Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-64-317/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
1S-64-317/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00007-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
Nuteistasis
T. Z.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-64-317/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00007-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Z. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. naujas pataisos įstaigos pavadinimas – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) – nutarimas pakeistas ir nutarta nuteistajam T. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Z. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas T. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 29 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas. Komisija pažymėjo, jog nuteistajam nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, jo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino bei dėl padarytų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija sprendė, kad teigiamai T. Z. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę bei parenkant jos dydį. Apibendrinama visa Komisija konstatavo, jog nuteistasis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nesutikdama su Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas, Komisijos nutarimas pakeistas – nutarta netaikyti nuteistajam T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas T. Z. jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistojo T. Z. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam T. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra grindžiama formaliais, bendro ir šabloninio pobūdžio argumentais, atkartojant prokurorės skundą, neįsigilinus į nuteistojo T. Z. asmens byloje surinktus duomenis bei teismui pateiktus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, šių duomenų neįvertinus. Iš jos taip ir neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo taikytas lygtinis paleidimas T. Z. atžvilgiu. Skundžiama nutartis yra prieštaringa, kadangi, nors teismas aprašomojoje dalyje ir nurodė nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių bei aplinkybių, jį ir jo pataisos procesą bei elgesį charakterizuojančių teigiamai, tačiau konstatavo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Skundžiama nutartis taip pat yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai bei pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl privalo būti panaikinta. Advokatės nuomone, nuteistasis jau šiuo metu atitinka visus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijus.

5.2. Toliau skunde nurodoma, jog nuteistasis T. Z. kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, nėra įtakojamas jokių asmenų, suvokdamas savo elgesio pasekmes sau ir visuomenei, nori gyventi pagal priimtas moralės, visuomenės elgesio normas. Bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis režimo reikalavimų, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Jis taip pat stengiasi palaikyti emociškai visaverčius, pozityvius santykius su artimaisiais. Taigi nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, pastovūs ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Be to, nuteistasis ėmėsi iniciatyvos priteisto civilinio ieškinio padengimui, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. dirba (duomenys neskelbtini). Anot gynėjos, bendras T. Z. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.3. Toliau gynėja teigia, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir faktinės aplinkybės, iš esmės siejamos su nuteistojo praeitimi, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. T. Z. neigiamai vertina savo netinkamus praeities modelius, susijusius su kriminalinėmis apraiškomis, supranta, kad jo ankstesni propaguojami gyvenimo principai bei elgesio modeliai buvo žalingi, nepriimtini. Šiuo metu jis stengiasi planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, analizuoja savo gyvenimo situaciją, nevengia prisiimti asmeninės atsakomybės ir yra kategoriškas, kad paleistas lygtinai sieks elgtis prosocialiai, nepažeidžiant teisės aktų, bei tapti visaverčiu visuomenės nariu. Jis linkęs išgyventi dėl jam asmeniškai svarbių situacijų ir stengiasi nepasiduoti stresiniams išgyvenimams ir išlikti ramus, jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai ir gebantis kontroliuoti savo elgesį. Esminės reikšmės, sprendžiant ar T. Z. gali būti taikomas lygtinis paleidimas, negali turėti ir jo neatliktos bausmės dalis.

5.4. Nors T. Z. bausmės atlikimo metu buvo baustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų naudojimą be gydytojo paskyrimo, tačiau, gynėjos nuomone, šia aplinkybe remiantis taip pat negali būti atsisakoma taikyti T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Baudą jis sumokėjo. Be to, jau ankstesniais teismų procesiniais sprendimais dėl šio nubaudimo buvo atsisakyta taikyti T. Z. lygtinį paleidimą. Taip pat negali būti ignoruojamas gautų nuobaudų bei paskatinimų santykis, kuris tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo elgesys iš esmės buvo koreguojamas teigiama linkme. Gynėjos įsitikinimu, vienintelę ne itin pavyzdingo T. Z. elgesio apraišką, nusveria tolimesnis tendencingas pozityvus jo elgesys.

5.5. Gynėja taip pat teigia, kad apylinkės teismas nesirėmė Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija REC (2003)22 valstybėms narėms, pagal kurią lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne išimtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuota. Apylinkės teismas lygtinio paleidimo netaikymą laikė norma. Iš jos visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kokius neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti, kad būtų paleistas lygtinai. Nepateikus išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl T. Z. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, nepaisyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, kurioje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę, kad, remiantis susijusia informacija, turi būti peržiūrima, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui.

