Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-579/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
1A-685-579/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03681-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
N. T.
Kategorijos

Teisėjas Arturas Rauktys Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-579/2015

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03681-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.; (S) 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam N. T., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių ir BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2015-04-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 304,94 eurų bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti N. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai nuo 2015-02-14 iki 2015-02-16 bei nuo 2015-02-20 iki 2015-04-16.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2015 m. vasario 20 d., kol buvo suimtas kitoje byloje, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, skambindamas ir siųsdamas SMS pranešimus savo sūnaus T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motinai Ž. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), grasino susidorojimu ir taip ją baugino.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė visiškai neatsižvelgęs į jo paaiškinimus, neįsigilinęs į tai, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios. Skundo autoriaus įsitikinimu, jo išsakytos frazės neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo N. T. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai N. T. pripažino kaltu, padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir nuosekliai argumentavo išvadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė N. T. veikoje BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-94/2013, 2K-217/2014).

Nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis nustatyta, kad N. T. atliko kaltinime nurodytus, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos sudėtį atitinkančius veiksmus, t. y. sistemingai grasino nukentėjusiajai ir ją baugino. Tokios išvados padarytos remiantis nuosekliais nukentėjusiosios Ž. S. parodymais, duotais apklausiant ją ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusioji paaiškino, kad N. T. yra jos sūnaus tėvas, tačiau su juo kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, praktiškai nebendraudavo. Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nuteistasis jai ėmė dažnai skambinti, aiškino, kad nori gyventi kartu. Supratęs, kad ji neketina sutikti su jo pasiūlymu, pradėjo nuolat jai skambinti bei grasinti užmušti tiek ją, tiek vaikus. 2015 m. sausio 2 d. N. T. paskambino nakties metu ir pagrasino, kad jeigu kartu su juo negyvens, „bus, kaip žurnalistei Viltei“. Nurodė, jog pastarąją nužudęs asmuo yra jo draugas, ne kartą minėjo, kad priklauso Kauno nusikalstamoms grupuotėms. Kadangi grasinimai tęsėsi nuolat, be to, anksčiau nukentėjusioji buvo nuteistojo sumušta, ji bijojo apelianto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais Ž. S. parodymais, kadangi, kaip minėta, viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Atlikus Ž. S. pokalbių nuo 2014-11-01 iki 2015-01-22 apžiūrą, matyti, kad per šį laikotarpį iš 1659 ryšių 239 yra su N. T.. Dalis ryšių fiksuota ir vėlyvu paros metu, pvz.: 23.34 val., 23.49 val., 0.10 val., 0.17 val., 0.19 val. (t. 1, b. l. 27-69). Atlikus nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone esančios informacijos analizę, užfiksuoti grasinančio pobūdžio balso pranešimai (t. 1, b. l. 18-21). Be to, teisme N. T. pripažino Ž. S. nurodytas aplinkybes, jog šiai sakė, kad jai „bus, kaip žurnalistei Viltei“, tuo tik patvirtindamas nukentėjusiosios parodymus.

Nors nuteistasis tvirtino, kad jis nenorėjo nužudyti Ž. S., kad jai negrasino, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti apelianto. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Byloje nustatyta, kad nuteistojo veiksmai, kuriais jis terorizavo ir baugino nukentėjusiąją, buvo itin intensyvūs – N. T. jai daugybę kartų skambino įvairiu paros metu, nekeliant ragelio, palikdavo balso pranešimus, grasino susidoroti fiziškai tiek su ja pačia, tiek su vaikais. Įvertinęs nuteistojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, teismas pagrįstai konstatavo, jog Ž. S. turėjo realų pagrindą bijoti, kad N. T. gali įgyvendinti savo grasinimus, o nuteistasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. T. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jis netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, ir bendrindamas šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pasisakant dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, kuriame įtvirtinta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė įsigaliojo tik nuo 2015 m. kovo 24 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Kadangi nuteistojo teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), o N. T. nusikalstama veika baigta 2015 m. vasario 20 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuteistojo atžvilgiu negalėjo būti taikomas. Taigi N. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, apylinkės teismas nustatė nepagrįstai, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iš nuosprendžio pašalinant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pašalinus N. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti jam pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Kolegijos manymu, įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kaip minėta, keistinas ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bendrinant bausmes, tai yra dėl netinkamo BK 64 straipsnio nuostatų taikymo.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.0

Nusikalstama veika, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu N. T., padaryta iki Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžio priėmimo. Pastarasis nuosprendis buvo subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžiu paskirta ir 2015-04-03 nutartimi pakeista bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, todėl teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015-04-16 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes turėjo bendrinti vadovaujantis ne BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 64 straipsnio 3 dalimi, o tik BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 64 straipsnio nuostatų taikymo. Nežiūrint to, kad teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendį, t. y., laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-02-14 iki 2015-04-16.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo N. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio N. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnio 3 dalį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas Jaliniauskas