Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovei Šilutės rajono žemės ūkio bendrovei „P.“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors garažas, pažymėtas plane 1-7(102.91), esantis (duomenys neskelbtini), esančiame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra registruotas bendrovės „P.“ vardu, tačiau nuo 1994-03-07 šio garažo žemės ūkio bendrovė „P.“ nebevaldo, nenaudoja, nes ši žemės ūkio bendrovė faktiškai nuo 1994 m., kai buvo išdalintas bendrovei priklausantis turtas, nebeveikia, nebevykdo jokios ūkinės veiklos ir nebevaldo jokio turto, nors nekilnojamojo turto registre turtas tebėra registruotas bendrovės vardu. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad žemės ūkio bendrovei „P.“ Valstybės įmonė Registrų centras vykdo likvidavimą. Likviduoti bendrovę Valstybės įmonė Registrų centras iniciavo gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą, kad žemės ūkio bendrovė „P." neteikė VMI duomenų apie juridinio asmens per penkerius metus vykdytą veiklą. Šiuo metu žemės ūkio bendrovė „P.“ turi juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.

Išregistravus juridinį asmenį, jis bus laikomas pasibaigusiu, todėl atitinkamai bus pasibaigusios juridinių asmens dalyvių turtinės teisės gauti tam tikrą dalį likviduojamo juridinio asmens turto , o juridinio asmens kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas taps bešeimininkiu.

Pagal Juridinių asmenų registre užfiksuotus įrašus, ieškovas yra bendrovės „P.“ vadovas. Nors jis buvo išrinktas bendrovės „P.“ pirmininku 1992-07-14 pajininkų susirinkimo metu, tačiau 1992-08-16 įvykusio bendrovės „P.“ pajininkų susirinkime bendrovės pirmininkas buvo perrinktas J. P., kuris jau yra miręs. Kad J. P. buvo išrinktas bendrovės „P.” pirmininku patvirtina tai, kad vėlesniuose bendrovės „P.“ susirinkimuose, t.y. 1994-03-07 pajininkų surinkime J. P. nurodomas kaip bendrovės pirmininkas. Nors J. P. 1992-08-16 įvykusio bendrovės „P.“ pajininkų susirinkimo metu buvo išrinktas bendrovės pirmininku, tačiau bendrovės vadovo pakeitimas nebuvo užregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl yra likęs įrašas, kad bendrovės vadovu yra P. U., tačiau jis bendrovės pirmininku nebėra jau nuo 1992-08-16, kai pajininkų susirinkimo metu bendrovės pirmininku buvo perrinktas J. P..

Garažas, esantis pastate, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo pažymėjimas plane 1-7(102.91) V. U. buvo perduotas perdavimo- priėmimo aktu, taip pat 1994-03-07 Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „P.” pajininkų surinkimo nutarimu. Ieškovo tėvas nuo pat perdavimo momento šį garažą valdė ir jį prižiūrėjo iki savo mirties, o po jo mirties 1995-12-19 šį garažą valdo ieškovas, V. U. pirmos eilės įpėdinis, priėmęs jo palikimą. Nuo pat garažo perdavimo V. U. už pajus iki pat dabar niekas pretenzijų į garažą nereiškė. Garažas V. U. buvo perduotas neįforminus tinkamai sutarties, kadangi perdavimo-priėmimo aktas yra nepasirašytas bendrovės tuometinio administratoriaus J. P., kuris šiuo metu yra miręs, taip pat nepasirašytas akte nurodytų žemės ūkio bendrovės „P.“ atstovų, perdavimo-priėmimo akte nenurodyta jo sudarymo data. Nei perdavimo-priėmimo akte, nei 1994-03-07 visuotinio susirinkimų protokole, kurio pagrindu V. U. asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas garažas už pajus, nėra nurodyti garažą identifikuojantys duomenys, kuriems esant garažo perdavimą buvo galima įforminti nekilnojamojo turto registre. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas Šilutės rajono žemės ūkio bendrovė „P.“ vengia įforminti garažo perdavimo už pajus sandorį. Ieškovas priėmė V. U. palikimą, todėl prašo patvirtinti sutarties sudarymą bei nustatyti , kad V. U. pagal 1994-03-07 Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „P.“ pajininkų susirinkimo priimtą nutarimą asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas patalpoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis garažas, pažymėjimas plane 1-7(102,81). Pagal 2021-12-10 nekilnojamojo turto registro atliktą dalių apskaičiavimą, patalpa, plane pažymėta 1-7(102,81) iš bendro 951.19 kv.m ploto, esančio patalpoje-garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 11/100 dalių, o likusi patalpų dalis 89/100 priklauso Šilutės rajono žemės ūkio bendrovei „P.“. Nors patalpų plane patalpa 1-7 nurodyta, kad jos plotas 102.91 kv.m., tačiau nekilnojamojo turto registras informavo, kad yra padaryta klaida ir patalpos 1-7 plotas yra 102.81 kv.m. Techninės klaidos ištaisymas matosi 2021-12-10 patalpų dalių apskaičiavimo projekte, kuriame nurodyta, kad patalpa 1-7 yra 102.81 kv.m. Dėl nurodytų priežasčių, ieškinio reikalavime nurodo 2021-12-10 patalpos dalių apskaičiavimo projekte nurodytą patalpos 1-7 plotą 102,81 kv.m

