Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-492-826/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-492-826/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07324-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-492-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07324-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.4; 3.3.1.17; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs viešosios įstaigos „A. ir grupė“ vadovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lekmodus“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lekmodus“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo.

2. Teisme 2018 m. lapkričio 7 d. gautas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „A. ir grupė“ vadovo A. S., nurodyto kaip atsakovo D. S. atstovo, prašymas susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi VšĮ „A. ir grupė“ vadovą A. S. laikė netinkamu atsakovo D. S. atstovu ir pašalino iš civilinės bylos Nr. e2-11038-824/2018. Taip pat netenkino jo prašymo dėl susipažinimo su civilinės bylos medžiaga. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad VšĮ „A. ir grupė“ steigėjas ir vadovas A. S. negali būti šioje byloje atsakovo D. S. atstovu, todėl jam neleistina susipažinti su bylos medžiaga.

3.1.1. Proceso teisės normos numato subjektų ratą, kurie gali atstovauti asmeniui pagal pavedimą. Šiuo atveju pateikta 2018 m. spalio 26 d. pajaus dovanojimo sutartis, pagal kurią A. S. dovanoja D. S. 1 pajų už 1 Eur. Joje nenumatyta, kad atsakovas suteikia teises A. S. dalyvauti teisminiame procese ir atlikti atskirus procesinius veiksmus. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti.

3.1.2. Kartu su advokatais, advokatų padėjėjais, taip pat vienu iš bendrininkų (kitų bendrininkų pavedimu) ir kitais įstatyme nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Tai reiškia, kad D. S. atstovas, t. y. VšĮ „A. ir grupė“ vadovas A. S., būtų tinkamas atstovas juridiniam asmeniui, tačiau nėra tinkamas atstovas fiziniam asmeniui.

3.2. Nutartis dėl netinkamo atstovo pašalinimo iš civilinės bylos proceso neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nutartis neskundžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. VšĮ „A. ir grupė“ steigėjas ir vadovas A. S. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog VšĮ „A. ir grupė“ negali būti atsakovo atstovė pagal pavedimą. Teisės normose nenumatyta, kad asmuo negali gauti konsultacijos iš teisininko ar teisinių paslaugas teikiančios įmonės. Asociacija veikia kaip savo narių atstovė, asociacijos visada gina savo narių teises kaip šių narių atstovės, o asmenys įstoja į asociacijas, siekdami apginti savo teises, taip pat ir teisminiu keliu. Pajaus dovanojimo sutartį jis gali sudaryti vienvaldiškai. Kasacinio teismo praktika buvo aiškinta netinkamai.

4.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pašalino iš civilinės bylos proceso ir nurodė, jog ši nutarties dalis neskundžiama. Tokia nutartis pažeidžia jo atstovaujamojo teises. Kokia teisės norma teismas vadovavosi priimdamas šį procesinį sprendimą, nenurodyta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria viešoji įstaiga buvo laikoma netinkama atsakovo atstove ir pašalinta iš civilinės bylos, taip pat netenkintas prašymas dėl susipažinimo su civilinės bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto, pagal kurį fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti „asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)“, taikymo.

9. Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus byloje tarpinius procesinius sprendimus. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

10. CPK V skyriaus ir XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis padarė išvadą, kad apeliantas nėra tinkamas fizinio asmens atstovas ir neleido susipažinti su bylos medžiaga. Nors pirmosios instancijos teismas dar ir pašalino apeliantę iš civilinės bylos tačiau apeliantė nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo todėl nebuvo pagrindo jos iš bylos ir pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas gavęs atskirąjį skundą turėjo atsisakyti jį priimti, nes apeliantės atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiai aplinkybei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

12. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015, 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-454-969/2016, ir kitose nutartyse kasacinis teismas išaiškino, kad galimybė asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal viešosios įstaigos „A. ir grupė“ vadovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties nutraukti.

Teisėjas Marius Dobrovolskis