Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1080/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-28
Bylos Nr.: 2A-1080/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Verticus“
Atsakovas: Valstybiniam studijų fondui

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1080/2013Procesinio sprendimo kategorija 44.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verticus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2557-603/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Verticus“, ieškinį atsakovui Valstybiniam studijų fondui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos mokslų taryba, LR Vyriausybė ir Švietimo ir mokslų ministerija, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Verticus” ieškiniu atsakovui Valstybiniam studijų fondui prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 281663,15 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė ieškinio atsisakymą dalyje dėl 42494,32 Lt ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovas nurodė, kad 2009-09-23 Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir ieškovas sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. PD- 00015, kurios dalykas yra Valstybinių informacinių sistemų „PASKOLA-3" ir ,,MOKSLAS" platformų sukūrimas ir įdiegimas. Remiantis sutarties 7.1 str. ji galioja iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovas 2009-12-04 raštu Nr. R2-2439 „Dėl 2008 09 23 sutarties Nr. PD-00015 nutraukimo iš dalies“ pranešė įmonei, jog ,,2009 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.874"... "fondo nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, pagal kurią fondas nuo 2010-01-01 nebevykdys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimo funkcijos“. Mano, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti ieškovo teisės bei teisėti interesai. Sudarydamos sutartį, šalys įsipareigoja ją tinkamai vykdyti, o šiuo atveju atsakovas elgiasi nesąžiningai, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, taip pažeisdamas sutartį, tad remiantis sutarties sąlygų 18.2 str. nukentėjusioji šalis, t. y. UAB ,,Verticus“, turi teisę reikalauti vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Paslaugų teikėjas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, laukdavo apmokėjimo, bendradarbiavo su atsakovu, siekiant, kad sutarties vykdymas būtų galimas, t. y. sutiko sustabdyti darbus iki naujos Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų redakcijos patvirtinimo. Perkančioji organizacija elgiasi priešingai civilinės teisės principams, tokiems kaip, sąžiningumas ir teisingumas, tinkamas sutarties vykdymas, bendradarbiavimas, sutarties sąžiningas aiškinimas, be to, perkančioji organizacija nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, kas vėlgi suponuoja šalies atsainų požiūrį į sutarties vykdymą.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesielgė tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina. Sutarties nutraukimas sąlygoja civilinę atsakomybę atsakovo, kurios pagrindu UAB ,,Verticus“ turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Visų pirma, tai tiesioginės išlaidos, susijusios su sutarties nevykdymu - darbo užmokesčio mokėjimas. Konkretiems darbams dėl sutarties vykdymo, buvo samdyti papildomi du darbuotojai. Remiantis tuo, kad II-as darbų etapas pabaigtas 2009-12-04 ir nėra teisinio pagrindo nebetęsti darbų, darbuotojus tenka išlaikyti iki šiol. Išlaidos vienam darbuotojui nuo 2009-12 mėn. iki 2010-05 mėn. siekė: 14782,97 Lt vienam darbuotojui ir 18244, 36 Lt kitam darbuotojui. Viso: 33027,33 Lt. Už likusius etapus taip pat yra negautos pajamos: už III etapą (iki 2009-09-01) – 31285,3 Lt įskaitant PVM; už IV etapą (iki 2010-03-01) – 86940,22 Lt įskaitant PVM; už V etapą (iki 2010-06-01) – 130410,30 Lt įskaitant PVM. Viso už suplanuotus tris etapus – 248635,82 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti fondo nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 540 „Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų patvirtinimo“. Atsakovo nuomone, civilinė atsakomybė fondui neatsiranda, kadangi nebuvo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Raštu Nr. R2-2439 fondas informavo ieškovą apie fondo nuostatų pakeitimą bei pasiūlė iš dalies nutraukti 2008-09-23 sutartį Nr. PD-00015. Nei informavimas apie fondo nuostatų pakeitimą nei siūlymas iš dalies nutraukti sutartį savaime nėra neteisėtas elgesys ir nepažeidžia sutarties. Fondo nuomone, sutarties šalys bendru sutarimu turi teisę nutraukti sutartį, net jeigu toks sutarties nutraukimo pagrindas nėra nurodytas pačioje sutartyje. Ieškovas nurodo, kad fondas, vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str., turėjo pareigą informuoti kreditorius apie reorganizavimą ir šios pareigos nevykdė. Šis ieškovo teiginys yra nepagrįstas, kadangi fondas nebuvo reorganizuotas (CK 2.95 str. 2 d., 2.97 str.). Nebuvo atliekamas nei prijungimas, nei sujungimas, nei padalijimas, nei išdalijimas, taip pat nebuvo pakeista fondo teisinė forma. Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas fondo pavadinimas ir nuostatai, tačiau fondas liko tas pats juridinis asmuo, juridinio asmens kodas nesikeitė. Ieškovas pripažįsta, kad fondui siūlant sustabdyti IS „Mokslas" kūrimo darbus iki fondo nuostatų patvirtinimo, ieškovas su tokiu siūlymu sutiko ir darbus sustabdė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovas nelaiko siūlymo sustabdyti IS „Mokslas" kūrimo darbus ar šių darbų stabdymo sutarties pažeidimu bei neteisėtu fondo elgesiu. Ieškovas ieškinyje tvirtina, kad fondas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, elgiasi priešingai civilinės teisės principams, tokiems kaip sąžiningumas ir teisingumas, tinkamas sutarties vykdymas, bendradarbiavimas, sutarties sąžiningas aiškinimas, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, tačiau nepaaiškina, kokiais fondo atliktais veiksmais ar neveikimu tai pasireiškia (išskyrus jau minėtą informavimą apie fondo nuostatų pakeitimą, siūlymą nutraukti sutartį, bei nepranešimą apie reorganizavimą). Taigi, fondo nuomone, ieškovas ieškinyje nenurodo išsamaus ieškinio faktinio pagrindo, tai yra aplinkybių, kurios patvirtina neteisėtą fondo elgesį. Ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, pagrindžiančias neteisėtą fondo elgesį. Dėl išdėstytų aplinkybių, fondo nuomone, ieškovas neįrodo, kad fondas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir elgėsi neteisėtai.

Fondo kaltės dėl ieškovo patirtos žalos nėra. Fondo siūlymą nutraukti sutartį sąlygojo tai, kad 2009-04-30 LR Seimas priėmė LR mokslo ir studijų įstatymą, pagal kurio 14 str. fondas nebevykdo funkcijų, susijusių su paramos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros administravimu. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 12 str., fondas yra valstybės politiką įgyvendinanti institucija, tai yra fondas privalo įgyvendinti Seimo suformuotą politiką pagal kompetenciją gali teikti siūlymus šiuo klausimu, tačiau ginčyti, prieštarauti Seimo suformuotai politikai ar jos nevykdyti negali. Fondas negali nei skųsti, nei ginčyti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų. Pasirašydamas sutartį, fondas taip pat negalėjo numatyti, kad bus priimtas tokio turinio Mokslo ir studijų įstatymas.

Tuo metu, kai paaiškėjo, jog fondas nebevykdys su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimu susijusių funkcijų, paslaugų teikėjas tebevykdė antrąjį IS „MOKSLAS" kūrimo etapą kuris pagal sutartį turėjo būti pabaigtas iki 2009-06-01, tačiau paslaugų teikėjas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir šį etapą pridavė tik 2009-12-04. Tą pačią dieną kai buvo pasirašytas šių pavėluotai atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, fondas išsiuntė susitarimą dėl sutarties Nr. PD-00015 nutraukimo iš dalies, tuo siekdamas šalių susitarimu nutraukti sutartį dalyje dėl IS „MOKSLAS" tolesnio kūrimo (trečias, ketvirtas ir penktas etapai). Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties BS yra numatyti tik atvejai, kada sutartis gali būti nutraukta kurios nors šalies iniciatyva, todėl siekiant nutraukti sutartį šalių sutarimu buvo remtasi ne sutarties BS 20 straipsniu (kaip teigia ieškovas), o bendraisiais CK numatytais sutarčių nutraukimo pagrindais. Fondas, siekdamas, kad paslaugų teikėjas, pridavęs antrojo etapo darbus, nepradėtų kurti trečiojo etapo, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai stengdamasis apsaugoti paslaugų teikėją nuo bet kokių nuostolių jam atsiradimo. Maža to, fondas 2010-01-08 raštu Nr. R2-10 kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą bei Švietimo ir mokslo ministeriją, informuodama, kad Fondui IS „MOKSLAS" kuria Verticus, UAB bei siūlydamas Lietuvos mokslo tarybai perimti šią IS, siekiant, kad neprapultų šios informacinės sistemos kūrimui panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

Ieškinyje nurodoma, jog konkretus sutarties įvykdymo laikotarpis reiškia, kad sutarties dalykas turi būti pilnai įgyvendintas, o darbų neatlikimas iki galo reikštų visišką sutarties neįgyvendinimą. Atkreipia dėmesį, jog sutarties dalykas yra IS „PASKOLA-3" ir IS „MOKSLAS" sukūrimas, o sutartį buvo siekiama nutraukti tik dalyje dėl IS „MOKSLAS" kūrimo. Tokiu būdu sutartis dalyje dėl IS „PASKOLA-3" lieka galioti ir turi būti įgyvendinta. Ieškinyje nurodoma, jog fondas nesilaiko sutarties nuostatų, kurios numato, kad sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Pabrėžia, jog fondas nesiekia pakeisti sutarties sąlygų, tuo pažeisdamas sutartį, o siekia nutraukti sutartį iš dalies, nekeisdamas sutarties sąlygų. Sutarties sąlygų keitimas nėra tapatus sutarties nutraukimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas mano, kad fondas elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su paslaugų teikėju teikdamas jam visą turimą susijusią informaciją, dėjo visas pastangas ir kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad įsipareigojimai dėl IS „MOKSLAS" kūrimo būtų perimti ir IS „MOKSLAS" būtų užbaigta kurti. Taip pat fondas yra atsiskaitęs už visas vykdant sutartį paslaugų teikėjo atliktas paslaugas laiku. Nėra jokių ieškovo atliktų darbų, už kuriuos fondas nebūtų sumokėjęs. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, yra visiškai nepagrįsti. Fondas elgėsi teisėtai, nėra fondo kaltės dėl ieškovo patirtos žalos, neįrodytas priežastinis ryšys tarp fondo veiksmų ar neveikimo ir ieškovo patirtos žalos, todėl civilinė atsakomybė fondui negali atsirasti ir ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškinyje paslaugų teikėjas nurodo, kad jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, antrąjį IS „MOKSLAS" kūrimo etapą, kuris pagal sutartį turėjo būti pabaigtas iki 2009-06-01, paslaugų teikėjas pridavė tik 2009-12-04. Šią aplinkybę patvirtina 2009-12-04 priėmimo perdavimo aktas Nr. 2. Tokiam vėlavimui sutarties vykdymo sustabdymas negalėjo turėti reikšmės, kadangi sutarties vykdymas buvo sustabdytas jau pasibaigus antrojo IS „Mokslas" etapo kūrimo terminui. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, trečias IS „Mokslas" kūrimo etapas turėjo būti baigtas iki 2009-09-01, ketvirtas - iki 2010-03-01, penktasis - iki 2010-06-01. Šiai dienai atsakovas nėra pridavęs trečiojo, ketvirtojo, penktojo IS „Mokslas" kūrimo etapų. Ieškovas ieškinyje patvirtina, kad IS „Mokslas" kūrimo darbai buvo suplanuoti taip, kad juos būtų galima atlikti be sustojimo. Ieškovas taip pat pripažįsta, kad sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki fondo nuostatų patvirtinimo, tai yra, iki 2009-08-27. Taigi, sutarties vykdymas viso buvo sustabdytas nuo 2009-06-04 iki 2009-08-27. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymas buvo sustabdytas nepilnus tris mėnesius, o trečiojo, ketvirtojo ir penktojo IS „Mokslas" sukūrimo etapų pridavimas vėluoja daugiau kaip tris mėnesius, sutarties sustabdymas negali turėti įtakos tokiam paslaugų teikėjo vėlavimui, todėl darytina išvada, kad paslaugų teikėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį, tai yra per sutartyje nustatytą terminą neatliko IS „Mokslas" trečiojo, ketvirtojo ir penktojo etapų darbų.

