- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-748-265/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00545-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas (pirm.)
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui, " Turto bankas "
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, kuriuo prašo nustatyti, kad G. Š. už savo asmenines lėšas pagal 1992 m. kovo 18 d. pirkimo –pardavimo sutartį asmeninėn nuosavybėn įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini.
2. Ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo K. P. prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatė ieškovui 14 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti likusią 701 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismo vertinimu, vien aplinkybės, jog ieškovas yra senatvės pensininkas, bei įrodymų apie senatvės pensijos dydį pateikimas, neįrodo ieškovo turtinės padėties, t. y. ieškovas neįrodė savo prašymo pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu su atskiruoju skundu prideda naujus įrodymus: išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, mokėjimo nurodymų kopijas, žemės mokesčio deklaracijos kopiją. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovo pajamas sudaro tik senatvės pensija – 395,57 Eur. Ieškovo išlaidos per mėnesį sudaro apie 360 Eur, todėl ieškovas neturi galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio.
5.2. Turimas nekilnojamasis turtas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas ir mažos vertės.
5.3. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Apeliantas prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 5 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų pateikimą lėmė pirmosios instancijos teismo argumentai, bei tai, kad jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, daro išvadą, kad yra pagrindas šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir juos vertinti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė jam terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti, yra teisėta ir pagrįsta.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
12. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
13. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
14. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
15. Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Prašymas turi būti motyvuotas; kartu su juo turi būti pateikti įrodymai, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas už ieškinį turi sumokėti 801 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 100 Eur, ir, netenkinęs ieškovo prašymo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą 701 Eur žyminio mokesčio dalį. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų suformuoti įsitikinimą apie jo sunkią turtinę padėtį ir prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, tačiau pažymi, jog kartu su atskiruoju skundu pridėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybių sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies.
17. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovo pajamas sudaro 395,57 Eur senatvės pensija. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo (2751 Eur vertės), ½ dalis gyvenamojo namo (11348 Eur vertės), ½ dalis ūkinio pastato (597 Eur vertės), ½ dalis daržinės (541 Eur vertės), ½ dalis tvarto (783 Eur vertės), ½ dalis viralinės (681 Eur vertės) ir ½ dalis kiemo statinių (122 Eur vertės). Pateikti mokėjimo nurodymai bei ieškovo pateikti paaiškinimai laikytini pakankamais konstatuoti, jog ieškovo išlaidos iš esmės yra lygios jo pajamoms.
18. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apelianto turtinę padėtį, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, mano, kad apeliantas neturi galimybių sumokėti likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Kaip minėta, asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bendra apelianto mokumo situacija yra komplikuota, darytina išvada, jog šiuo atveju proporcinga ir teisinga būtų nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies jį atleisti (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo ½ buto vertės, kadangi ieškovas yra paveldėjęs šį butą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. P. 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. R. dėl G. Š., mirusios Duomenys neskelbtini., turto paveldėjimo. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokį konkretų turtą ir / ar konkrečias turto dalis ieškovas paveldėjo.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atleisti nuo likusios 701 Eur žyminio mokesčio dalies tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – atleisti ieškovą K. P. nuo likusios 701 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.