- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eAS-13-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03238-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kagneta“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. išvadą Nr. SD-2-24182, kuri pateikta į civilinę bylą Nr. e2-2409-435/2023 (toliau – ir Išvada).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir Išvados turinį, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021ir 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu panaikinęs VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020 m. spalio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-2-16972 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 pastabų vertinimo“ ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. SD-129-843 (). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą minimoje byloje, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. EV-47 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą darbe patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“ inicijavo įvykio darbe, kurio metu UAB „Kagneta“ darbuotoja patyrė traumą (toliau – ir nelaimingas atsitikimas darbe), papildomo tyrimo procedūrą.
Teismas, įvertinęs Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 18, 39 punktus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijama Išvada nelaikytina papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros baigiamuoju aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir prie skundo nepateikė duomenų, jog, atlikus nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą, buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuris buvo apskųstas Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybinio darbo inspektoriui. Teismas tokių duomenų taip pat nenustatė.
Teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2409-435/2023 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei UAB „Kagneta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjus per nelaimingą atsitikimą darbe, priteisimo, išvadą teikianti institucija – VDI (toliau – ir Civilinė byla). Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų teismas nustatė, kad ginčijama VDI Išvada yra pateikta Civilinėje byloje, vykdant teismo įpareigojimą, todėl laikytina dalyvaujančio byloje asmens procesiniu dokumentu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 110 str.), kuris vertintinas kaip vienas iš įrodymų Civilinėje byloje (CPK 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ginčijama Išvada yra Civilinėje byloje vertintinas, dalyvaujančio asmens pateiktas procesinis dokumentas, ji nėra galutinis procedūrinis dokumentas (sprendimas), priimtas papildomo tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe procedūroje, nenustato pareiškėjui jokių privalomų reikalavimų, nesukuria jokių individualių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.
Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir priimti naują nutartį – skundą dėl VDI 2023 m. spalio 17 d. išvados Nr. SD-2-24182, kuri pateikta į civilinę bylą Nr. e2-2409-435/2023, priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nesutinka, kad Išvada Civilinėje byloje pateikta kaip procedūrinis dokumentas, nes pagal CPK 252 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo, o Civilinėje byloje įrodymai dar nėra ištirti.
Pareiškėjas nurodo, kad Išvada pateikta ne tik kaip procesinis dokumentas, kaip administracinis aktas, sukeliantis pasekmes, bet ginču pagal teismui pateiktą skundą yra ir pats Išvados surašymo teisėtumas, t. y. VDI inspektoriaus veiksmas. VDI yra išvadą civilinėje byloje teikianti institucija. Civilinis procesas numato ne tik galimybę ieškinį ir atsikirtimus į juos įrodinėti išvadas teikiančių institucijų išvadomis, tačiau ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., ekspertize. Tačiau jeigu išvadą teikia viešojo administravimo subjektas ar ekspertas, jo išvados gali būti ginčijamos teisės akto, reglamentuojančio tokio akto surašymą, nustatyta tvarka.
Šiuo atveju pareiškėjas ginčija atsakovo Išvados teisėtumą, todėl, kad ji prieštarauja tiek viešo administravimo nuostatoms, reikalaujančioms laikytis teisėtumo bei objektyvumo principo, tiek nepiktnaudžiavimo valdžia principo, tiek CPK nuostatoms.
Teisės aktai (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai) aiškiai numato galimybę skųsti teismui ne tik VDI sprendimus, tačiau ir veiksmus, kurie nesusiję su administracinių aktų, sukeliančių teisines pasekmes, priėmimu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, neigia ir eliminuoja galimybę skųsti neteisėtus VDI pareigūnų veiksmus, nepasireiškiančius galutinio administracinio akto surašymu.
Civilinėje byloje teismas gali tik įvertinti įrodymo patikimumą, tačiau neturi teisės vertinti jo teisėtumo, nes išvados surašymo teisėtumas nėra ir negali būti ginčo civilinėje byloje objektu. Nors VDI Išvada yra pateikta Civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, o ne pareiškėjui, ši Išvada vertintina ir kaip administracinis aktas, kuris gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes ne tik Civilinėje byloje, tačiau ir kaip VDI veiksmai. Iki šiol neegzistuoja joks administracinis aktas, kuris atitiktų skundžiamos Išvados turinį, t. y. Išvada surašyta tik tam, kad pakenkti pareiškėjui Civilinėje byloje, ir prieštarauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadoms, kurios skundžiamoje Išvadoje nenurodomos.
Netoleruotina tokia situacija, jog neteisėta ir melagingai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi viešojo administravimo subjekto parengta Išvada, kuria klaidinamas teismas, gali įtakoti neteisėto sprendimo priėmimą civilinėje byloje ir materialines pasekmes pareiškėjui, ir negali būti skundžiama kaip viešo administravimo subjekto veiksmas ar neteisėtas veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog skundžiama VDI Išvada Civilinėje byloje buvo pateikta teismo įpareigojimu, kaip valstybinės institucijos išvada, ši Išvada nenustato pareiškėjui jokių privalomų reikalavimų, nesukuria jokių individualių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pažymi, jog administraciniuose teismuose gali būti ginčijami ne tik administraciniai aktai, bei ir institucijų veiksmai, o pareiškėjas, ginčydamas Išvadą, taip pat siekia VDI veiksmų priimant Išvadą teisėtumo įvertinimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Pareiškėjas skundą teismui pateikė ginčydamas VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. išvadą Nr. SD-2-24182, kuri pateikta į civilinę bylą Nr. e2-2409-435/2023 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-269-435/2024).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-269-435/2024 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui UAB „Kagneta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjus per nelaimingą atsitikimą darbe, priteisimo, išvadą teikianti institucija – VDI Kauno skyrius. Skundžiama Išvada, surašyta civilinėje byloje išvadą duodančios institucijos (VDI), pateikta į Civilinę bylą.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Išvada yra procesinis dokumentas, pateiktas Civilinėje byloje išvadą duodančios institucijos (VDI), kuri bus vertinama kitų Civilinėje byloje nagrinėjamų įrodymų kontekste, todėl nagrinėjamu atveju šios Išvados teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju Išvada buvo priimta atsakovui vykdant jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, kadangi Išvada buvo teikiama teismui Civilinėje byloje ne kaip VDI priimtas administracinis aktas, bet kaip institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktas procesinis dokumentas, ši Išvada adresuota teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Išvada negali būti vertinama kaip administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui materialines teisines pasekmes, kadangi joje yra pateikiamos išvados, susijusios su nelaimingu atsikitimu darbe (nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių vertinimas, galimos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys), tačiau šia Išvada pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Išvadoje pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, ja pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog Išvada gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjui priimant sprendimą Civilinėje byloje, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina atsižvelgiant į visus bylos duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-389-933/2023).
Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jos Išvada, kaip Civilinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas, pati savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Išvados panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.