Nuostolių priteisimas iš fondo iš esmės prieštarautų valstybės interesams. Atsižvelgiant į tai, kad fondas nuo 2010-01-01 nebevykdo funkcijų, susijusių su paramos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams administravimu, jau sukurta IS „Mokslas" dalis (pirmas ir antras etapas) buvo pripažinta nereikalinga. Tai patvirtina Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2009-12-24 įsakymas Nr. V1-77 „Dėl nematerialaus turto pripažinimo nereikalingu". Lietuvos Mokslo tarybai atsisakius perimti tiek jau sukurtas (pirmas, antras etapas), tiek dar nesukurtas (trečias, ketvirtas, penktas etapai) IS „Mokslas" dalis, tolesnis šios informacinės sistemos kūrimas reikštų neefektyvų valstybės lėšų naudojimą kadangi būtų kuriama informacinė sistema, kuris nebus naudojama. Pasikeitus fondo funkcijoms, buvo tikslinamas investicinio projekto, kurio pagrindu fondo informacinių sistemų kūrimui buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšų naudojimo planas. Tai patvirtina fondo 2010-2012 m. strateginio plano duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad fondui nuo 2010-01-01 buvo pavestos tokios naujos funkcijos kaip stipendijų trečiosios studijų pakopos studentams, socialinių stipendijų, valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms, per atitinkamą studijų laikotarpį sumokėtos studijų kainos (kainos dalies, ne didesnės kaip norminė studijų kaina) kompensavimo, valstybės lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo valstybės biudžetą administravimas, lėšas, numatytas IS „Mokslas" kūrimui planuota naudoti informacinės sistemos, skirtos stipendijų ir kitos finansinės paramos studentams, administravimui. 2011 m. nenumatyta lėšų IS „Mokslas" kūrimui.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimuose ir atstovai teismo posėdžių metu palaikė atsakovo išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu civilinę bylą Nr. 2-2557-603/2012 dalyje pagal ieškovo UAB ,,Verticus“ ieškinį atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl 42494,32 Lt nutraukė, o ieškovo UAB ,,Verticus“ ieškinį atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl 239168,83 Lt nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmetė bei grąžino ieškovui UAB ,,Verticus“ 181 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šalys 2008-09-23 sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. PD-00015, kurios dalykas yra Valstybinių informacinių sistemų ,,PASKOLA – 3“ ir ,,MOKSLAS“ platformų sukūrimas ir įdiegimas (sutarties 1.1 p.). Sutarties 7.1 p. numatyta, jog sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai sutarties šalys pasirašo sutartį ir sutartis galioja iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Tarp šalių nekilo ginčo, jog sutartis buvo sudaryta atsakovo funkcijų, tame tarpe ir susijusių su paramos mokslinių tyrimų ir eksperimentinėms plėtros projektams administravimu, vykdymo užtikrinimui, tačiau pagal 2009-04-30 naujai priimto Mokslo ir studijų įstatymo 14 str. atsakovas nebevykdo minėtos funkcijos. Dėl šios priežasties 2009-05-28 atsakovas ieškovui pateikė raštą Nr. R2-1045, nurodant apie Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, kaip nurodė atsakovas, turi įtakos tolesniam sutarties vykdymui. Šalys 2009-06-04 Susitarimu Nr.1, atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas ir keičiantis atsakovo pavadinimui bei nuostatams, galėjo būti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimas bus perduotas Lietuvos Mokslo Tarybai, susitarė informacinės sistemos ,,Mokslas“ platformos tolesnį kūrimą, t. y. 3, 4 ir 5 darbų atlikimo etapus, sustabdė iki 2009-08-01. Šalys 2009-08-05 Susitarimu Nr. 2 susitarė minėtų darbų atlikimo etapus sustabdyti iki bus patvirtinta nauja Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų redakcija. Atsakovo nuostatų nauja redakcija buvo paskelbta (leidinyje ,,Valstybės žinios“) 2009-08-27 ir, kaip nurodo atsakovas, tapus aiškiai aplinkybei, jog atsakovas nuo 2010-01-01 nebevykdys su paramos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams administravimu susijusių funkcijų, dėl visiško sutarties įvykdymo, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad perimant fondo funkcijas, kurių administravimui buvo kuriama IS ,,Mokslas“ kitam juridiniam asmeniui, būtų perimti ir sutartiniai įsipareigojimai. Atsakovas 2010-12-02 raštu Nr. R2-892 informavo ieškovą, jog nuo 2010-12-17 nutraukia 2008-09-23 tarp šalių sudarytą sutartį Nr. PD – 00015, nurodant priežastį, jog paslaugų teikėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. praleido paslaugų atlikimo nustatytus terminus. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Verticus“ ieškinį atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl nuostolių atlyginimo iškelta 2010-10-22 ir ginčo sutartis nutraukta jau prasidėjus teisminiam procesui, tačiau ieškovas nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų ar pačio sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, todėl laikytina, jog sutartis pasibaigė jos nutraukimu, ir nėra pagrindo išvadai, jog ji nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Sutarties nutraukimas yra normali ir priimtina, teisėta ir sąžininga sutarčių nutraukimo praktika (CK 6.218, 6.220 – 6.221 str.). Sutarties nutraukimo pagrindais yra nurodytas paslaugų (likusių darbų etapų) neatlikimas sutartyje nustatytais terminais, kas suponuoja galimybę konstatuoti ieškovo netinkamą sutarties įvykdymą. Dėl šių priežasčių nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kas sudarytų galimybę spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.249 str. prasmę.

