- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-195-459/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- A. A. P., Antano A
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apygardos prokuratūrai
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-195-459/2016
NUTARTIS
2016 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Antano A. P. skundą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013-03-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. CB2-400-23; 2) panaikinti 2013-11-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. CB2-79; 3) panaikinti 2014-01-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimtą sprendimą Nr. 4-S-1946; 4) grąžinti pareiškėjo 2013-10-21 prašymą ir 2014-01-06 prašymą (dėl praleisto termino atnaujinimo) bei 2014-01-06 skundą dėl intereso gynimo priemonių taikymo Klaipėdos apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo. Nurodė, kad, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančių pastatų (gyv. namo ir tvarto) savininkas, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, panaikinant 2008-11-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-8371-(1.3) dėl A. V., K. K., I. G., Vaclovo K. V., V. Š. privataus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir 2011-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252 (toliau ginčijami teisės aktai), kurių duomenys ir turinys tuo metu jam nebuvo žinomi, dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo-pertvarkymo projektą. Prokurorai nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino bei nemotyvavo savo išvadų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdus visuomenės interesas, kadangi anksčiau teisėtai suprojektuotas ir į neprivatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas kelias 4-III-5 ginčijamais teisės aktais buvo apskaitytas į privačią nuosavybę, galbūt suklastojant žemės sklypo pirminį abrisą ir žemės sklypo planą, taip neteisėtai padidinant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir kartu atimant pareiškėjui ir kitiems 18 žemės savininkų teisę privažiuoti prie savo žemės sklypo ir pastatų. Be to, nėra jokio antro kelio, kuriuo būtų galima patekti prie savo sklypų, sodybų. Ginčijami teisės aktai priimti šiurkščiai pažeidžiant Žemės įstatymo 40 str. 3 d. 3 p., Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. ir 18 str. 4 d. bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 52 ir 53 p. reikalavimus. Dėl senatvės ir sunkios materialinės padėties pareiškėjas negali pasinaudoti advokatų pagalba apginant savo ir dar apie 18 žemės sklypų savininkų pažeistas teises ir teisėtus interesus ir valstybės interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-20 nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro A. V. 2013-03-27 nutarimo CB2-23, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimo, matyti, kad prokuroras priimdamas nutarimą analizavo visas byloje nustatytas aplinkybes, jas vertino ir padarė išvadą atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką bylose dėl viešo intereso gynimo. Iš byloje pateikto laikinai einančios Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas prokurorės K. R. 2013-11-20 nutarimo Nr. CB2-79, kuriuo paliktas galioti 2013-03-27 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, matyti, kad prokurorė nagrinėdama 2013-10-22 gautą pareiškėjo skundą dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir naujas pareiškėjo nurodytas aplinkybės, kurios nebuvo vertintos ir kurių nebuvo nustačiusios institucijos, teikusios prokurorui paaiškinimus. 2013-10-22 pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad komisijos, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“, išvadoje konstatuota, kad rengiant, derinant ir priimant Kretingos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymą Nr.14VĮ-(14.14.2)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Kretingos rajone“ buvo pažeisti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 52 ir 53 punktų reikalavimai, nes Kretingos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252 ginčo sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti Kretingos skyriui nepatvirtinus ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Vertindama šias pareiškėjo nurodytas naujas aplinkybes prokurorė išvadą padarė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją dėl viešo intereso gynimo. Taigi prokuroro A. V. 2013-03-27 nutarimas CB2-400-23, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei prokurorės K. R. 2013-11-22 nutarimas Nr. CB2-79, kuriuo paliktas galioti 2013-03-27 nutarimas CB2-400-23, yra motyvuoti, išsamūs ir pagrįsti. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti minėtus prokurorų nutarimus bei 2014-01-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą Nr. 4-S-1946, todėl skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas netikrino prokuroro veiksmų teisėtumo proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso teisės normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, nepatikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino bei motyvavo savo išvadą. Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja visuomenės interesas: garantuoti teisėtus lūkesčius turėti privažiavimą prie žemės sklypų ir gyvenamųjų bei kitokių pastatų; į neprivatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas kelias 4-III-5 ginčijamais teisės aktais buvo apskaitytas į privačią nuosavybę; galbūt buvo suklastotas pareiškėjo žemės sklypo abrisas, sklypo planas; ginčijami teisės aktai šiurkščiai pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; galioja du skirtingi sprendimai; grobstoma valstybinė žemė; dėl senatvės ir sunkios materialinės padėties pareiškėjas negali pasinaudoti advokatų teisine pagalba; pareiškėjas jau 2 metus negali užsiimti ūkine veikla; nėra jokio antro kelio, kuriuo būtų galima patekti prie savininkams priklausančių sklypų; pareiškėjas negali apginti teisėtų valstybės interesų, o kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisė kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą. Taigi šiuo atveju viešasis interesas yra aiškiai apibrėžtas ir turi ypatingai svarbią visuomeninę reikšmę. Pareiškėjas teigia, jog pats neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl 2008-11-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-8371-(1.3) ir 2011-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252 panaikinimo bei reikšti kitus reikalavimus dėl žemės sklypo atitinkamos dalies paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą, kadastro duomenų pakeitimo ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjo skunde nurodyta situacija ir išdėstyti argumentai dėl ginčo sklypo kadastro duomenų pakeitimo neleidžia daryti išvados, kad ginčo išsprendimas sudarytų galimybę ginti daugelio asmenų ar visos visuomenės bei valstybės, t. y. viešąjį interesą, kadangi pareiškėjo nurodytas ginčas susijęs tik su konkrečiais asmenimis. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, nors ir esant institucijų nustatytiems procedūriniams pažeidimams, yra susijęs su privačiais interesais ir nepatenka į viešojo intereso gynimo sritį. Bylos nagrinėjimo metu buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-08 sprendimas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo ginčijamas planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki pareiškėjui 2012-10-04 įsigyjant žemės sklypo dalį. Pareiškėjo teisė naudotis keliu negalėjo būti pažeista vien todėl, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei kokiu nors kitu juridiniu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad konstatavęs, jog ginčo kelias yra privati nuosavybė ir juo naudotis pareiškėjui nesuteikta teisė, atsakovas pagrįstai įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo ir šiuo metu padalinto privataus žemės sklypo suprojektuotą ginčo kelią Nr. 4-III-5. Taigi pareiškėjo ginčijamų įsakymų naikinimas teismine tvarka neturėtų jokios įtakos kitokiam situacijos dėl ginčo kelio traktavimui, o jų priėmimo metu padaryti pažeidimai vertintini kaip procedūriniai, nepažeidžiantys viešojo intereso.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2013-03-27 nutarimo Nr. CB2-400-23 nustatyta, kad prokuratūroje buvo gautas A. A. P. prašymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiant panaikinti neteisėtus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, kuriais buvo panaikintas per šį žemės sklypą į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ėjęs kelias Nr. 4-III-5. Pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti, nes nebuvo nustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje yra viešojo intereso gynimo požymių. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias savo turtines ir neturtines teises ginti savarankiškai, nes surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai gina savo teises pasitelkdamas teisines konsultacijas ir paslaugas teikiantį asmenį, kuriam padedant Klaipėdos apygardos administraciniame teismui buvo pateiktas skundas ginčijant administracinių aktų, panaikinančių ginčo kelią, teisėtumą (tomas I, b. l. 15-16). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2013-11-20 nutarimo Nr. CB2-79 nustatyta, kad 2013-10-22 skundu buvo skundžiamas ankstesnis prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys paneigia pareiškėjo nuomonę, jog ginčijamu projektu žemės sklypas buvo neleistinai padidintas valstybinės žemės sąskaita, kadangi turimi duomenys (1999 metais parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo – parodymo aktas, planas, schema ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė) rodo, jog žemės plotas, užimtas ginčo keliu, nebuvo išskaičiuotas iš bendro žemės sklypo ploto, o keliu užimtai žemės daliai nebuvo nustatytas kelio servitutas. Pažymėta ir tai, jog Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000-02-17, t. y. jau atkūrus nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis pareiškėjui) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal NŽT specialistų sprendime pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad patvirtintoje Kašučių žemėtvarkos projekto planinėje dalyje privačių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos jau pažymėtos, o ginčo kelias, kaip vietinės reikšmės kelias, pažymėtas privataus, o ne laisvo valstybinės žemės fondo ribose. Padaryta išvada, jog pareiškėjo skunde nurodyta situacija, išdėstyti argumentai dėl ginčo sklypo kadastro duomenų pakeitimo neleidžia daryti išvados, kad ginčo išsprendimas sudarytų galimybę ginti daugelio asmenų ar visos visuomenės bei valstybės, t. y. viešąjį interesą, kadangi pareiškėjo nurodytas ginčas liečia tik konkrečius asmenis – pareiškėją ir žemės sklypo bendrasavininkus, o kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams įtakos nedaro. Taigi buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2013-03-27 nutarimas CB2-400-23 palikti galioti (tomas I, b. l. 12-14). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014-01-14 pateikto atsakymo į pareiškėjo prašymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2013-11-20 nutarimu Nr. CB2-79 buvo įvertintos naujos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir dėl jų pasisakyta, dėl kitų aplinkybių pasisakyta nebuvo, kadangi buvo praleistas nutarimo apskundimo terminas, tačiau pažymėta, kad 2013-03-27 nutarime nurodyti prokuroro argumentai, kurie aukštesniojo prokuroro nebuvo vertinami, nebuvo ir skundžiami. Prokuroro priimtą procesinį sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, todėl jo priimtas nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (tomas I, b. l. 32-33). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013-03-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. CB2-400-23; 2) panaikinti 2013-11-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. CB2-79; 3) panaikinti 2014-01-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimtą sprendimą Nr. 4-S-1946; 4) grąžinti pareiškėjo 2013-10-21 prašymą ir 2014-01-06 prašymą (dėl praleisto termino atnaujinimo) bei 2014-01-06 skundą dėl intereso gynimo priemonių taikymo Klaipėdos apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės motyvuodamas tuo, jog ginče egzistuoja viešasis interesas, kurį prokuratūra nepagrįstai atsisakė ginti.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, patikrina nutarimą pagrįstumo ir teisėtumo aspektais. Nepagrįstumas konstatuojamas, kai nesurinkti ar nepakankamai surinkti faktiniai duomenys, neatlikta savarankiška ir išsami faktinių duomenų analizė. Šiuo atveju aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. P. skundą dėl 2013-03-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo Nr. CB2-400-23, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2013-11-20 nutarimu Nr. CB2-79 pareiškėjo skundą atmetė ir skundžiamą nutarimą paliko galioti, taip pat pareiškėjui išaiškino, jog nutarimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti prokurorų nutarimus (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Įstatyme numatyta, jog teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik Lietuvos Respublikos CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Taigi aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti ginant viešąjį interesą kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka teisme gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.). Prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismo negali būti kvestionuojamas, nes tai reikštų, kad teismas paneigia prokuroro teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir sprendžia apie viešojo intereso buvimą a priori, o ne nagrinėdamas bylą. Teismas negali įpareigoti prokuroro veikti tam tikru būdu.
Atsižvelgdamas į nurodytas teismų kompetencijos, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ribas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro A. V. 2013-03-27 nutarimo CB2-400-23, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimo, matyti, kad prokuroras priimdamas nutarimą analizavo visas byloje nustatytas aplinkybes, jas vertino ir padarė išvadą atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką bylose dėl viešo intereso gynimo. Nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl 2013-03-27 nutarimo, laikinai einanti Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas prokurorė K. R. vertino ir naujas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos ir kurių nebuvo nustačiusios institucijos, teikusios prokurorui paaiškinimus. 2013-10-22 prašyme pareiškėjas nurodė, kad komisijos, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“, išvadoje konstatuota, jog rengiant, derinant ir priimant Kretingos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymą Nr.14VĮ-(14.14.2)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Kretingos rajone“ buvo pažeisti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 52 ir 53 punktų reikalavimai, nes Kretingos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252 ginčo sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti Kretingos skyriui nepatvirtinus ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Prokurorė analizavo šias pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, jas įvertino ir išvadą palikti galioti 2013-03-27 nutarimą padarė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją dėl viešo intereso gynimo. Jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą ir skundo nagrinėjimo metu nenustatyta: prokurorų išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamia faktinių aplinkybių analize bei padarytos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su tuo, jog pareiškėjas įrodinėja, kad šioje situacijoje egzistuoja gintinas viešasis interesas. Tačiau, kaip jau minėta, teismas tokios kategorijos bylose, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
Atsižvelgiant į nutartyje aptartą teisinį tokios kategorijos bylų nagrinėjimo reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prokuroro A. V. 2013-03-27 nutarimas CB2-400-23, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei prokurorės K. R. 2013-11-22 nutarimas Nr. CB2-79, kuriuo paliktas galioti 2013-03-27 nutarimas CB2-400-23, yra motyvuoti, išsamūs bei pagrįsti ir naikinti prokurorų nutarimus bei 2014-01-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimtą sprendimą Nr. 4-S-1946 pagrindo nėra. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.