Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemones – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendžiu iš A. D. nukentėjusiojo R. N. naudai priteista 5000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas už tai kad 2019 m. vasario 25 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje-bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prikibo prie R. N., vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinę, o nukentėjusiajam išėjus į J. Tumo – Vaižganto gatvę, prisivijęs ir pastojęs jam kelią, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ant šaligatvio buvo padarytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu,- tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. N. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visetą, konstatavo, kad A. D. 2019 m. vasario 25 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje-bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prikibo prie R. N., vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinę, o nukentėjusiajam išėjus į J. Tumo – Vaižganto gatvę, prisivijęs ir pastojęs jam kelią, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ant šaligatvio buvo padarytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu,- tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. N. sveikatą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jį tenkino iš dalies bei priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 5000 Eur neturtinę žalą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu. Apeliaciniu skundu nėra skundžiama nuosprendžio dalis dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar paskirtos bausmės dydžio, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija tik priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis BPK ir Civilinio kodekso (toliau-CK) normomis, reglamentuojančios neturtinės žalos priteisimą bei suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. N. nustatytu 5000 Eur neturtinės žalos dydžiu, o apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis nuteistasis A. D. prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

9. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos būsenos teismo įvertintos pinigais, kurios yra atlyginamos tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šioje byloje nustatyta, jog A. D. įvykio dieną R. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y vieną kartą jam kumščiu parduotuvėje smogė į krūtinę, o nukentėjusiajam išėjus į J. Tumo – Vaižganto gatvę, prisivijęs ir pastojęs jam kelią, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ant šaligatvio buvo padarytas dešinio klubo sąnario srities sumušimas, pasireiškęs uždaru šlaunikaulio kaklo lūžiu. Taigi neabejotina, jog tyčiniais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu dvasiniai išgyvenimai ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Todėl akivaizdu, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir nuteistasis turi tą žalą atlyginti. To apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas, kuris nesutinka tik su iš jo priteisto 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, aiškindamas, kad šis yra per didelis. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes byloje iš A. D. priteistos neturtinės žalos dydis nei nustatytiems neturtinės žalos kriterijams nei teismų praktikai neprieštarauja.

11. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje kiekvieno iš šių kriterijų teismas atskirai neaptarė, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje dar netiksliai nurodė ir civilinio ieškinio dydį t. y. nenurodė, kad teismo posėdžio metu nuketėjusysis sumažino neturtinės žalos dydį nuo 10000 Eur iki 8000 Eur ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija pilnai sutinka. Tačiau toks nuosprendžio aprašomosios dalies netikslumas nekeičia teismo motyvų pagrįstumo, o spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimą pinigais ir jos dydžio nustatymą pirmos instancijos teismas parinko teisingą ir proporcingai nukentėjusiojo patirtus negatyvius padarinius švelninančią piniginę kompensaciją. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio kolegijos vertinimu nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į pasekmes ir neturtinės žalos kriterijus.

11.1.Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl A. D. smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizines kančias, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjęs R. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po smūgio jis parkrito ir pajuto ne tik skausmą, bet ir negalėjo atsikelti ir atsistoti, šaukė kitų asmenų pagalbos kol praeivis jam iškvietė greitąją pagalbą ir nuvežė į ligoninę. A. D. atėjus į ligoninę atsiprašyti ir pasiūlius taikytis nukentėjęs nesutiko, nurodė kad jam apmaudu jog A. D. be jokios priežasties prikibo, nors nukentėjęs yra neįgalus be sveikatos ir nieko jam nėra padaręs (.T.1, b.l.15-16). R. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes iki įvykio vaikščiojo be ramentų, o dabar jau to nebegali (T.1, b.l.17-18). Tai kad R. N. juda tik ramentų pagalba patvirtina ir 2019 m. liepos 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame matyti kad po įvykio praėjus net 5 mėnesiams R. N. yra su ramentais ( T.1,b.l.17-24). Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad seniai turi invalidumą ir yra 70 procentų nedarbingas, vaikšto tik su lazdos pagalba, jis dėl įvykio 11 dienų gulėjo ligoninėje, po to gydėsi namuose, o skausmai iki šiol vis dar yra ( T.1, b.l.176). Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos kriterijus, kad šlaunikaulio lūžis ir su tuo susiję pasekmės- skausmas, patirti nepatogumai judant tik ramentų ar kitų pagalbinių priemonių (lazdos) pagalba bei įprasto gyvenimo ritmo sutrikimas, sukėlė nukentėjusiajam neigiamas pasekmes, todėl teismas šiems kriterijams pagrįstai ir skyrė didžiausią dėmesį juo aptardamas nuosprendyje. Neabejotina, kad R. N. patyrė ir emocinius pergyvenimus, sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, ką pats nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, bei ką kaip neturtinę žalą įrodančius kriterijus pagrįstai pripažino ir pirmos instancijos teismas.

11.2.Teisėjų kolegija, vertindama kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus atsižvelgia į tai, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą A. D. nukentėjusiajam padarė tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir prieš vyresnį neįgalų asmenį, kuriam jau vien dėl amžiaus ir jo sveikatos (pagal jo turimą netekto darbingumo lygį bei turimus ankstesnius susirgimus) patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai paprastai yra daug didesni nei darbingo amžiaus ar sveikam asmeniui. Nuteistasis yra iš dalies darbingas ir turi 50 procentų darbingumo lygį, yra jaunas žmogus, tam tikras ribotas galimybes dirbti turi, teismo posėdžio metu nurodė, kad per metų laikotarpį gali dalimis sukauti 2000 Eur pinigų sumą, o tai patvirtina jo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes neturtinės žalos atlyginimas galimas dalimis ir per ilgesnį laiko tarpą. Apeliacinio skundo motyvą, kad nukentėjęs nepateikė duomenų, jog jį slaugė sutuoktinė, kuri net nebuvo apklausta teismo posėdyje, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kuri leidžia byloje baigti įrodymų tyrimą apklausus kaltinamąjį ir atlikus BPK 291 straipsnyje numatytus veiksmus, su tuo sutiko nuteistasis ir jo gynėjas, todėl papildomai tirti įrodymus bei apklausti liudytojus nebuvo jokio pagrindo.

11.3.Asmens gyvybė ir sveikata kaip nusikalstama veika pažeistos vertybės turi didžiausią reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, o įvertinus kaltinamojo amžių ir finansinę padėtį (jaunas, gauna neįgalumo išmokas, nors vertingo turto neturi), kitas bylai reikšmingas aplinkybes (sužalotas sunkiai sergantis neįgalus žmogus), nukentėjęs teismo posėdžio metu geranoriškai pats sumažino civilinio ieškinio dydį iki 8000 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš A. D. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą tinkamai užtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyrą, o nustatytas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieškinio priteisimo bei bausmės paskyrimo klausimai išspręsti teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.