Teismas nurodė, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Vertinant pagrįstą tikėtinumą gauti visas pajamas iš kontrakto, abiem šalims turi reikšmės ta aplinkybė, kad finansavimas vykdomas iš biudžeto, kuris saistomas apribojimais pagal Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio prasmę. Finansavimo vykdymas iš biudžeto, galimybė nutrūkti finansavimui dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutarties šalims buvo žinomos, todėl be abejo negali būti vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, taip pat minėtos priežastys nesudarė realaus pagrindo tikėtis viso užsakymo sklandaus įvykdymo bei pelno iš jo gavimo.

Negautos pajamos kaip nuostoliai, kurios suprantamos kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip sutartyje numatyta paslaugų kaina. Negautos pajamos yra pagrįstai iš paslaugų sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas ir jis nesudaro negautų pajamų kaip nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą. Atskaičiavus pelno mokestį likęs grynasis pelnas būtų asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti. Negautos pajamos yra nuostoliai, kuriuos šalis turi įrodyti, be to, jie turi būti įrodyti pagal jų sampratą. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nurodyta negautų pajamų kaip nuostolių samprata ieškovas nesivadovavo ir jų dydžio neįrodinėjo. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir nurodomų patirtų tiesioginių nuostolių dėl priimtų darbuotojų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas du darbuotojus priėmė būtent ginčo sutarties vykdymui, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog minėti darbuotojai išimtinai vykdė darbines funkcijas, susijusias su tarp šalių sudarytos sutarties numatytų darbų atlikimu, ir sutarties sustabdymas ir/ar tolimesnis nevykdymas sąlygojo šių darbuotojų negalėjimą vykdyti toliau darbinių funkcijų, dėl ko darbdavys galėjo patirti nuostolių, susijusių su prastova, darbo sutarčių nutraukimu, kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo yra atmestinas (CPK 178 str.). Atmetus ieškinį dėl nuostolių priteisimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl palūkanų priteisimo, todėl ieškinys atmestas ir šioje dalyje (CK 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Verticus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2557-603/2012 iš dalies ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 74474,84 Lt sutarties vykdymo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė netesėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl neteisingai nustatė šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas.

4. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymo sustabdymu ir sutarties nutraukimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinis studijų fondas ir trečiasis asmuo Lietuvos mokslo taryba prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde sumažino atsakovui pareikštą reikalavimą, t.y. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo sutarties vykdymo išlaidas, tuo tarpu ieškinyje reikalavo atlyginti nuostolius, į kuriuos buvo įskaitytos ir minėtos išlaidos. Taigi apeliaciniu skundu ieškovas nereiškia naujo reikalavimo, o tik sumažino esamo reikalavimo dydį. Pirmosios instancijos teismas šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymų netyrė ir nevertino, todėl egzistuoja būtinybė šias aplinkybes bei įrodymus ištirti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, arba grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje civilinėje byloje egzistuoja viešasis interesas, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties, kuri buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, vykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo UAB „Verticus“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Kaip jau buvo minėta apeliantas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 74474,84 Lt sutarties vykdymo išlaidų. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šį apeliacinį skundą, tokia apimtimi ir pasisako.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios. Abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl neteisingai nustatė šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.