5.6. Anot gynėjos, T. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad, paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis privalo atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, t. y. lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Tai, kad lygtinio paleidimo taikymas jos ginamajam nepažeistų nei teisingumo, nei bausmės individualizavimo, nei kitų bendrųjų teisės principų, liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jos tendencingas mažėjimas. Tačiau teismas to nevertino. Akcentuotina ir tai, kad praeityje T. Z. nebuvo teistas ir nusikalto pirmą kartą. Nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nusikalstamą elgesį.

5.7. Dar skunde minimos bylos (1S-14-928/2023, 1S-237-497/2020, T-486-633/2019), kuriose buvo priimti sprendimai taikyti nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Z. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinas.

6. Prieš pateikdama argumentus bei motyvus, kuriais remiantis atmetamas nuteistojo T. Z. gynėjos skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos iki nuteistojo gynėjos skundo nagrinėjimo apygardos teisme dienos, įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Naujoje BVK redakcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas 82-87 straipsniuose. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, ir jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Kadangi Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai, aukštesnysis teismas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų kontekste.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalyje) nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. T. Z. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos lėmė šios aplinkybės: 1) nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdis, sunkumas, jo padarymo aplinkybės – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą; 2) duomenys apie T. Z. priskirtus kriminogeninius (t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius) veiksnius – atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OAS‘ys metodiką, nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: tam tikras atsakomybės neutralizavimas; buvo įtakojamas asocialios grupės; buvo būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 3) jo baustumo, atliekant laisvės atėmimo bausmę, faktas – apylinkės teismas pažymėjo, jog T. Z. per gana trumpą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą; 4) nuteistojo polinkis minimalizuoti savo nusikalstamą elgesį – teismas nurodė, jog toks T. Z. požiūris kelia rimtų abejonių dėl jo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi; 5) likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimas – teismas sprendė, kad jau šiuo metu taikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

11. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti T. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog T. Z. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardama šiems argumentams, taip pat įvertindama aukštesnės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

12. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo gynėja, jog šiuo atveju apylinkės teismas priėmė šablonišką ir formalią nutartį, kuri grindžiama išimtinai bendro pobūdžio argumentais ir motyvais, kad iš jos nėra aišku, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas netaikyti T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kaip matyti iš aukščiau aptarto, nutaręs tenkinti prokurorės skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius ir išsamius būtent su T. Z. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu susijusius tokio sprendimo motyvus, kurie nėra nei formalūs, nei pernelyg abstraktūs. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, svarbių T. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingam išsprendimui. Remiantis vien tuo, kad skundžiamoje nutartyje yra paminėta nemažai nuteistajam nagrinėjamo klausimo kontekste palankių aplinkybių (pavyzdžiui, kad jis praeityje nėra teistas, atvykęs į pataisos namus rodė aukštą motyvaciją darbui, šiuo metu dirba, rodė motyvaciją atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, vykdė individualų jo socialinės reabilitacijos planą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, buvo šešis kartus skatintas ir t. t.), taip pat negalima spręsti, kad galiausiai padaryta išvada, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama, yra prieštaringa. Sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

13. Teisėjų kolegija nenustatė ir T. Z. diskriminacijos požymių. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad tiek teiginys dėl nuteistojo diskriminavimo, tiek teiginiai, jog apylinkės teismo priimtas sprendimas yra priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams, teismų praktikai, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai bei pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, nėra grindžiami kokiais nors konkrečiais faktais ir aplinkybėmis. Tokie teiginiai susiję išimtinai tik tuo, kad buvo priimtas nuteistojo ir jo gynėjos netenkinantis sprendimas netaikyti T. Z. lygtinio paleidimo instituto.

14. Toliau analizuojant skundo argumentus, matyti, kad nuteistojo gynėja kvestionuoja apylinkės teismo sprendimą motyvuoti atsisakymą T. Z. taikyti lygtinį paleidimą jo baustumo administracine tvarka faktu, aplinkybėmis, apibūdinančiomis nusikaltimą, už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, bei paskirtos ir neatliktos bausmės dydžiu.

