai savo valią išreiškė rašytiniuose balsavimo biuleteniuose, datuotuose 2026 m. vasario 11–12 d., kuriuose nurodė nesutinkantys su nemokumo administratorės pateiktu galutinės ataskaitos projektu ir pažymėjo balsuojantys už kreditorių pasiūlytą alternatyvų projektą.

63. Teismas atkreipia dėmesį, kad kreditorių susirinkimas turi būti organizuojamas laikantis iš anksto nustatytos darbotvarkės, kuri kreditoriams pateikiama ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos. Šis terminas nustatytas ne formaliai, o siekiant užtikrinti, kad kreditoriai turėtų pakankamai laiko susipažinti su siūloma darbotvarke, pateiktais projektais bei tinkamai suformuoti savo poziciją. Šiuo atveju matyti, kad VMI, VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV Vilniaus skyrius savo projektų patikslinimus pateikė likus vos 1–2 dienoms iki kreditorių susirinkimo. Teismo vertinimu, toks kreditorių elgesys negali būti laikomas tinkamu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog su šiais projektais iki susirinkimo buvo susipažinę kiti kreditoriai, jiems buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl šių projektų ar kad jiems buvo aiškiai žinoma, kokie konkretūs projektai bus svarstomi kreditorių susirinkime. Todėl teismas pažymi, kad bankroto procesas, įskaitant ir kreditorių susirinkimų organizavimą, turi būti vykdomas laikantis JANĮ nustatytų reikalavimų ir užtikrinant visų kreditorių lygiateisiškumo principo laikymąsi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Fasis“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ 2026 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo grąžinti iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Inga Staknienė