CK 6.716 straipsnyje numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų tiekėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba įvykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamos bylos atveju, sutarties specialiųjų sąlygų 1 straipsnis nustato, kad sutarties dalykas yra Valstybinių informacinių sistemų „PASKOLA-3“ ir „MOKSLAS“ platformų sukūrimas ir įdiegimas. Taigi, šalių pasirašyta sutartimi buvo siekiama sukurti dvi informacines sistemas, kas teisėjų kolegijos vertinimu leidžia daryti išvadą, jog sutarties esmę sudaro ne pačios paslaugos teikimas, o siekiamas rezultatas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, tarp šalių sudaryta sutartis savo esme nelaikytina atlygintinų paslaugų sutartimi, nes sutarties tikslas buvo rezultatas, o ne pati teikiama paslauga per se.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas. Ieškovo teigimu, jis vykdydamas sutartį patyrė realias išlaidas sutarties galiojimo laikotarpiu išlaikydamas darbuotojus, turinčius reikiamų žinių ir patirties ir galinčius teikti sutartyje nurodytas paslaugas. Ieškovas teigia, jog vykdydamas Sutarties bendrosios dalies 9.3 punkte nustatytą pareigą aprūpinti pasiūlyme nurodytus darbuotojus įranga ir priemonėmis, reikalingoms jų pareigų vykdymui, patyrė tiesioginių išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu ieškovas prašė priteisti ne tik patirtas tiesiogines išlaidas, bet ir netiesioginius nuostolius, bei papildomai prašė priteisti išlaidas, susijusias su UAB „Verticus“ darbuotojų V. V. ir T. V. darbo užmokesčiu. Tuo tarpu apeliaciniu skundu apeliantas prašo priteisti tik išlaidas, susijusias su minėtų darbuotojų darbo užmokesčiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Verticus“ su T. V. neterminuotą darbo sutartį sudarė 2008 m. balandžio 1 d. (11-12 b.l., t. 3), kai tuo tarpu sutartis tarp UAB „Verticus“ ir Fondo buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 23 d., o viešasis pirkimas pradėtas 2008 m. birželio mėnesį. Ši aplinkybė patvirtina, kad minėtas asmuo UAB „Verticus“ dirbo dar iki sutarties sudarymo, kai tuo tarpu šalių pasirašytoje sutartyje buvo numatytas konkretus įsipareigojimų įvykdymo terminas. Bylos duomenimis V. V. UAB „Verticus“ pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2009 m. sausio 1 d. (13-14 b.l. t. 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors abiejų darbuotojų darbo laikas įmonėje iš dalies sutampa su šalių pasirašytos sutarties vykdymo laikotarpiu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėti asmenys išimtinai dirbo būtent su informacinės sistemos „MOKSLAS" kūrimu. Kaip jau buvo minėta, ieškovas reikšdamas reikalavimą vadavosi sutarties bendrosios dalies 9.3 punktu, kuriame nurodyta, kad „paslaugų tiekėjas privalo imtis visų priemonių, kad jo pasiūlyme nurodyti darbuotojai būtų aprūpinti visa įranga ir priemonėmis, reikalingomis jų pareigoms vykdyti“, tačiau nei vienas iš minėtų darbuotojų UAB „Verticus“ pateiktame pasiūlyme nurodyti nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama, į tai kad ieškovas ieškinyje tiesiogines išlaidas darbuotojų atlyginimams susiejo su laikotarpiu kuomet ieškovo teigimu buvo atliekami darbai, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiesioginiai nuostoliai darbuotojų darbo užmokesčiui atsirado laikotarpiu nuo 2009 metų birželio iki 2010 metų gruodžio 17 d., todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde yra didinamas reikalavimas, kuris grindžiamas naujais motyvais, todėl darytina išvada, kad apeliantas nesilaiko CPK 312 straipsnyje numatyto draudimo reikšti naujus reikalavimus apeliaciniame procese.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymo sustabdymu ir sutarties nutraukimu.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, remiantis 2009 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 1 šalys susitarė sustabdyti paslaugų teikimą iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. bei remiantis 2009 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu Nr. 2 šalys susitarė sustabdyti paslaugų teikimą „iki bus patvirtina nauja Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų redakcija“. Negalima sutikti su apelianto nuomone, kad atsakovas inicijuodamas sutarties vykdymo sustabdymą elgėsi nesąžiningai, nes neketino vykdyti sutarties. Ir pats ieškovas sutinka, kad sutarties bendrosios dalies 19.1 ir 19.4 punktų nuostatos suteikė atsakovui teisę, esant tam tikroms aplinkybėms, stabdyti sutarties vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu abiejuose šalių sudarytuose susitarimuose buvo aiškiai nurodytos tokio susitarimo sudarymo priežastys: „atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą <...> ir keičiantis Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pavadinimui ir nuostatams, gali būti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimas bus perduotas Lietuvos Mokslo Tarybai“. Nurodytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas informuodamas apie priežastis dėl kurių yra sustabdomas sutarties vykdymas elgėsi sąžiningai ir tokiu būdu siekė užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms.

Ieškovas kaip nesąžiningus atsakovo veiksmus įvardija ir nepranešimą apie Fondo nuostatų pakeitimą. Pažymėtina, kad Fondo nuostatai yra tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir viešai skelbiami Valstybės žiniose, todėl ieškovas, žinodamas, kad sutarties vykdymas sustabdytas iki Fondo nuostatų patvirtinimo, kaip atidi ir rūpestinga šalis, turėjo pareigą domėtis, ar Fondo nuostatai nebuvo priimti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė