Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ atstovui šios įmonės direktoriui A. K., atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms šios institucijos l. e. Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos pareigas Kristinai Grigaitei ir Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Beniulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2.1. Dėl Bendrovės skleistos reklamos neatitikties Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimams

2.1.1. Bendrovė nesutinka su Tarnybos teiginiu, kad informacijos, jog būtent D. J. buvo davęs sutikimą gauti Bendrovės naujienlaiškius, Bendrovė Tarnybai nepateikė. Nes Bendrovė jokio sutikimo iš D. J. neprivalėjo gauti, kadangi naujienlaiškis buvo adresuotas ir išsiųstas ne D. J., o BUAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės ir D. J. kaip fizinio asmens niekada nesiejo jokie teisiniai santykiai ir jam nesiųsta jokia reklama. Savo paaiškinimuose pats D. J. pabrėžia, kad jis yra BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas – bankroto administratorius, kurį paskyrė teismas. BUAB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės kreditorių UAB „Reikalavimas.lt“ sieja civiliniai teisiniai santykiai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius įgyja teisę atstovauti įmonei ir vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. D. J., veikdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, tretiesiems asmenims (taip pat ir juridinio asmens kreditoriams) pateikdavo bankrutuojančios įmonės elektroninio pašto (toliau – ir el. paštas) adresą – (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina Tarnybai pateikti įrodymai: BUAB (duomenys neskelbtini) detali informacija iš Įmonių bankroto valdymo departamento, BUAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 14 d. elektroninis laiškas ir pranešimas Nr. DJ39/13/08). Minėtas BUAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas įregistruotas Juridinių asmenų registre. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.71 straipsnio 3 dalimi, juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią, todėl pateikti įrodymai yra ypač svarūs. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje UAB „Reikalavimas.lt“ patvirtinta BUAB (duomenys neskelbtini) kreditore, akivaizdu, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas buvo adresuotas ir skirtas ne fiziniam asmeniui, su kuriuo Bendrovės nesiejo jokie santykiai, o juridiniam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsta Tarnybos išvada, jog Bendrovė turėjo gauti būtent D. J. kaip fizinio asmens sutikimą, nors šiam fiziniam asmeniui jokia reklama nebuvo siunčiama.

2.1.2. Tarnyba visiškai nepagrįstai nustatė, kad Bendrovė pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053 ir jos priedą Nr. 3 perėmė tik turtines teises ir pareigas, tačiau neperėmė bendrųjų UAB (duomenys neskelbtini) teisių dėl BUAB (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir BUAB (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti reklaminius naujienlaiškius. Pareiškėja remiasi CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, 6.104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) 2006 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006, 2008 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, nurodo, kad: reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 053 ir jos priede Nr. 3 nenustatyta jokių išimčių dėl su reikalavimo teisėmis susijusių papildomų teisių neperleidimo naujajam kreditoriui, todėl Bendrovė nesutinka su Tarnybos pozicija, kad Bendrovei perleistos tik turtinės teisės, bet ne teisė (sutikimas) siųsti BUAB (duomenys neskelbtini) reklaminius naujienlaiškius; šį sutikimą kaip ir kitas UAB (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas, įtvirtintas sutartyje-užsakyme Nr. 019726 ir jo bendrosiose sąlygose, Bendrovė perėmė pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį; Bendrovę kaip naująjį BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių saisto sutarties-užsakymo Nr. 019726 sąlygos, prievolėje dalyvavusių kontrahentų teisių ir pareigų apimtis, sudarant cesijos sutartį, nesikeičia, prievolėje pakeičiama tik prievolės šalis – kreditorius.

2.1.3. UAB (duomenys neskelbtini), pasirašydama sutartį-užsakymą Nr. 019726, patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, taip pat ir bendrosiomis, nurodytomis kitoje sutarties lapo pusėje, ir įsipareigoja jų laikytis. Pagal paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 8.1 punktą vykdytojas teisę visas teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, perleisti tretiesiems asmenims be atskiro užsakovo sutikimo; pagal sąlygų 8.3. punktą vykdytojas turi teisę siųsti užsakovui el. paštu ar faksu pasiūlymus, nebūtinai susijusius su sutartyje užsakomu produktu, kad pasirašydamas šią sutartį užsakovas patvirtina, jog sutinka gauti minėtus pasiūlymus. Atsižvelgiant į nurodytą LAT praktiką, naujasis kreditorius, t. Bendrovė, pagal pasirašytą cesijos sutartį iš UAB (duomenys neskelbtini) perėmė teisę siųsti BUAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymus el. paštu ir faksu bei šio juridinio asmens sutikimą gauti tokius pasiūlymus.

2.2. Dėl D. J. teisės reikalauti pradėti pažeidimo nagrinėjimą neturėjimo

Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Reklamos vartotoja BUAB (duomenys neskelbtini), kuriai adresuotas 2013 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovės elektroninis laiškas, nuo 2013 m. gruodžio 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį teisę reikalauti, kad būtų pradėtas Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti. Šiuo atveju jokie fizinio asmens D. J. interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, kadangi elektroninis laiškas buvo skirtas reklamos vartotojui juridiniam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo Bendrovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę pagal cesijos sutartį. Šis juridinis asmuo taip pat negali būti laikomas tinkamu pareiškėju, nes nuo 2013 m. gruodžio 18 d. yra išregistruotas. Vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, Tarnyba nuo juridinio asmens išregistravimo momento privalėjo priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti nagrinėti BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo D. J. skundą.

II

1. Pagal Įstatymo 13 straipsnį reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiam tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu (1 dalis), draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra išreikštas šio asmens nesutikimas (2 dalis). Tarnybos nuomone, toks sutikimas turi būti išreikštas aktyviai ir visais atvejais sutikimas turi būti aiškus, o ne numanomas. Nagrinėjamu atveju Tarnyboje gautas D. J. prašymas dėl Bendrovės nepageidaujamos reklamos, skleidžiamos elektroniniu paštu be jo sutikimo ir jam neprašant. Bendrovė skleidė reklamą su tekstu: „Reikalavimas.lt perka skolas. Reikalavimas.lt perka susidariusius įsiskolinimus, atsiradusius sutarčių (pirkimo–pardavimo, nuomos, rangos, tiekimo, mainų ir kt.), deliktų, vienašalių sandorių (pvz., vekselių) ir kitų juridinių faktų pagrindu. Už perkamas reikalavimo teises Reikalavimas lt moka 10–80 procentų sumą nuo galiojančios reikalavimo teisės (skolos) dydžio. Mokama suma priklauso nuo parduodamo debitorinio įsiskolinimo pobūdžio: skolos įsisenėjimo laikotarpio, skolos dydžio, kreditoriaus bandymų atgauti skolą, skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių buvimo ar nebuvimo, skolininko turtinės padėties ir kitų aplinkybių. Norėdami parduoti skolų reikalavimo teises, prašome kreiptis el. paštu, nurodydami skolininkų pavadinimus ir skolų sumas. Skolininkų mokumą įvertinsime nedelsdami ir per tris dienas, pateikdami skolų pirkimo–pardavimo sąlygas, susisieksime su Jumis Jūsų nurodytais kontaktais. Reikalavimas.lt kitos teikiamos paslaugos: ikiteisminis ir teisinis skolų ieškojimas; bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu; bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės savininko ar vadovo vardu; prevencinis spaudimas“ (toliau – ir Tekstas). Bylos Tarnyboje nagrinėjimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad D. J. būtų davęs sutikimą gauti tokią reklamą el. paštu. Tokiu būdu, siųsdama reklamą D. J. el. paštu (duomenys neskelbtini), Bendrovė pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad reklama buvo teikiama ne D. J., o BUAB (duomenys neskelbtini)

2.1. Laikantis pareiškėjos pozicijos, bankroto administratoriai, paskirti administruoti konkrečios bankrutuojančios bendrovės bankroto procedūrą, turėtų perimti ne tik sutikimus gauti informaciją į bankroto administratoriaus el. paštą, bet ir perimti kitas bankrutuojančios bendrovės prievoles, pavyzdžiui, prievoles grąžinti skolas kreditoriams, atlyginti žalą ir t. t., tačiau tokia pozicija neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų ir savo esme visiškai prieštarauja bankroto administratoriaus veiklos principams. Bankroto administratorius neperima jokių bankrutuojančių bendrovių teisių ir pareigų, o tik vykdo bankroto procedūrą, atstovauja bendrovei ir vykdo kitas pareigas, susijusias su bankrutuojančia bendrove, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose kaip atskiras subjektas, todėl ir el. paštas, priklausantis bankroto administratoriui, negali būti laikomas bankrutuojančios bendrovės el. paštu, į kurį galima siųsti reklamą, kol nėra gautas pašto savininko (šiuo atveju – bankroto administratorius D. J.) sutikimas. BUAB (duomenys neskelbtini) ir bankroto administratorius yra du skirtingi subjektai ir negali būti sutapatinami. Be to, bankroto administratorius, atstovaudamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankrote procese, perima valdymą ir veikia Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, tokiu būdu tvarko ir bankrutuojančiai bendrovei priklausantį paštą, todėl naujienlaiškiai ir kitokia reklama galėtų būti siunčiami būtent į bankrutuojančiai bendrovei priklausantį el. paštą. Pažymėtina, kad dokumentai, kuriuose nurodytas bankroto administratoriaus el. paštas (duomenys neskelbtini), visi susiję su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto vykdymu ar bankroto administratoriaus D. J. vykdoma bankroto administravimo veikla.

Taigi, sutikimas gauti reklamą iš tam tikro reklamos davėjo saisto būtent sutikimo davėją su konkrečiu reklamos skleidėju. Reklamos vartotojo sutikimas gauti reklamą negali būti perduotas, parduotas ir kitaip perleistas kitam reklamos skleidėjui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Įstatyme, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog D. J. neturėjo teisės kreiptis į Tarnybą dėl Įstatymo pažeidimo.

2.2. Dėl perleistų teisių ir pareigų pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053 ir jos priedą Nr. 3

Pagal 2012 m. balandžio 23 d. priedo Nr. 3 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 053 esminę sąlygą „kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia reikalavimo įgijėjui, o įgijėjas priima iš kreditoriaus teisę (išskyrus pareigas) reikalauti iš žemiau nurodyto skolininko žemiau nurodytą skolą + delspinigiai, palūkanos, kiti mokėjimai“, šiame priede nurodytas ir reikalavimo (skolos) dydis – (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėja remiasi CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, tačiau LAT 2006 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 dėl šios nuostatos nurodė, jog šalys turi teisę savo susitarime nustatyti šios taisyklės išimtis (pažymėtina, kas pareiškėja skunde taip pat remiasi šia LAT nutartimi). Taigi, pareiškėja nepagrįstai remiasi CK 6.101 straipsnio 2 dalimi. Priede Nr. 3 apibrėžta, kokia pareiškėjos iš UAB (duomenys neskelbtini) perimtų teisių, susijusių su BUAB (duomenys neskelbtini), apimtis, t. y. pareiškėja perėmė tik turtines teises ir pareigas, o bendrųjų UAB (duomenys neskelbtini) teisių, susijusių su BUAB (duomenys neskelbtini), taip pat ir BUAB (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti reklaminius naujienlaiškius, neperėmė.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ atstovas šios įmonės direktorius A. K. (2011 m. birželio 23 d. akcininko sprendimas (t. 1, b. l. 23, 160; valstybės įmonės Registrų centro išrašas iš Juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 24))), remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės šios institucijos l. e. Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos pareigas Kristina Grigaitė ir Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Beniulienė (2014 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimas Nr. 4-3108 (t. 2, b. l. 2)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėja UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) tokio turinio laišką (t. 1, b. l. 38):

Reikalavimas.lt perka susidariusius įsiskolinimus, atsiradusius sutarčių (pirkimo–pardavimo, nuomos, rangos, tiekimo, mainų ir kt.), deliktų, vienašalių sandorių (pvz., vekselių) ir kitų juridinių faktų pagrindu.

Už perkamas reikalavimo teises Reikalavimas lt moka 10–80 procentų sumą nuo galiojančios reikalavimo teisės (skolos) dydžio. Mokama suma priklauso nuo parduodamo debitorinio įsiskolinimo pobūdžio: skolos įsisenėjimo laikotarpio, skolos dydžio, kreditoriaus bandymų atgauti skolą, skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių buvimo ar nebuvimo, skolininko turtinės padėties ir kitų aplinkybių.

Norėdami parduoti skolų reikalavimo teises, prašome kreiptis el. paštu, nurodydami skolininkų pavadinimus ir skolų sumas. Skolininkų mokumą įvertinsime nedelsdami ir per tris dienas, pateikdami skolų pirkimo–pardavimo sąlygas, susisieksime su Jumis Jūsų nurodytais kontaktais.

– ikiteisminis ir teisinis skolų ieškojimas;

– bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu;

– bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės savininko ar vadovo vardu;

2. D. J. su 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu „Dėl nepageidaujamos reklamos“, kuriame informavo, kad į jo asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta reklama, kad jis nėra davęs sutikimo gauti laiškus minėtu el. pašto adresu, prašė imtis priemonių dėl neteisėtos reklamos siuntėjų veiklos nutraukimo ir informuoti apie priimtus sprendimus, kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (t. 1, b. l. 37, 38), kuri D. J. skundą su 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7R-775 „Dėl vartotojo D. J. prašymo persiuntimo“ persiuntė Tarnybai (t. 1, b. l. 36).

3. Bendrovė 2013 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime-atsakyme prašė netaikyti jai Įstatyme įtvirtintų sankcijų ir poveikio priemonių, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 39–40):

3.1. D. J. yra bankroto administratorius ir jo el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) viešai skelbiama www.bankrotodep.lt puslapyje. D. J. minėtą el. pašto adresą naudoja verslo santykiuose ir nurodo verslo subjektams siunčiamuose dokumentuose, todėl šis asmuo negali būti laikomas vartotoju, kurio galimai pažeistas teises galėtų ginti tarnyba. D. J. administravo Bendrovės skolininkė BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą; abu asmenys buvo susiję teisiniais santykiais ir bendradarbiavo dėl bankroto bylos administravimo. D. J. veikla yra įmonių bankroto bylų administravimas, kurio metu bankroto administratoriai dažnai parduoda bankrutuojančių įmonių debitorių skolas, todėl šis asmuo domėjosi skolų pardavimu. Dėl šios priežasties neatmetama galimybė, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) informacija išsiųsta gavėjo prašymu (pagal sutikimą žodžiu).

3.2. Bendrovės siųstame elektroniniame laiške (iš el. pašto reikalavimas@sablonas.lt) yra mygtukas, kurį paspaudus galima atsisakyti naujienlaiškių siuntimo. D. J. turėjo galimybę informuoti Bendrovę, jog gaunama informacija yra nepageidaujama, tačiau D. J. minėto mygtuko nespaudė, jokio atskiro prašymo nei telefonu, nei el. paštu, nei kitu būdu dėl naujienlaiškių siuntimo nutraukimo Bendrovei nepateikė. Bendrovė elektroninių laiškų vartotojo el. pašto adresu daugiau nesiuntė.

3.3. Bendrovė su D. J. bendravo ir anksčiau, todėl jo el. pašto adresas buvo gautas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, asmuo galėjo lengvai nesutikti ar atsisakyti dėl jo kontaktinių duomenų (el. pašto) naudojimo, todėl Bendrovė turėjo teisę siųsti D. J. informaciją el. paštu ir tokie veiksmai negali būti laikomi Įstatymo 13 straipsnio pažeidimu. D. J. veiksmai, t. y. nepagrįsto skundo pateikimas Tarnybai, laikytini nesąžiningais ir turinčiais piktnaudžiavimo įstatymuose suteiktomis teisėmis požymių.

3.4. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 12R-29 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Reikalavimas.lt” galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 12R-29) nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Bendrovės veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas (t. 1, b. l. 46–48, 52–54).

4. Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimuose prašė nutraukti pradėtą tyrimą dėl UAB „Reikalavimas.lt“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 55–56, 70–71):

4.1. D. J. pirmą kartą į Inspekciją kreipėsi dėl į UAB (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę patekusio elektroninio laiško, tuo metu šios įmonės bankroto administratorius buvo D. J., todėl atstovaudamas bendrovės interesams jis pateikė Inspekcijai pareiškimą, kuri nenustatė Įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, todėl UAB (duomenys neskelbtini)prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Nagrinėjamu atveju D. J. kreipėsi į Inspekciją, pateikdamas asmeninį reikalavimą kaip fizinis asmuo, todėl pakartotinumo šiuo atveju nėra.

4.2. D. J. yra bankroto administratorius, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, bankroto administratorius de facto yra įmonės vadovas, siekiantis ją likviduoti ir patenkinti kreditorių interesus; siekdamas tinkamai atlikti savo pareigas, bendradarbiauja su kreditoriais ir skolininkais, siekia išieškoti / parduoti debitorines įmonės skolas. UAB „Reikalavimas.lt“ pagrindinė veikla yra skolų išieškojimas, todėl Bendrovė ir UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius D. J., bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini) debitorinių skolų išieškojimo ir pardavimo klausimais. Su D. J. bendrauta telefonu, el. paštu ir paštu, tai patvirtina 2012 m. gegužės 25 d., 2012 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. lydraščių kopijos, be to, 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius D. J. pokalbio telefonu metu Bendrovės atstovo teiravosi, kokias tiksliai paslaugas Bendrovė teikia, kaip ji galėtų padėti išieškoti skolas, todėl susitarta, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bus patiektas pasiūlymas dėl vykdomos veiklos (naujienlaiškis). Tuo remdamasi, Bendrovė bankroto administratoriui pateikė naujienlaiškį, kuriame detalizuojamos Bendrovės teikiamos paslaugos. Atsakydamas į gautą laišką, D. J. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Bendrovei elektroninį pranešimą apie vyksiantį kreditorių susirinkimą. D. J. iki kreditorių susirinkimo sušaukimo preliminariai domėjosi galimybėmis realizuoti debitorines skolas, taip pat asmenimis , galinčiais tai atlikti, todėl paprašė pateikti paslaugų teikimo pasiūlymą. Daugiau paklausimų D. J. Bendrovei neteikė, todėl Bendrovė daugiau naujienlaiškių D. J. nesiuntė. Vienintelis naujienlaiškis buvo išsiųstas pagal vienkartį D. J. prašymą.

