Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiai, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neįgalus, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. D. 2019 m. vasario 25 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje-bare "Pipirėlis", esančiame (duomenys neskelbtini), prikibo prie R. N., vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinę, o nukentėjusiajam išėjus į J. Tumo – Vaižganto gatvę, prisivijęs ir pastojęs jam kelią, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ant šaligatvio buvo padarytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu,- tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. N. sveikatą.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. , apie11 val. , į parduotuvę - barą "Pipirėlis", atėjo R. N.. Manydamas, kad R. N. skleidžia apie jį ir jo brolį paskolas, smogė ranka R. N.. Kiek kartų ir į kurią kūno dalį pataikė, pasakyti negali. R. N. išėjus iš parduotuvės, prisivijęs stūmė R. N. ar jam smogė. Palikęs R. N. pargriuvusį ant žemės, nuėjo tolyn. Teigė, kad gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. D. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 11 val. parduotuvėje - bare "Piprėlis", (duomenys neskelbtini), neblaivus A. D. prikibo prie jo ir be jokios priežasties stipriai kumščiu smogė jam į krūtinę, sukeldamas stiprų skausmą. Jis pasitraukė nuo A. D. už prekystalio ir netrukus išėjo į lauką. A. D. išėjęs jam iš paskos, pastojo jam kelią ir stipriai kumščiu smogė jam į veidą. Nuo smūgio jis griuvo ant šaligatvio ir nebegalėjo atsikelti dėl skausmo dešinėje kojoje. Ligoninėje jam buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio lūžis.

Iš byloje esamo 2019 07 31 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. N. visiškai patvirtino savo parodymus (b. l. 19-24)

Iš byloje esamo liudytojos V. Z. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu ji nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. parduotuvėje - bare "Pipirėlis", (duomenys neskelbtini), apie 11 val. , A. D. prikibo prie R. N., kažką piktai jam pasakė ir ar tai smogė, ar pastūmė. Išsigandęs R. N., traukdamasis nuo A. D., užėjo už prekystalio. Ji liepė A. D. išeiti iš parduotuvės, tačiau jis neklausė, todėl pirmas išėjo R. N., o jam iš paskos ir A. D.. Netrukus į parduotuvę atėjęs S. Č. pasakė, kad reikia kviesti greitąją, nes R. N. greičiausiai lūžo koja. Išėjusi į lauką pamatė ant šaligatvio gulintį R. N., kažkas minėjo, kad A. D. stūmė ar smogė jam ir jis griūdamas susilaužė koją. A. D. prieš įvykį bare gėrė alų(b. l. 63-66).

Iš byloje esamo liudytojo S. Č. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. parduotuvėje - bare "Pipirėlis", (duomenys neskelbtini), apie 11 val., išgirdo, kad prie prekystalio A. D. kažką aiškinasi su R. N., o pardavėja V. Z. liepė išeiti iš parduotuvės. Netrukus išėjęs iš parduotuvės pamatė šalia laiptų ant šaligatvio gulintį ir iš skausmo dejuojantį R. N., kurio dešinė koja buvo persikreipusi. Jis parašė iškviesti greitąją, sakė, kad jį sužalojo A. D., skundėsi, jog jam greičiausiai lūžo koja, jis negali paeiti, R. N. buvo blaivus (b. l. 68-69).

2019-03-28 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 340/2019 (05) nurodyta, kad R. N. nustatytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu. Dėl šio sužalojimo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (b. l. 39-40).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. D. kaltė, jog jis 2019 m. vasario 25 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje-bare "Pipirėlis", esančiame (duomenys neskelbtini), prikibo prie R. N., vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinę, o nukentėjusiajam išėjus į J. Tumo – Vaižganto gatvę, prisivijęs ir pastojęs jam kelią, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ant šaligatvio buvo padarytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu,- tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. N. sveikatą, visiškai įrodyta. Parduotuvė- baras, gatvė yra vieša vieta, kur be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ir daugiau žmonių. Taigi, A. D. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis A. D. padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimas veikas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertindamas kaltinamojo A. D. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, neįgalus.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad A. D. skirtina sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir terminuotas laisvės atėmimas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.). Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog A. D. pripažino padaręs nusikaltimą, neįgalus, žadėjo atlyginti padarytą neturtinę žalą, skirtinas bausmės dydis, mažintinas nuo vidurkio link minimumo. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ( LR BK 75 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l.31).

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).

Iš byloje esamos medžiagos ir nukentėjusiojo paaiškinimo, nustatyta, kad jis buvo sužalotas 2019 m. vasario 25 d.- nustatytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu. Dėl padarytų sužalojimų kaltu pripažintas kaltinamasis A. D..

Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis prašė priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis R. N. paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų jis pirko vaistus, turėjo važiuoti pas gydytojus, vaikščioti su ramentais, pasiremdamas lazda, kęsti fizinį skausmą, sumuštas be priežasties, negalėjo pasirūpinti pats savimi, jį slaugė sutuoktinė. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus.

Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu, A. D. , padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus.

Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajam R. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. nustatytas sužalojimas – uždaras šlaunikaulio kaklo lūžis ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes – tiek su nukentėjusiuoju, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines aplinkybes, padarytų sužalojimų lokalizaciją, spręstina, kad nukentėjusiojo ieškinys yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje Panevėžio teritorinės ligonių kasa pareiškė ieškinį 1820,91 eurų sumai (b. l. 45-54) ir prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens . Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų R. N. buvo gydytas gydymo įstaigose ir gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir jas apmokėjo teritorinė ligonių kasa. Kadangi dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo gydomas, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. (LR CK 6. 280 str., 6.283str., 6.290 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297,304, 305, 307 straipsniais,-

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nubausti:

- pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – dvejiems metams laisvės atėmimo ;

- pagal LR BK 284 straipsnį – šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 ir 8punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktais, 72² straipsniais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemones – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. N. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. N. iš kaltinamojo A. D. 5000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 1820,91 eurų ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų 91 ct) R. N. gydymo išlaidų. (įm. kodas 191351679, a/s LT217300010002484333)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.