Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. Š. 4 999,43 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2023 m. liepos 22 d. Oslo g., Vilniuje, atsakovas T. Š., vairuodamas transporto priemonę VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio autobusui Scania 8002, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tarp ieškovės ir draudėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 27 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 300 2313350 (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AKA 2872249, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 26 d., kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. WVGZZZA1ZNV149303), valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23517-2023, patvirtina, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 23 val., Vilniuje, Oslo g., T. Š., vairuodamas transporto priemonę VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio maršrutiniam autobusui Scania 8002, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradedančiam važiuoti iš stovėjimo stotelės. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs KET reikalavimus. Atsakovo apgadintą transporto priemonę suremontavo UAB „Scania Lietuva“ ir už transporto priemonės remontą išrašė apmokėjimui pateikė 2023 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 231400087, mokėtina suma 5 035,80 Eur be PVM,. Ieškovė nurodė, kad išmokėjo 4 999,43 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti išskaičius 36,37 Eur nusidėvėjimą remontui naudotoms dalims/medžiagoms. Anot, ieškovės, atsakovui eismo įvykio kaltininkui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, dėl kurio jis yra atsakingas, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Kadangi atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 999,43 Eur išmokėtos draudimo išmokos.

Atsakovas atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59.4. punktas numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, apie eismo įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovas šią aplinkybę pripažįsta, nurodė, kad nestipriai kliudė, maršrutinio autobuso Scania 8002, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuojančio iš stovėjimo stotelės, kairės pusės galinį ratą ir nepastebėjęs jokių matomų pažeidimų autobusui ir todėl būdamas tikras, kad jokia žala autobuso kėbului negalėjo būti padaryta, atsakovas nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir išvažiavo iš įvykio vietos. Atsakovas nuo civilinės atsakomybės ginasi, teigdamas, jog kai kurie pažeidimai užfiksuoti ieškovės pateiktose autobuso kėbulo nuotraukose, galimai yra atsiradę anksčiau nei įvyko eismo įvykis dėl kurio prašoma atlyginti žalą, nes matomos rūdys, kurių atsiradimui reikia ilgesnio laikotarpio. Atsakovas teigia, kad maršrutinio autobuso savininkas elgėsi nesąžiningai ir perkėlė atsakovui atsakomybę už transporto priemonės kėbulo remontą, tvarkant pažeidimus kurie kilo ne dėl atsakovo kaltės, draudiko nurodytomis aplinkybėmis, o per ilgą ir intensyvų transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, tai yra dėl priežasčių nepriklausančių nuo atsakovo veikimo.

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovas jokių argumentų ir įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo argumentas, kad autobusas su kuriuo įvyko susidūrimas yra raudonos spalvos, o ant atsakovo vairuoto lengvojo automobilio korpuso, kuris yra pilkos spalvos nebuvo matyti raudonos spalvos dažų pėdsakų (kurie neabejotinai būtų likę, jei atsakovas vairuotas automobilis būtų turėjęs kontaktą su autobuso kėbulu). Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad transporto priemonės VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra minimalūs (kosmetiniai), t. y. iš esmės yra šiek tik įbrėžtas detalės kampas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad iš byloje esančių transporto priemonės VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų fotonuotraukų (b. l. 104-106) matyti, kad ant šios transporto priemonės kairės pusės priekinio sparno yra likę ir aiškiai matomi raudonos spalvos dažų likučiai, taip pat žymūs priekinio sparno įlenkimai. Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis tikimybės principu, jog eismo įvykio metu buvo dviejų transporto priemonių kontaktai, jų negalima pavadinti „minimaliais (kosmetiniais)“, kas suponuoja teismo išvadą, kad visi ieškovės nurodyti apdraustos transporto priemonės Scania 8002, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti, todėl atsakovas juos pastebėti turėjo, tačiau iš eismo įvykio pasišalino. Teismo vertinimu, atsakovas suvokė, ar remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą ieškovei atlyginti žalą – 4 999,43 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 999,43 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 4 999,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį. Bendra ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 113 Eur. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 113 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byla išspręsta ne atsakovo naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; E. Ž. Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 999,43 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 43 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 999,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.