Teismui nustačius nuosavybės teisę P. U. i patalpą 1-7(102.81), esančią patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Likvidavus Šilutės rajono žemės ūkio bendrovę „P.“, turtas, priklausantis šiai bendrovei, tame tarpe ir patalpos, esančios garaže adresu (duomenys neskelbtini), taps bešeimininkiu, bus perduotos valstybei ir parduotos aukcione. Garažas, plane pažymėtas 1-7(102.81) , nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis yra dalis patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitiems asmenims įsigijus likusią patalpos-garažo dalį, tarp ieškovo ir kitų asmenų gali kilti nesutarimų dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, todėl teismo prašo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką patalpoje-garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini): patalpa, plane pažymėta 1-7(102.81) naudojasi P. U., gim.(duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis 1-3(62.13), 1- 4(126.72), 1-5(62.48), 1-6(62.48), 1-8(101.92), 1-9(9.41), 1-10(19.15), 1-11(95.04), 1- 12(124.43), 1-13(62.13), 1-14(61.60), 1-15(29.39), 1-16(31.50) naudojasi Šilutės rajono žemės ūkio bendrovė „P.“.

Garažo patalpa yra pastate – autogaraže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame be Garažo patalpos yra suformuoti dar su atskiri nekilnojamojo turto objektai: 1) negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažo patalpa1), kurio nuosavybės teisė nuo 2003-05-15 yra įregistruota A. M., (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Garažo patalpa 2), kurio nuosavybės teisė nuo 1997-03-08 yra įregistruota V. D. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pastatas – autogaražas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra laisvame valstybiniame žemės sklype, kuris, kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, nuo 1992-07-24 JAR įregistruota Šilutės rajono žemės ūkio bendrovė ,,P.“ (toliau – Bendrovė), kuriai nuo 2021-04-26 yra įregistruotas teisinis statusas: inicijuojamas likvidavimas. JAR duomenimis, Bendrovės vadovas nuo 1992-07-24 yra įregistruotas P. U..

Nurodo, kad ieškinyje minima Garažo patalpos dalis, plane pažymėta 1-7 (102.91 kv. m.), nėra suformuota atskiru nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (nėra atlikti būtent šios patalpos kadastriniai matavimai, nėra suteiktas unikalus numeris, adresas, nėra viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl suformavimo). Ieškovas prašo nustatyti Garažo patalpos dalies, plane pažymėtos 1-7 (102.91 kv. m.), nuosavybės teisės perėjimo faktą V. U., tačiau nenurodo, į kokią konkrečią Garažo patalpos dalį yra siekiama nustatyti minėtą nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti aišku, į kokią konkrečią Garažo patalpos dalį yra nustatyta / pripažinta asmeninės nuosavybės teisė V. U..

Iš ieškinio reikalavimo ir motyvų akivaizdžiai matyti, kad ieškovas siekia nustatyti V. U. nuosavybės teisės perėjimo faktą būtent Garažo patalpos dalį pažymėtą indeksu 1-7, todėl šiuo atveju Registrų centro nuomone tikslinga reikšti ir papildomą ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Garažo patalpos dalimi tvarkos nustatymo.