5. D. J. 2013 m. lapkričio 6 d. paaiškinime „Dėl nepageidaujamos reklamos“ Tarnybai, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 75–76):

5.1. Bendrovė nepageidaujamą reklamą siuntė tiek D. J. darbovietės – UAB (duomenys neskelbtini) – el. pašto adresu, tiek D. J. asmeninio el. pašto adresu. Gavęs reklamą darbovietės adresu, jis informavo Bendrovę, jog teikiama reklaminė informacija yra nepageidaujama, tai yra įstatymo pažeidimas, tačiau į šį pareiškimą neatsižvelgta ir vėliau bendrovės reklaminis naujienlaiškis buvo siunčiamas į asmeninį D. J. el. paštą.

5.2. Teiginys, kad bankroto administratorius bendradarbiavo su Bendrove neatitinka tikrovės. Bankroto administratorius neprivalo ir nesiaiškina, kokia veikla užsiima bankrutuojančių bendrovių kreditoriai, tai, kad, pasak Bendrovės, jų pagrindinė veikla yra skolų išieškojimas, neturi nieko bendro su neteisėtu reklamos siuntimu. Kaip bankroto administratorius dėl jokio bendradarbiavimo, siekdamas išieškoti ar parduoti debitorines skolas, į Bendrovę nesikreipė. Tai, ką Bendrovė paaiškinime įvardija kaip bendradarbiavimą ir pateikia lydraščių kopijas, yra Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtas administratoriaus ir kreditoriaus bendradarbiavimas, todėl Bendrovės paaiškinime pateikti teiginiai, jog D. J. teiravosi, kokias tiksliai paslaugas Bendrovė teikia, neatitinka tikrovės. Gavęs reklamą į darbovietės el. paštą, jis jau žinojo apie Bendrovės veiklą, todėl dar kartą prašyti pateikti tą pačią informaciją į asmeninį el. paštą nebuvo tikslo.

5.3. Bendrovė visiškai neteisingai interpretuoja 2013 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą, siedama jį su naujienlaiškiu: bankroto administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorius informuoja ne todėl, kad buvo gauti kreditorių naujienlaiškiai, o todėl, kad administratorių tai daryti įpareigoja Įmonių bankroto įstatymas.

5.4. Bendrovės paaiškinimas, kad naujienlaiškis siųstas jo, D. J., asmeniniu prašymu, neatitinka tikrovės, nes reklamos ar naujienlaiškio iš Bendrovės jis neužsisakė ir nedavė sutikimo nei žodžiu, nei raštu jį gauti, be to, jokių sutartinių santykių su Bendrove neturi ir neturėjo.

5.5. Bendrovė kreipėsi į bankrutuojančią UAB (duomenys neskelbtini) su kreditoriniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje patvirtino (duomenys neskelbtini) Lt kreditorinį reikalavimą, o 2013 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovė šio reikalavimo atsisakė. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi teismas paskyrė jį, D. J.. Pranešti apie kreditorių susirinkimus administratorių įpareigoja Įmonių bankroto įstatymas, tai niekaip nesusiję su reklama.

6. Bendrovė 2013 m. lapkričio 14 d. atsakyme į Tarnybos 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. 4-10444 prašė nutraukti pradėtą tyrimą dėl UAB „Reikalavimas.lt“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 81–82):

6.1. D. J., būdamas bankroto administratoriumi, yra asmuo, realizuojantis visą bankrutuojančios įmonės turtą, išieškantis skolas iš bankrutuojančios įmonės skolininkų ir tokiu būdu patenkinantis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, tačiau tik kreditorių susirinkimas bankroto byloje sprendžia visus esminius klausimus, o bankroto administratorius, norėdamas vykdyti savo funkcijas, betarpiškai bendradarbiauja su kreditoriais, teikia jiems pasiūlymus, paklausimus, o kreditorių dauguma nusprendžia, ar pateiktas pasiūlymas yra tinkamas. Kreditoriai, nesutikdami su administratoriaus pasiūlymais, gali pateikti savuosius. Remiantis teismų praktika, tokie pasiūlymai bankroto administratoriui yra privalomi vykdyti, taigi, tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių susiklosto civiliniai bendradarbiavimo, o kartu ir tarpusavio pasitikėjimo, santykiai.

6.2. Administratorius, įgyvendindamas savo funkcijas, su kreditoriais jokių rašytinių sutarčių nesudaro, nes susiklostančių santykių pagrindas – Įmonių bankroto įstatymas; todėl asmenims bankroto byloje bendradarbiaujant, civiliniai teisiniai santykiai susiklosto tik įstatymo, o ne sutarties pagrindu. Dėl šios priežasties Bendrovė negali pateikti jokios rašytinės sutarties kopijos.

6.3. D. J. yra BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius, ši bankrutuojanti įmonė turi skolininkų, kurių įsiskolinimus D. J. gali išieškoti pats arba juos perleisti (parduoti) tretiesiems asmenims. Skolos gali būti perduotos CK VI skyriuje nustatyta tvarka, pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį; nuo tokios sutarties pasirašymo momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi ir vykdo skolos išieškojimo veiksmus. Bendrovė buvo BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė, todėl su D. J. ne kartą bendravo telefonu, el. paštu, paštu, tai patvirtina 2012 m. gegužės 25 d., 2012 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. lydraščių kopijos, pateiktos Tarnybai. 2013 m. rugpjūčio 23 d. turėjo įvykti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei kitų einamųjų klausimų. D. J., siekdamas sužinoti, ar verta parduoti BUAB (duomenys neskelbtini) debitorinius įsiskolinimus, pokalbio telefonu metu teiravosi, kokias tiksliai paslaugas Bendrovė teikia, kaip ji galėtų padėti išieškoti debitorines skolas. Bendrovė ir D. J. telefonu susitarė, kad Bendrovė pateiks jam el. paštu (duomenys neskelbtini) pasiūlymą dėl vykdomos veiklos. Visos faktinės aplinkybės rodė, kad D. J. šios informacijos tikrai nereikia, nes bankrutuojanti įmonė turi skolininkų, skolas administratorius siekia išieškoti, artimiausiu metu šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl turto realizavimo, administratorius asmeniškai paprašė pateikti paklausimą. Bendrovė ne kartą bendravo su D. J., juo pasitikėjo, todėl neprašė, kad D. J. pateiktų raštu prašymą dėl informacijos pateikimo jam elektroniniu būdu. Dėl šios priežasties įrodymų, patvirtinančių D. J. prašymą, Bendrovė negali pateikti.

7. Tarnyba 2014 m. sausio 28 d. pranešime Nr. 3-67 „Dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir pranešimas Nr. 3-67), išanalizavusi tyrimo dėl Bendrovės galimo Įstatymo pažeidimo metu nustatytas aplinkybes ir kitą medžiagą bei konstatavusi, kad buvo pažeista Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pasiūlė pranešimą Nr. 3-67 nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 83– 89, 94–100, 105–111).

8. Bendrovė 2014 m. vasario 12 d. pranešime „Dėl papildomų įrodymų ir nuomonės“ prašė Tarnybos nutraukti pradėtą pažeidimo nagrinėjimą, kadangi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas nepadarytas, o nustačius, kad Įstatymo pažeidimas padarytas, prašė atsižvelgti į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 112–114, 136–138):

8.1. Bendrovės ir D. J. kaip fizinio asmens niekada nesiejo jokie teisiniai santykiai, šiam fiziniam asmeniui jokia reklama nebuvo siunčiama. D. J., veikdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vardu, tretiesiems asmenims (taip pat ir juridinio asmens kreditoriams) pateikdavo bankrutuojančios įmonės elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), šis el. pašto adresas pateiktas ir įregistruotas Juridinių asmenų registre. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje patvirtino Bendrovę BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriumi, todėl el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas buvo adresuotas ir skirtas juridiniam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini).

8.2. Bendrovė ir BUAB (duomenys neskelbtini) saisto sutarties-užsakymo Nr. 019726 sąlygos. BUAB (duomenys neskelbtini), pasirašydama sutartį-užsakymą Nr. 019726 patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, taip pat ir bendrosiomis, nurodytomis kitoje sutarties lapo pusėje, ir įsipareigoja jų laikytis. Pagal paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 8.1 punktą vykdytojas turi teisę visas teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, perleisti tretiesiems asmenims be atskiro užsakovo sutikimo, pagal paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 8.3 punktą vykdytojas turi teisę siųsti užsakovui el. paštu ar faksu pasiūlymus, nebūtinai susijusius su sutartyje užsakomu produktu, pasirašydamas šią sutartį užsakovas patvirtina, jog sutinka gauti minėtus pasiūlymus. Bendrovė pagal pasirašytą cesijos sutartį iš UAB (duomenys neskelbtini) perėmė teisę siųsti BUAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymus el. paštu ir faksu bei šio juridinio asmens sutikimą gauti tokius pasiūlymus. Bendrovę sutartiniai santykiai siejo tik su BUAB (duomenys neskelbtini), o šis juridinis asmuo, atstovaujamas bankroto administratoriaus D. J., buvo davęs sutikima gauti reklamą el. paštu ir faksu. BUAB (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims oficialiai ir viešai pateikdavo būtent el. paštą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė turėjo BUAB (duomenys neskelbtini)rašytinį sutikimą siųsti reklamą el. paštu ir faksu, Bendrovė nesutinka, jog buvo pažeista Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.

8.3. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti. Šiuo atveju jokie fizinio asmens D. J. interesai nepažeisti ir negalėjo būti pažeisti, kadangi el. laiškas buvo skirtas reklamos vartotojui juridiniam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini), su kuria Bendrovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę pagal cesijos sutartį. BUAB (duomenys neskelbtini), kuriai adresuotas 2013 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovės el. laiškas, taip pat negali būti tinkama pareiškėja, nes nuo 2013 m. gruodžio 18 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

8.4. Ankstesnis visai kito reklamos vartotojo – UAB (duomenys neskelbtini) – skundas niekaip nesusijęs su šia nagrinėjamam Įstatymo pažeidimo byla, dėl minėtos bendrovės skundo jau yra priimtas sprendimas, t. y. prašymo nagrinėjimas nutrauktas, nenustačius Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

8.5. Atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis, padarytas išsiuntus vienintelį elektroninį laišką, el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo iš karto pašalintas iš Bendrovės reklaminių naujienlaiškių sistemos ir reklamos siuntimas buvo nutrauktas. Pažeidimas negali būti laikomas tęstinio pobūdžio ar didelio masto, juo nepadaryta jokia žala / jokie nuostoliai. Bendrovė glaudžiai bendradarbiavo su Tarnyba, be to, jokių Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, posėdyje (dalyvaujant Bendrovės direktoriui A. K.) išnagrinėjusi bylą dėl Bendrovės reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo, 2014 m. vasario 20 d. nutarime byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 skyrė UAB „Reikalavimas.lt“ (duomenys neskelbtini) baudą už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą (t. 1, b. l. 4–14, 166–176, 180–190). Komisija nutarime Nr. 12R-6, be kita ko, konstatavo:

Įstatymuose ir teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai. Bendrovės el. paštu skleista informacija apie teikiamas paslaugas (žr. Tekstą) tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla ir skatina reklamos gavėjus naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis, taigi, atitinka Įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

9.2. Dėl Bendrovės skleistos reklamos atitikties Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimams

9.2.1. Pagal Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakyme Nr. 1-73 patvirtintų Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą kreiptis Tarnybą, kad būtų pradėtas Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi teisę asmenys, kurių interesai pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos, pateikdamos Tarnybai pranešimą (skundą) raštu. Vadovaujantis Taisyklėmis, D. J. turi teisę kreiptis į Tarnybą tam, kad būtų tinkamai apgintos Įstatyme įtvirtintos jo kaip reklamos vartotojo teisės.

9.2.2. Pagal Įstatymo 13 straipsnį reklama telefonu, telefaksu, teleksu, el. paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu (1 dalis), draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas (2 dalis). Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog toks vartotojo sutikimas turi būti išreikštus aktyviai. Nors Įstatyme neįtvirtinta privaloma reklamos vartotojo sutikimo davimo būdo ir prašymo forma, tačiau pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomi sutikimu, pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymuose ar sandorio šalių susitarime nustatytais atvejais. Vadovaujantis įstatymo analogija, visais atvejais, sutikimas turi būti aiškus, o ne numanomas.

Pagal Įstatymo 13 straipsnį, net ir klausiamo dėl sutikimo gauti reklamą adresato neatsakymas (neveikimas) reklamos davėjui negali reikšti, jog adresatas sutinka, kad jam būtų teikiama reklama.

9.2.3. Informacijos, kad būtent D. J. buvo davęs sutikimą gauti Bendrovės naujienlaiškius, Bendrovė Tarnybai nepateikė. Bendrovė paaiškinimuose nurodė, jog BUAB (duomenys neskelbtini), kurios bankroto administratorius buvo D. J., pasirašydama paslaugų teikimo sutartį, sutiko gauti Bendrovės reklaminius naujienlaiškius, todėl skleista Bendrovės reklama D. J. buvo išsiųsta turint BUAB (duomenys neskelbtini) sutikimą. Pažymėtina, kad sutikimas gauti reklamą iš tam tikro reklamos davėjo saisto būtent sutikimo davėją su konkrečiu reklamos skleidėju. Reklamos vartotojo sutikimas gauti reklamą negali būti perduotas, parduotas ir kitaip perleistas kitam reklamos skleidėjui.

9.2.4. Pagal Bendrovės reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 053 su UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius, t. y. (UAB (duomenys neskelbtini), perleidžia reikalavimo įgijėjui (Bendrovei), o reikalavimo įgijėjas priima iš kreditoriaus teisę (išskyrus pareigas) išreikalauti iš skolininkų šios sutarties prieduose nurodytas skolas + delspinigiai, palūkanos, kiti mokėjimai; pareigos, susijusios su perleidžiamais reikalavimais, reikalavimo įgijėjui neperleidžiamos. Sutarties sąlygose nustatyta, kad Bendrovė perėmė tik turtines teises ir pareigas, tačiau reikalavimo perleidimo sutartyje nenustatyta, jog naujasis kreditorius, t. y. Bendrovė, perima ir bendrąsias UAB (duomenys neskelbtini) teises, susijusias su BUAB (duomenys neskelbtini), taip pat ir BUAB (duomenys neskelbtini) sutikimą gauti reklaminius naujienlaiškius.

9.2.5. Taigi, Bendrovė neturėjo teisės siųsti reklaminių naujienlaiškių D. J. el. paštu. Pažymėtina, kad teisę skleisti reklamą el. paštu reklaminės veiklos subjektas gali tik tuomet, jeigu jis turi aiškų reklamos gavėjo sutikimą ar prašymą. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reklamos gavėjo sutikimą ar prašymą gauti Bendrovės reklamą. Konstatuotina, kad Bendrovė, teikdama reklamą D. J. apie Bendrovės teikiamas paslaugas, pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

Komisija lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba, laiku pateikdavo paaiškinimus. Komisija, vertindama pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad: Bendrovė informaciją skleidė viena reklamos sklaidos priemone – el. paštu; Bendrovė nepageidaujamą reklamą el. paštu teikė tik vienam vartotojui, t. y. D. J.; tyrimo dėl Bendrovės įvykdyto Įstatymo pažeidimo metu negauta kitų vartotojų nusiskundimų dėl Bendrovės siunčiamų nepageidaujamų laiškų. Bendrovės reklaminis naujienaiškis vartotojui išsiųstas vienkartine elektronine žinute 2013 m. rugpjūčio 7 d., Bendrovės reklama buvo vienkartė ir netęsiama; Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

10. Pareiškėja 2014 m. kovo 27 d. sumokėjo nutarime Nr. 12R-6 paskirtą baudą – (duomenys neskelbtini) Lt (t. 21, b. l. 194).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ skundą sprendžiama, ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimas byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 (t. 1, b. l. 4–14) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, t. y. nustatyta, jog pareiškėja UAB „Reikalavimas.lt“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) reklaminio pobūdžio laišką (t. 1, b. l. 38); ginčas kyla dėl to, esą, pareiškėja nepadarė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, pažeidimo.

2.1. Teismas pabrėžia, kad šioje byloje kyla ginčas tik dėl to, ar D. J. yra reklamos vartotojas ir ar jis davė sutikimą pareiškėjai. Pabrėžtina, kad reklama buvo siųsta būtent D. J., todėl šis asmuo laikytinas reklamos vartotoju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, kurioje įtvirtinta, kad reklamos vartotojas – asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama, prasme. Neturi teisinės reikšmės pareiškėjos argumentai, kad D. J. yra bankroto administratorius, kad jo el. pašto adresas skelbiamas viešai, kad pareiškėja siuntė laišką BUAB (duomenys neskelbtini), kurią tuo metu administravo D. J.. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad ji siuntė laišką BUAB (duomenys neskelbtini), o ne D. J., yra nepagrįsti, nes ji kaip BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė tokio reklaminio pobūdžio pasiūlymo neturėjo racionalių galimybių teikti BUAB (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, iš reklamos turinio matyti, kad reklama buvo skirta ne BUAB (duomenys neskelbtini), bet būtent bankroto administratoriui D. J., turinčiam informacijos apie kreditorinius reikalavimus, kuriuos galėtų parduoti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai. Vadinasi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba D. J. pagrįstai laikė reklamos vartotoju pagal Reklamos įstatymo nuostatas.

Dėl paminėtų argumentų neturi teisinės reikšmės tai, kad, esą, BUAB (duomenys neskelbtini) buvo gavusi sutikimą iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti naujienlaiškius, taip pat nesvarbus ir BUAB (duomenys neskelbtini) išregistravimo faktas, nes reklamos vartotojas yra D. J..

2.2. Byloje nėra duomenų, kad D. J. sutiko gauti reklamą, pareiškėja jų nepateikė. Vadinasi, ir šiuo aspektu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai įvertino pareiškėjos veiksmus.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimas byloje dėl UAB „Reikalavimas.lt“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-6 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Reikalavimas.lt“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.