Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „P.“ atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-05-04 nutarimu NSA-20 administracinio nusižengimo byloje UAB „P.“ (toliau – ir apeliantė, Bendrovė) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį 3 400 Eur bauda už tai, kad atlikus tyrimą adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog statytojai UAB „P.“, E. J. ir D. R., turėdami 2020-09-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-11-03 rekonstruodami sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP (toliau – Projektas) sprendinius, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančių konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą esminių statinio projekto sprendinių sąvokos apibrėžtį, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) bet kurioje statinio vietoje laikytini esminiais statinio projekto sprendiniais. Jeigu įrengus suprojektuoto statinio naujas laikančias konstrukcijas ar jų dalis, toje statinio vietoje bet kuris iš statinio išorės matmenų pakeičiamas daugiau kaip 1 m, tai, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, privaloma atlikti šioje įstatymo dalyje nustatytus veiksmus, tarp jų – gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis imperatyviai nurodo, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statytojai pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 33 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl nustatytų pažeidimų, tai yra už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą, Statytojui taikoma Statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas UAB „P.“ atstovės advokatės J. Urbienės skundas, kuriuo ji nesutiko su Inspekcijos 2023-05-04 nutarimu, priimtu jos atstovaujamajai, prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną Bendrovei nutraukti bei priteisti iš Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama 2024-10-22 nutartimi Plungės apylinkės teismas UAB „P.“ atstovės skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs joje esančius duomenis, nusprendė, kad UAB „P.“ pripažinta kalta dėl ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „P.“ atstovė advokatė J. Urbienė (toliau – ir apeliantės atstovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-10-22 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną UAB „P.“ nutraukti, Bendrovei priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą – 750,20 Eur pirmosios instancijos teisme ir išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. UAB „P.“ veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviųjų požymių kaltės. Tarp UAB „I.“ ir UAB „U.“ 2018-10-23 sudaryta projektavimo sutartis bei 2021-02-09 Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo susitarta, jog visas užsakovo prievoles pagal sutartį perima UAB „P.“, taip pat susitarta, jog projektuotojas turi parengti Projekto „A“ laidą ir gauti statybos leidimą (jeigu to reikia), siekiant padidinti pastato plotą, turėjo pareigą vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Parengus Projekto „A“ laidą ne tik projektuotojas UAB „U.“, bet ir savivaldybės atstovai teigė, jog naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. 2022-03-30 Inspekcijos išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų buvo išduota po to, kai į „Infostatyba“ buvo įkelta Projekto „A“ laida, pagal kurią UAB „P.“ tęsė statybos darbus, kurie vėliau buvo pripažinti savavališka statyba. 2022-12-22 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių patikrinimo akte, kurio 2.2., 2.3. punktuose ir išvadose konstatuota, jog Inspekcija (patarėja A. L.) atliko klaidingus veiksmus, padarė pažeidimą, tai yra išdavė 2022-03-30 pažymą dėl statinio atitikimo Projekto „A“ laidos sprendiniams nesant išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento. Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nėra administracinio nusižengimo sudėties, t. y. UAB „P.“ kaltės, kadangi tiek projektuotojas, tiek savivaldybė, tiek Inspekcija, išduodama 2022-03-30 pažymą patvirtino, jog galima statyba pagal Projekto „A“ laidą nesant išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento.

3.2. Aplinkybė, jog UAB „P.“ vadovauja asmuo, kuris yra ir rangos darbus vykdančios bendrovės vadovas nereiškia ir negali reikšti, jog Bendrovės veikoje yra kaltė. Visų pirma, UAB „P.“ yra statytojas – užsakovas, kuris nėra statybos projektavimo įmonė, jokių, su statybos veikla susijusių atestatų neturi. Antra, Bendrovės direktorius R. V. turi techninės priežiūros vadovo atestatą, tačiau tai nėra tas pats kas projektavimo atestatas. Trečia, UAB „I.“ turi statybos rangovo atestatą, tai yra turi teisę statyti, bet ne projektuoti pastatus. Ketvirta, norint teikti projektavimo paslaugas, asmuo turi atitikti Statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus, be kita ko, turi turėti specialų architekto išsilavinimą, patirtį projektavimo srityje ir pan. Taigi, nei Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintas principas, nei aplinkybė, jog UAB „P.“ yra juridinis asmuo, negali kelti juridiniam asmeniui tokių reikalavimų, kuriuos kėlė teismas ir Inspekcija, pripažindami UAB „P.“ kaltę.

3.3. Aplinkybė, jog statytojai formuoja užduotis samdomiems rangovams, nurodo, kokius darbus atlikti, už tai jiems moka atlygį, nereiškia ir negali reikšti, jog UAB „P.“ žinojo ir turėjo žinoti, kad pagal Projekto „A“ laidą reikia naują statybą leidžiančio dokumento, ypač, kai aplinkybę, kad leidimo nereikia patvirtino projektuotojas (savo srities profesionalas) ir dvi valstybės institucijos – savivaldybė ir Inspekcija. Aplinkybė, jog civilinėje byloje buvo nustatytas prejudicinis faktas, statyba pripažinta savavališka, reiškia neteisėtos veikos prejudicinį faktą, o ne kaltę. Šiuo atveju, net ir esant surašytam savavališkos statybos aktui, vien veiksmas (savavališka statyba) nereiškia ir negali reikšti, kad yra nusižengimo sudėties subjektas, nereiškia ir negali reikšti, kad yra subjektyvioji pusė. Taigi Bendrovei nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl vykdomos statybos, o teismo išvada, jog vien dėl atliktų neteisėtų veiksmų ir UAB „P.“, kaip juridiniam asmeniui, keliamų didesnių reikalavimų yra kalta dėl nusižengimo padarymo, yra nepagrįsta.

3.4. Nagrinėjamu atveju yra ANK 21 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo byla nutrauktina arba turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl mažesnės baudos paskyrimo. Šiuo atveju, net jeigu ir yra administracinio nusižengimo sudėtis (su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka), yra pagrindas remiantis ANK 21 straipsniu panaikinti Inspekcijos nutarimą ir bylą nutraukti dėl klaidingos oficialios konsultacijos pateikimo, kurią UAB „P.“ gavo tiek iš projektuotojo, tiek iš savivaldybės ir Inspekcijos, kurios pažyma šiai dienai, kaip oficiali klaidinga išvada, yra panaikinta teismo sprendimu. Be to, po to, kai buvo galutinai išnagrinėta civilinė byla dėl savavališkos statybos akto, Bendrovė nedelsiant pašalino savavališką statybą, todėl yra pagrindas spręsti dėl paskirtos 3 400 Eur baudos mažinimo ir lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų ANK 35 straipsnio 2 dalyje.

4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „P.“ atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas ANK 352 straipsnio 5 dalies taikymas, teigiama, kad tiek projektuotojas, tiek savivaldybė, tiek Inspekcija, išduodama 2022-03-30 pažymą, patvirtino, jog galima statyba pagal Projekto „A“ laidą nesant išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento, todėl UAB „P.“, kaip statytoja, manė, kad statyba vykdoma pagal įstatymų reikalavimus. Tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti.

7. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Savavališkos statybos sąvoka ir neypatingų statinių rekonstravimo tvarka nustatytos Statybos įstatyme.

8. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas yra perstatyti statinį – pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

9. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį, jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą, t. y. už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą, numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2020-09-24 išdavė UAB „P.“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD), suteikiantį teisę sandėliavimo (Negyvenamosios) paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti į viešbutį (Negyvenamosios paskirties; Viešbučių paskirties pastatai), adresu (duomenys neskelbtini) SLD išduotas pagal projektuotojo UAB „U.“ parengto projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP, parengimo metai 2020 sprendinius. Inspekcija 2023-03-21 surašė administracinio nusižengimo protokolą ir 2023-05-04 priėmė nutarimą Nr. NSA-20, kuriuo statytojai UAB „P.“ paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji, turėdama 2020-09-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022-10-22, rekonstruodama sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP sprendinius, t. y., pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai tarp ašių 1-2/A–D sumontavo naujas apie 17,83 m ilgio, apie 6,03 m pločio ir apie 3,04 m aukščio mūrines bei medines laikančiąsias konstrukcijas, taip padidino rekonstruojamos pastato dalies aukštį apie 3,04 m ašyse 1 ir A, padidino pastato šiaurinės pusės atriumo ilgį apie 15,49 m ir plotį apie 1,67 m; ant pastato stogo tarp ašių 6–7/A–B sumontavo naujas apie 2,78 m ilgio, apie 1,9 m pločio ir apie 2,15 m aukščio medines laikančiąsias konstrukcijas, tarp ašių 8–10/A–B ant pastato stogo sumontavo naujas apie 4,38 m ilgio, apie 1,9 m pločio ir apie 2,15 m aukščio medines laikančiąsias konstrukcijas, tarp ašių 8–10/D–E ant pastato stogo sumontavo naujas apie 5,41 m ilgio, apie 1,9 m pločio ir apie 2,32 m aukščio medines laikančiąsias konstrukcijas. UAB „P.“, pakeitusi esminius Projekto sprendinius tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus pagal projektuotojo UAB „U.“ parengtą Projekto „A“ laidą, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti. UAB „P.“ surašyti 2022-11-24 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-221124-00146, 2022-11-25 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų PNSD-30-221125-00165 ir 2022-11-28 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221128-00163.

11. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais jau nustatyta, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo neleistinai pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (t. y., daugiau nei tą leidžia Statybos įstatymo nuostatos). To paties apylinkės teismo 2024-01-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-62-995/2024, ieškovės UAB „P.“ ieškinys, pareikštas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2022-11-21 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-221124-00146 ir privalomųjų nurodymų Nr. PNSD-30-221125-00165, PNSSP-30-221128-00163, susijusių su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, panaikinimo buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2024-05-09 nutartimi Plungės apylinkės teismo 2024-01-08 sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2A-436-538/2024). Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad UAB „P.“, pakeitusi esminius Projekto sprendinius, tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus pagal projektuotojo UAB „U.“ parengtą Projekto „A“ laidą, neturint šiai laidai įgyvendinti privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po SLD išdavimo buvo atlikti statybos darbai pažeidžiant esminius statinio Projekto sprendinius, t. y. UAB „P.“ savavališkai pakeitė rekonstruojamo statinio dalies laikančių konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančiąsias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies matmenis, kai tokie sprendiniai nebuvo numatyti Projekte.

12. Iš Plungės apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismo išdavos dėl UAB „P.“ kaltumo padarius jai Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 22 dalyje, 27 straipsnio 33 dalyje nustatytus pažeidimus grindžiamos byloje esančiais ir nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Teismas tyrė ir analizavo visus, tiek UAB „P.“ kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus – proceso šalių paaiškinimus, Inspekcijos patikrinimo aktą, savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, faktinius duomenų patikrinimo vietoje aktus, fotolenteles, Inspekcijos patikrinimo aktą dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir kt., – juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nutarties aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia UAB „P.“ kaltę, taip pat aptarė Bendrovės atstovės iškeltas gynybos versijas ir jas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, dar kartą išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti dėl UAB „P.“ padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl UAB „P.“ kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs, konkretūs ir pakankamai išsamūs skundo atmetimo motyvai, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Apeliantės ir jos atstovės nesutikimas su apylinkės teismo išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismas pažeidė ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio reikalavimus.

13. Apeliantės atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra UAB „P.“ kaltės, nes Bendrovė statybos procese buvo pasamdžiusi profesionalus ir gavusi jų patvirtinimą, jog nereikia naujo statybą leidžiančio dokumento, be to, tiek savivaldybė, tiek ir pati Inspekcija, išduodama 2022-03-30 pažymą, patvirtino, kad galima statyba pagal Projekto „A“ laidą nesant išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento. Taigi Bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pažeidžia kokius nors teisės aktus, nesiekė tokio pažeidimo padarymo, nėra UAB „P.“ nei tyčios, nei neatsargumo.

14. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „P.“, būdama statytoja ir juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėjo žinoti ir rūpintis vykdoma statyba, t. y. rūpintis ir užtikrinti, kad statyba nebūtų savavališka, tačiau galbūt sąmoningai ar iš nežinojimo, leido statybas vykdyti pažeidžiant teisės aktus. Svarbu pažymėti ir tai, kad rangovas veikia su statytojo žinia ir jo naudai. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, UAB „P.“ kaltės nebuvimu negali būti laikomas veikimas per kitus samdomus asmenis.

15. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „P.“ vadovas ir direktorius yra R. V.. Be to, iš 2020-11-25 pranešimo apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą matyti, jog rangovas yra UAB „I.“, kurios vadovas taip pat yra R. V., o statinio statybos techninės priežiūros vadovu taip pat nurodytas R. V.. Taigi, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „P.“, kurios vadovas yra R. V., priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantės atstovė, turi pakankamai specialių žinių, susijusių su statybų procesais.

16. Trečia, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nors (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, raštu atsakydama į UAB „P.“ pateiktą prašymą dėl leidimo išdavimo, nurodė, jog nei UAB „P.“, nei kiti pastato bendrasavininkai neprivalo gauti naujo statybos leidimo, kadangi keičiami neesminiai statinio sprendiniai, tačiau nurodė ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį, jei keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, Projekto „A“ laidai reikalingas leidimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad savivaldybė, atsakydama Bendrovei į prašymą dėl leidimo išdavimo, nurodė, jog Projekto „A“ laidai leidimas nereikalingas, atsižvelgdama į Projekto „A“ laidos 5 punkte projektuotojo nurodytas aplinkybes, kad techninis „A“ laidos projektas parengtas dėl neesminių pasikeitimų techniniame projekte ir statybos metu atsiradusių sprendinių, kurie nurodyti subjektyvia projektuotojo nuomone, neįvertinus esančios faktinės situacijos, kurią Inspekcija 2022-11-18 surašė patikrinimo akte Nr. BIPA-30-221118-00067 dėl savavališkai, rekonstruojamo neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kuriuos Inspekcija pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį nustatė kaip esminius projekto pakeitimus ir tokiems projekto pakeitimams reikalingas leidimas.

17. Ketvirta, nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pati Inspekcija, išduodama 2022-03-30 pažymą, patvirtino, kad pagal Projekto „A“ laidą galima statyba nesant išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento, tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „P.“ inkriminuotų veiksmų, pagrįstai vadovavosi Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-62-995/2024 priimtu įsiteisėjusiu 2024-01-08 sprendimu, kaip prejudiciniu faktu, kuriuo nustatytas neypatingojo statinio ((duomenys neskelbtini)) savavališko rekonstravimo faktas.

18. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad, priešingai nei vertina apeliantės atstovė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje nustatyta UAB „P.“ kaltė, kaip subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis.

19. Apeliantės atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „P.“ Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasi klaidinga oficialia konsultacija, todėl juridiniam asmeniui administracinio nusižengimo teisena už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, turi būti nutraukta.

20. Pagal ANK 21 straipsnį neatsako asmuo, kuris šiame kodekse nustatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. ANK neapibrėžta klaidingos oficialios konsultacijos sąvoka ir sąlygos, kuriomis minėta konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jos nustatomos kitais įstatymais.

21. ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.

22. Atsižvelgiant į minėtas VAĮ nuostatas, ūkio subjektui, besivadovavusiam klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į šį VAĮ nustatytą reguliavimą, būtina atleisti nuo fizinių asmenų administracinės atsakomybės ir asmenis kaltininkus (ūkio subjektų vadovus ar kitus atsakingus asmenis), jei atitinkama jų padaryta veika atitinka ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį.

23. Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Konsultavimo taisyklės) 4.1 punkte nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais pagal Inspekcijos kompetenciją. Tai reiškia, kad Inspekcijos konsultacijų paskirtis yra suteikti informaciją teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Tačiau, pažymėtina, jog UAB „P.“ dėl statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais kreipusis į Inspekciją nebuvo. Bendrovei buvo pateikta 2022-03-30 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši pažyma pagal Konsultavimo taisykles nelaikytina rašytine konsultacija. UAB „P.“, savavališkai pakeitusi esminius statinio projekto sprendinius, t. y., daugiau nei 1 m padidindama rekonstruojamos pastato dalies aukštį, pati nusprendė nesilaikyti esminių statinio projekto sprendinių ir nuo jų nukrypti, todėl jai pačiai ir tenka galimų pažymos panaikinimo pasekmių rizika. Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, kad nors, kaip nurodyta skunde, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eB-1059-644/2024 priėmė 2024-10-28 sprendimą, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022-03-30 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes UAB „P.“ atstovė minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad Bendrovė pasirinko rekonstruoti neypatingąjį statinį kitų asmenų pagalba ir jiems patikėjo atlikti visus reikiamus veiksmus, tinkamai jų veiksmų nekontroliavo ir besąlygiškai pasitikėjo, neatleidžia jos nuo atsakomybės.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantės atstovė, anksčiau minėta Inspekcijos pažyma negali būti laikoma konsultacija ir susiklosčiusioje situacijoje nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 21 straipsnio.

25. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas UAB „P.“ paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – nesutinkama su paskirta nuobauda ir prašoma paskirti mažesnę nuobaudą, taip pat, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, pripažinti lengvinančią aplinkybę, jog Bendrovė buvo suklaidinta samdomų profesionalų ir specialias valstybės funkcijas vykdančių institucijų (savivaldybės ir inspekcijos).

26. Kaip anksčiau minėta, ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus. Statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą, t. y. už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Inspekcijos nutarimu UAB „P.“ už nusižengimo padarymą buvo paskirta 3 400 Eur bauda.

27. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

28. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais, išimtiniais, išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

29. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, šių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas, nei sunkinančių aplinkybių. Apeliantei buvo paskirta 3 400 Eur bauda, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis. Taigi apygardos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju UAB „P.“ paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

30. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2024-10-22 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „P.“ atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

31. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti UAB „P.“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ir už apeliacinio skundo parengimą. ANK 666 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmeniui administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos atlyginamos tuomet, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P.“ administracinė teisena nenutraukiama, o paliekama galioti apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Inspekcijos 2023-05-04 nutarimas, kuriuo Bendrovė nubausta pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, apeliantė neturi įstatymu įtvirtintos teisės į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Dėl to UAB „P.“ atstovės prašymas priteisti Bendrovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „P.“ atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.