Mano, jog šioje ginčo situacijoje teismo sprendimas neturės jokios įtakos Registrų centro teisių apimčiai, nesukels jokios šio juridinio asmens teisinės padėties pablogėjimo, kadangi Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Prašo civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

Atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, tinkamai pranešta apie posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Žemės ūkio bendrovė „P.“ steigėsi, kai naikinosi (duomenys neskelbtini). Vietoj minėto tarybinio ūkio įsikūrė bendrovė. Jis buvo jos narys. Bendrovė turėjo turto, tai yra garažus. Yra vienas pastatas, bet jame daug garažų. Tas pastatas šiuo metu stovi. Buvo bendrovės pajininkų susirinkimas kai išdalino garažus ir visi tuos garažus gavo. Ar V. U. ar buvo nežino, bet ieškovui tai buvo garažas. Ieškovo tėvas V. U. ar buvo pajininkas jisai nežino. Tėvas dirbo bendrovėje. P. U. tuo garažu naudojasi pastoviai. Jisai ten ir bulves, ir grūdus, ir techniką laikydavo. Patalpomis naudojosi tie, kam buvo priskirti garažai. Jisai pats ten turi garažą, bet įsiteisinęs nėra. Nežino ar susirinkimo metu V. U. buvo perduotas garažas, nes jis nebuvo mechanizatorius, žino, tik kad P. U. tuo garažu, tai yra patalpa 1-7 visada naudojosi. J. P. buvo bendrovės pirmininkas, kiek pamena, ir ieškovas buvo bendrovės pirmininku.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės ūkio bendrovėje „P.“ turėjo pajų ir buvo bendrovės narys. Kai buvo vadovas J. P. maždaug kokiais 1994 metais, šiuo metu minėtas asmuo yra miręs. Bendrovė turėjo garažą, kuris buvo išdalintas žmonėms. 1994-03-07 buvo pajininkų susirinkimas ir kurio metu buvo sprendžiama dėl garažų padalinimo. V. U. buvo perduota garažo dalis. Minėtas asmuo naudojosi jam perduotu garažu, tai yra 1-7 patalpa. P. U. irgi naudojosi ta patalpa. Bendrovė „P.“ jau seniai nebeveikia, jos nebėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992-06-29 steigėjai J. P., P. U. ir J. A. steigimo sutartimi įsteigė žemės ūkio bendrovę „P.“ bei buvo parengti bendrovės įstatai.

1992-08-16 žemės ūkio bendrovės „P.“ susirinkimo protokole Nr. 3 nurodyta, kad susirinkime žemės ūkio vadovas U. P. padarė pareiškimą, kad atsisako toliau vadovauti bendrovės veiklai. Pajininkas J. G. pasiūlė naują kandidatą J. P.. J. P. bendrovės vadovu išrinktas vienbalsiai.

Šilutės rajono žemės ūkio bendrovė „P.“ pajininkų susirinkimo, įvykusio 1994-03-07 protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvaujantys pajininkai išklausę bendrovės pirmininko J. P. mintis ir problemas nutarė, kad reikia bendrovę likviduoti. Tokiam nutarimui buvo pritarta vienbalsiai. 2 punkte nurodyta, kad toliau buvo svarstomas klausimas kaip padalinti turtą, priklausantį bendrovei. Tuo klausimu buvo prieita vieningos nuomonės, kad automobilių bei traktorių garažus, t.y. pastatą 1G1p (plotas 1116,67 m²) ir dalį pastato 16²p (plotas 530,26 m²) išdalinti bendrovės nariams pagal jų užimamus garažus. Šį protokolą 29 numeriu pasirašė V. U..

1993-05-15 perdavimo - priėmimo aktu Žemės ūkio bendrovė „P.“ perdavė, o V. U. priėmė automašinos garažą, kurio indeksuota vertė 3360, aktą pasirašė buhalterė Z. P..

V. U. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis negyvenamoji patalpa – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) nuosavybė priklauso Šilutės rajono žemės ūkio bendrovei „P.“.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2304-733/2021 nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdo jo sūnus P. U., gim. (duomenys neskelbtini)

VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2022-01-10 išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad Šilutės žemės ūkio bendrovei „P.“ yra inicijuojamas likvidavimas. Bendrovės vadovu nuo 1992-07-24 nurodytas P. U..

VĮ Registrų centras raštu nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešė Registro tvarkytojui, kad Šilutės žemės ūkio bendrovė „Poveržlė“ neteikė VMI duomenų apie juridinio asmens per penkerius metus vykdytą veiklą, todėl VMI pateikė Registro tvarkytojui siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.

Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu

Byloje reiškiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu.

1994-03-07 visuotinio žemės ūkio bendrovės „P.“ pajininkų susirinkimo metu galiojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris galiojo iki 2001-07-01. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numatė, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. CK 6.309 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

Ši teisės norma taikoma kartu su CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

1991-07-30 Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog privatizavimo objektą sudaro žemės ūkio įmonių turtas, išskyrus grąžinamą savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytiems asmenims. 1991-10-12 Vyriausybės nutarime Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ nustatyta, kad žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas natūra (parduodant aukcione) arba vertine išraiška. Privatizuojant žemės ūkio įmonių turtą vertine išraiška (pasirašant pajus), steigiamos žemės ūkio bendrovės. Vyriausybės 1992-02-10 nutarimo Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo” 1 punkte nustatyta, kad žemės ūkio įmonės turtas privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės (toliau vadinama - bendrovė) pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje. 1992-06-29 steigėjai J. P., P. U. ir J. A. steigimo sutartimi įsteigė žemės ūkio bendrovę „P.“. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ieškovas, žemės ūkio bendrovė „P.“ buvo įsteigta pasidalinti po (duomenys neskelbtini) likusį turtą.

Šilutės rajono žemės ūkio bendrovė „P.“ pajininkų susirinkimo, įvykusio 1994-03-07 protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvaujantys pajininkai išklausę bendrovės pirmininko J. P. mintis ir problemas nutarė, kad reikia bendrovę likviduoti. Tokiam nutarimui buvo pritarta vienbalsiai. 2 punkte nurodyta, kad toliau buvo svarstomas klausimas kaip padalinti turtą, priklausantį bendrovei. Tuo klausimu buvo prieita vieningos nuomonės, kad automobilių bei traktorių garažus, t.y. pastatą 1G1p (plotas 1116,67 m2) ir dalį pastato 1 62p (plotas 530,26 m2) išdalinti bendrovės nariams pagal jų užimamus garažus. Šį protokolą 29 numeriu pasirašė V. U..

Perdavimo - priėmimo aktu V. U. priėmė automašinos garažą. Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai buvo dalinamos patalpos, V. U. atiteko garažo patalpa 1-7. Tiek liudytojai V. J., tiek R. U. nurodė, kad V. U. ir P. U. nurodyta garažo patalpa visą laiką naudojosi tuo to laiko, kai patalpa atiteko už pajus. Duomenų, jog kiti asmenys pretenduotų į minimą garažą-patalpą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažą, garažo pažymėjimas plane 1-7, byloje nėra.

Patalpa-garažas V. U. buvo perduota 1993-05-15 priėmimo – perdavimo aktu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-804/2001, Nr. 3-3K-598/2006). Teismo nuomone, 1993-05-15 Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „P.“ priėmimo-perdavimo aktas ir minėtos bendrovės pajininkų susirinkimo, įvykusio 1994-03-07, protokolas yra pakankami, kad patvirtintų jame nurodyto turto nuosavybės teisių perleidimo V. U. sandorį.

Taip pat pažymėtina, jog 1964 m. CK buvo nereglamentuota žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarka, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatyti tik pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio dalis dėl sandorio pripažinimo galiojančiu tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „P.“, visuotinis pajininkų susirinkimas, įvykęs 1994-03-07, nutarimu V. U., asmeninės nuosavybės teise perdavė patalpoje-garaže adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažą, garažo pažymėjimas plane 1-7(102,81), kurio plotas sudaro 11/100 dalį iš bendro patalpoje- garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ploto.

Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas P. U. nėra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimosi tvarką jis prašo nustatyti, bendraturtis. Be to byloje nėra pateikta duomenų apie kilusį ginčą tarp bendraturčių dėl minėto garažo naudojimosi tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas ieškovo prašymas dėl naudojimosi minėtu garažu tvarkos nustatymo.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisti neprašo, todėl nespręstinas klausimas dėl ieškovo turėtų išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,12 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei Šilutės rajono žemės ūkio bendrovei „P.“ yra inicijuotas likvidavimas, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), visuotinis pajininkų susirinkimas, įvykęs 1994-03-07, nutarimu V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perdavė patalpoje-garaže adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažą, garažo pažymėjimas plane 1-7 (102,81 kv.m), kurio plotas sudaro 11/100 dalį iš bendro patalpoje - garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ploto.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. U. 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.