- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-857-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14848-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euresta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euresta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reikalavimas.LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Euresta“ 14 500,00 Eur skolos, 5 220,00 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų ir 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo sumai atsakovei priklausančias lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovė nereaguoja į raginimus atsiskaityti, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Euresta“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis 19 760,00 Eur sumai. Teismas leido atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi.
3. Teismas vertino, jog pradelstas prievolės įvykdymo terminas yra ilgas, prašoma priteisti suma – didelė, todėl padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Euresta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Šiuo atveju teismas vadovavosi tik ieškovės išreikšta pozicija, kad reikalavimų suma yra didelė, pradelstas prievolės įvykdymo terminas yra ilgas.
4.2. Ieškovė nenurodė fakto, kad 2017-01-09 tarp UAB „Euresta“ ir UAB „Vėdinimo ir kondicionavimo sistemų servisas“ buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas bei pateiktas skolų mokėjimo grafikas. Pagal minėtą grafiką atsakovė skolos mokėjimą turėjo baigti 2018-08-31.
4.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės turtą – pinigines lėšas, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas ir atsakovė, praktiškai negali vykdyti ekonominės veiklos tam, kad užtikrintų atsiskaitymą su ieškove. UAB „Euresta“ yra stabiliai veikianti įmonė jau nuo 2004 m., todėl vien tik skolos sumos dydis, bei laikinas atsakovės finansinės padėties pasunkėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Reikalavimas.LT“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovės pareikšto reikalavimo 19 760,00 Eur suma yra didelė, todėl šiuo atveju yra preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė nurodo, kad su pradiniu kreditoriumi buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas, tačiau minėto skolos mokėjimo grafiko pradinis kreditorius nėra patvirtinęs ir su juo sutikęs, todėl skolos suma yra pradelsta visa.
5.2. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu nevaržo atsakovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos. Atsakovė piniginėmis lėšomis gali laisvai disponuoti ir vykdyti ekonominę veiklą.
5.3. Atsakovės įmonėje dirbančiųjų darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. 2016 metais atsakovės įmonėje dirbo 7 darbuotojai, o šiuo metu dirba tik 2 darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė susiduria su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, kurie tęsiasi jau ne vienerius metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
9. Šalys pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės turtą – pinigines lėšas, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas ir atsakovė, praktiškai negali vykdyti ekonominės veiklos tam, kad užtikrintų atsiskaitymą su ieškove.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
12. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdžių duomenų dėl ieškovės UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinio nepagrįstumo nenustatyta.
13. Aptariant antrą sąlygą, būtiną taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei reikalavimo suma yra didelė, be to, pradelstas prievolės įvykdymo terminas yra ganėtinai ilgas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Didelė ieškinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, elgesį ir kitas atskiru atveju reikšmingas aplinkybes. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Pažymėtina, kadangi visapusiškai įvertinti atsakovo turtinę padėtį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu ne visuomet įmanoma, asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas įrodymus kartu su atskiruoju skundu.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pati pripažįsta, kad įmonė patiria laikiną finansinės padėties pasunkėjimą. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovės įmonėje dirba tik 2 darbuotojai, įmonė turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Euresta“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „Euresta“, nutartis įsiteisėjusi. Minėta nutartimi konstatuota, kad 2016 m. atsakovės turtas sudarė iš viso 25 210 Eur sumą (8 472 Eur ilgalaikis turtas, 16 738 Eur trumpalaikis turtas), mokėtinų sumų bei įsipareigojimų deklaruota už 65 848 Eur sumą, tame tarpe 57 997 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, jie viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę. Pažymėtina, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos gerą finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei reikalavimo suma yra didelė ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
16. Apeliantė teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės turtą – pinigines lėšas, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Šie atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįsti.
17. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis) įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos taip, kad nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Siekiant užtikrinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pirmiausia nurodė areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
18. Civiliniame procese taikytinas šalių lygiateisiškumo principas reiškia, kad procese šalys yra lygios (turi vienodas teises ir pareigas) ir kiekviena šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 17 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovei įrodžius reikalavimo pagrįstumą, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euresta“, įmonės kodas 300057381, ieškovei UAB „Reikalavimas.LT“, įmonės kodas 302642184, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.