14.1. Teisėjų kolegija pritaria skundo autorei, kad vien tai, jog nuteistasis T. Z. bausmės atlikimo metu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už psichotropinių medžiagų vartojimą, savaime negali užkirsti kelio jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tiek šiuo metu, tiek, juo labiau, vėlesnėje bausmės vykdymo stadijoje. Nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl tuo atveju, kai nustatoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir režimo reikalavimus ar (ir) padarė administracinį nusižengimą (-us), privaloma įvertinti pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos nuobaudos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tačiau visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

14.2. Šiuo atveju nustatyta, kad už psichotropinių medžiagų vartojimą T. Z. buvo baustas 2022 m. sausio 5 d. Nors po šio nusižengimo padarymo jis pagal numatytas rizikos valdymo priemones lankė ir 2022 m. balandžio 7 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistasis iki šiol neigia sąmoningai vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, tikina, jog buvo „pakištas“. Tai patvirtina, jog nei paskirtos piniginės nuobaudos sumokėjimas, nei dalyvavimas minėtoje prevencinėje priemonėje neturėjo jokios realios įtakos nuteistojo požiūriui į įstatymų, bent jau susijusių su uždraustų medžiagų vartojimu, laikymąsi. Nuteistasis akivaizdžiai vengia prisiimti atsakomybę už tokį savo teisės aktams prieštaraujantį elgesį, kaip beje iš dalies vengia prisiimti atsakomybę ir už nusikaltimą, dėl kurio padarymo šiuo metu atlieka bausmę – socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog T. Z. yra linkęs savo vaidmenį nusikaltime minimalizuoti ir kaltinti kitus. Paminėtos aplinkybės taip pat rodo, jog skunde dėstomi argumentai, kad nuteistasis neigiamai vertina netinkamus praeities modelius, supranta, kad jo ankstesni propaguojami gyvenimo principai bei elgesio modeliai buvo nepriimtini, nevengia prisiimti asmeninės atsakomybės, yra deklaratyvaus pobūdžio.

14.3. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. Z. už psichotropinių medžiagų vartojimą buvo baustas 2022 m. sausio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios – bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti 2020 m. gruodžio 29 d. Iki tol jis buvo skatintas tris kartus – 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 8 d. Po pažeidimo padarymo T. Z. skatintas taip pat tris kartus – 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. bei 2022 m. lapkričio 3 d. Aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys, pradžioje bausmės atlikimo vertintas tik kaip teigiamas, toks nesugebėjo išlikti viso bausmės atlikimo metu. Įvertinusi administracinio nusižengimo šiurkštumą ir jo padarymo laiką (pažeidimas padarytas praėjus vieneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios), tai, kad po jo padarymo praėjo tik vieneri metai, kad tiek prieš jo padarymą, tiek po jo nuteistasis buvo skatintas vienodai kartų, teisėjų kolegija mano, jog T. Z., kuris yra nuteistas už sunkų nusikaltimą ir siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai (Komisijos nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai ir 10 d., kai paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo), bei kuriam nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai, dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.

15. Nuteistojo gynėjos skunde taip pat akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis privalo atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, t. y. lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad lygtinio paleidimo atveju yra paneigiami bausmės tikslai ir jos paskirtis. Šių skundo teiginių teisėjų kolegija neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

16. Skunde teikiama nuoroda ir į tris bylas, kuriose nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šiuo atveju, matyti, kad šios ir skunde minimų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Taigi, nuteistojo gynėjos minimi teismų sprendimai šiuo atveju nėra privalomi bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog apylinkės teismas, pakeitęs Komisijos nutarimą, ne tik netinkamai taikė BVK normas, bet dar ir nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas. Nors ir stebimi teigiami T. Z. pokyčiai (nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu dirbo, parodė iniciatyvą atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui priteistas pinigų sumas, kuriomis buvo įvertinta jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, noriai ir aktyviai įsitraukė į siūlomas užimtumo priemones, bendradarbiavo su Resocializacijos skyriaus darbuotojais, pats prisidėjo organizuojant renginius), taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (patvirtinta gyvenamoji vieta ir darbo vieta, teigiama darbinė motyvacija, turimas išsilavinimas, įgytos profesinės kvalifikacijos, ryšių su artimaisiais palaikymas, sėkmingas korekcinių intervencinių programų užbaigimas), tačiau egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Z. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis