Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai S. B., kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1976-01-30 Kauno m. teismo pagal BK 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1979-08-07 Kauno m. teismo pagal BK 225 str. 2 d., 90 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams; 3) 1983-08-29 Kauno m. teismo pagal BK 228 str. 1 d., 198 str., 42 str. – laisvės atėmimu 5 metams; 4) 1989-09-15 Kauno m. teismo pagal BK 225 str. 3 d., 212-1 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 6 metams; 5) 1994-10-28 Kauno m. apyl. teismo pagal BK 16 str., 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, pripažintas IPR; 6) 2000-06-05 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 11 p. – laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. R. 2013-10-07 apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau du kartus kumščiu sudavė S. B. į kairį šoną, padarė jai kraujosruvas nugaroje, juosmens srityje, ties kaire krūtimi, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžius, sukėlusius nukentėjusiajai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, jog S. B. pažįsta nuo 2010 m. Dabartiniu metu su ja jokių santykių neturi. 2013-10-07 dieną jis pas S. B. bute, (duomenys neskelbtini), nebuvo ir jos nemušė. S. B. norėjo, kad jis ja rūpintųsi, pirktų jai cigaretes, padarytų valgyti, nes ji yra I gr. invalidė ir sunkiai vaikšto. Būdavo atvejų, kad pati eidama namuose į vonią ar kambarį pati pargriūdavo ir susižalodavo. Jis mano, kad ji šonkaulius galėjo susilaužyti pati pargriuvusi. Ji vis sakydavo, kad jeigu jis negrįš pas ją, parašys ant jo pareiškimą. Yra parašiusi į Dainavos PK ne vieną pareiškimą, kad jis yra ją sumušęs. Ji tai daro specialiai. Paskutinį kartą pas S. B. jis buvo 2014-03-30. Buvo kartu su broliu. Sakė jai, kad atsiimtų pareiškimą, klausė, kodėl ji taip elgiasi. Suprato, kad ji pavydi dabartinei jo draugei. S. B. pasakė, kad jei ji neturės jo, tai ir kita neturės. Jis pasakė S. B., kad negrįš pas ją gyventi. 2013-09-30 jis buvo registruotis Kauno darbo biržoje. Po registracijos Kauno darbo biržoje jis buvo užėjęs pas S. B.. Jie išgėrė alkoholio, jis permiegojo ir išėjo. 2013-10-07 jis buvo savo motinos bute Jonavoje, kur kartu su broliais šventė vieno iš jų gimtadienį. Mano, kad S. B. jį apkalba iš pykčio, nes nori, kad jis gyventų kartu su ja. S. B. kelis kartus jam grasino, kad parašys pareiškimą, atseit jis ją sumušė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusi S. B. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš jų matyti, jog 2013-10-07 (pirmadienį) ryte jai paskambino buvęs sugyventinis M. R. ir pasakė, kad atvažiuos iš Jonavos, kur gyveno pas savo motiną su kitais broliais, į darbo biržą atsižymėti. Paprašė pas ją pasilikti savo rankinę su daiktais. Sakė, kad ras kur apsistoti, tik kad daiktų nereikėtų su savimi nešiotis, nes į darbo biržą jam reikėjo tik trečiadienį. Atvažiavęs jis paliko savo rankinę, dar paprašė išskalbti jo striukę. Ji sutiko, o M. R. kažkur išėjo. Pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis grįžo tą pačią dieną apie 13.00 val. Atsinešė butelį degtinės. Ji išgėrė su juo kartu porą stikliukų degtinės, o jis išgėrė visą likusią degtinę. Ji sėdėdama ant savo lovos prisidegė cigaretę ir jai bekalbant cigaretė netyčia nukrito ant lovos patalynės. Tada M. R. puolė ją kaltinti, kad ji norėjo jį padegti ir stipriai trenkė kumščiu į kairį šoną. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po to, ji tikriausiai prarado sąmonę, nes po šio smūgio nieko neprisiminė. Negali pasakyti ar jis dar sudavė smūgių ir kiek, nes nuo po pirmojo smūgio ji susmuko ir nieko nebeprisimena. Kai atgavo sąmonę gulėjo lovoje ir jai labai skaudėjo kairį šoną, negalėjo atsigulti ant nugaros. M. R. dar buvo pas ją bute, sėdėjo kambaryje lyg niekur nieko. Jo bijodama nieko jam nesakė. Galvojo, kad jis pabus dar kiek ir išeis, o tada ji jau jo nebeįsileis. Tačiau tą naktį jis liko nakvoti. Kadangi bute yra dar viena lova, tai ji neprieštaravo, o ir sakyti jam kažką bijojo, kad vėl nepultų mušti. Kitą dieną 2013-10-08 jis kažkur išėjo, o savo rankinę paliko pas ją. Ji paskambino savo dukrai ir paprašė atvežti vaistų nuo skausmo, nes labai skaudėjo sumuštą šoną bei nugarą. M. R. paskambino po dviejų parų ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti savo daiktų. Iš balso suprato, kad jis yra neblaivus, todėl pamelavo, kad ji ne namie. Bijojo, kad atvažiavęs vėl ją sumuš. Bet jis pasakė, kad vis vien atvažiuoja, kad už pusvalandžio bus. Ji įdėjo į jo rankinę striukę, kurią buvo išskalbusi ir padėjo ją už durų laiptinėje. Kai jis atvažiavo, girdėjo, kad beldėsi į duris, tačiau jam durų nedarė ir jo nebeįsileido. 2013-10-09 ar 10 dieną besirengdama pamatė, kad kairysis šonas pamėlęs. Nuėjusi prie didelio veidrodžio apžiūrėti, pamatė didžiulę mėlynę per visą kairį šoną nuo juosmens iki pat pažasties. Minėtą mėlynę parodė savo kaimynei Jūratei iš 50 buto, ir Gitanai iš 57 buto, taip pat draugei J., ir dukrai J. Š.. Jos visos buvo pasibaisėjusios pamatytu vaizdu. Iki 2013-10-17 ji bandė gydytis namuose, gėrė nuskausminamuosius ir tikėjosi, kad skausmas praeis. Kadangi skausmas nepraėjo, savijauta blogėjo, darėsi vis sunkiau judėti, todėl 2013-10-17 išsikvietė GMP ir buvo pristatyta į Kauno Klinikų skubios pagalbos skyrių. Ten ji pasakė, kad 2013-10-07 ją sumušė M. R.. Klinikose atlikus rentgeną pasakė, kad yra lūžę du šonkauliai ir labai daug kraujosruvų. Jai buvo paskirtas gydymas vaistais ir po apžiūros buvo išleista namo. Tą pačią dieną pas ją į namus atvyko policijos pareigūnas, nes Kauno Klinikų personalas pranešė policijai apie jos sumušimą. Ji papasakojo pas ją į namus atvykusiam policijos pareigūnui, kaip viskas nutiko, kad ją sumušė M. R.. Vėliau ji paprašė L. J., kad ją nufotografuotų, kad būtų užfiksuotos mėlynės. Taip pat dėl patirtų sužalojimų kreipėsi pas savo šeimos gydytoją Kalniečių poliklinikoje. 2014-03-30 pas ją į namus atėjo M. R. ir jo brolis Ž.. Buvo matyti, kad M. R. yra neblaivus. Ji paprašė M. R. išeiti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis neturi teisės būti jos namuose. M. R. atsakė, kad nei ji, nei tyrėja ar prokuroras jam nieko nepadarys. Paskui pasiūlė „sugerti butelį“. Ji atsisakė. Tada M. R. pasakė, kad niekas nematė, kaip jis ją daužė ir jo nepasodins. Brolis buvo blaivesnis ir visą laiką tramdė M. R.. Tuo metu jos bute dar buvo jos buvusi kaimynė L. J., kuri viską matė ir girdėjo. Ji bandė įsikišti į pokalbį, sakė, jog matė S. B. mėlynes. Tada M. R. atstatęs į ją kumštį, liepė užsičiaupti. Šį kartą M. R. smūgių nesudavė, tik keikėsi ir kartojo, jog jo niekas nepasodins, o jai gerai nesibaigs, kad jis užmuš visą jos šeimą.

Liudytoja J. Š. parodė, kad S. B. yra jos mama. Ji turi I grupės invalidumą, sunkiai vaikšto. Jos gyvena atskirai. Prieš kokius 3 metus, tiksliai pasakyti negali, mama apsigyveno kartu su M. R.. Mama visada sakydavo, kad jai viskas gerai. Jai sukėlė įtarimų, kad mamai apsigyvenus su M. R., jai sulūždavo tai ranka, tai koja. Vieną kartą mama pasisakė, kad susilaužė stuburą. Ji pradėjo jos klausinėti, ar tikrai ji pati susižaloja. Iš pradžių mama sakydavo, kad pati. Prieš kokius metus ar daugiau mama pasakė, kad susipyko su M. R. ir jį išvarė. Nuo to laiko mama gyveno viena. 2013 m. rudenį, tiksliai datos neprisimina, jai paskambino mama ir paprašė atvežti vaistų nuo skausmo. Ji aiškino, kad persišaldė, kad skauda nugarą. Ji jai nupirko vaistų ir nuvežė. Mama aiškino, kad gal jai būnant balkone perpūtė vėjas. Vėliau po kokios savaitės ar dviejų ji pamatė, kad visas kairys mamos šonas mėlynas. Kai paklausė kas nutiko, tada mama paaiškino, kad buvo atėjęs M. R., jie susipyko ir šis ją sumušė. Kiek kartų M. R. jai trenkė, mama nesakė. Dėl šio įvykio mamai patarė kreiptis į policiją. Taip pat mama papasakojo, kad visi prieš tai buvę lūžiai taip pat M. R. darbas, o ji apie tai niekam nesakė, nes bijojo. Taip pat mama pasakė, kad ir paskutinį kartą kai M. R. ją sumušė, pagrasino, kad niekam neprasitartų, nes bus blogai ne tik jai, bet jos šeimai. Ji tada M. R. parašė žinutę, kad susitiks teisme. M. R. atsakė, kad ji „eitų toliau teisingumo keliais“. Keletą kartų susirašinėjo žinutėmis, kol paskui M. R. parašė, kad ji pamirštų jo telefono numerį. 2014-03-30 apie 13.45 val. jai paskambino susijaudinusi mama ir pasakė, kad ką tik pas ją buvo įsibrovęs M. R. kartu su savo broliu. Siūlė nupirkti jai tris butelius, kad atsiimtų pareiškimą, buvo agresyviai nusiteikęs. Mama jam paaiškino, kad pareiškimo neatsiims ir eis iki galo.

Nepilnametė liudytoja L. J. parodė, kad S. B. pažįsta, jos bendrauja. Kadangi S. B. sunkiai vaikšto, tai ji jai padėdavo, išvesdavo pavedžioti jos šunį. Žino, kad vienu metu ji gyveno su M. R., kurį vadino „M.“. Yra mačiusi, kaip M. R. smurtavo prieš S. B., kai ji dar gyveno Kovo 11-osios gatvėje. Ji yra ne kartą ją guodusi. Nepamena tiksliai datos, gal 2013 metais, S. B. ją pasikvietė ir paprašė atsinešti telefoną. Kai nuėjo į jos butą, S. B. jai parodė savo šoną ir paprašė jį nufotografuoti. Ji matė, kad jos visas šonas buvo mėlynas. S. B. paaiškino, kad pas ją buvo M. R. ir ją sumušė. Sakė, kad buvo praradusi sąmonę, o kai atsigavo, jai labai skaudėjo šoną. Sakė, kad prašė savo dukros atvežti vaistų. Ji savo MRT nufotografavo S. B.. 2014 m., tiksliai datos neprisimena, M. R. buvo atėjęs pas S. B.. Ji tuo metu buvo pas ją. M. R. įsiveržė į butą, ją nustūmė į šalį, kad galėtų įeiti. Atėjo, kaip vėliau sužinojo, su savo broliu. M. R. elgėsi iššaukiančiai, šaukė ant jos ir S. B., grūmojo kumščiu, tiek jai, tiek S. B.. Ji liepė jam išeiti, tačiau jis neklausė. Ji aiškino, jog matė ant S. B. kūno mėlynes. M. R. sakė, kad nenusišnekėtų, kad ji nematė, ar jis, ar kas kitas sumušė S. B.. Ji jam atsakė, jog matė mėlynes ir žino, kad tai jis galėjo sumušti, nes ne vieną kartą yra mušęs Saulutę. Ji prašė M. R. brolio jį išsivesti. Brolis sakė, kad ji nepyktų ant M. R.. M. R. priėjęs arti prie jos pasakė garsiai, kad tylėtų, nes nieko nematė. Brolis jį ramino.

Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad S. B. pažįsta, jos yra kaimynės. S. B. turi invalidumą, sunkiai vaikšto, todėl ji dažnai jai padeda. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) name, S. B. gyvena apie metus laiko. Gyvena viena. M. R. ji nepažįsta, jo nėra mačiusi. 2013 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimina, S. B. ją pasikvietė ir paprašė vaistais patepti jai nugarą, nes labai skaudėjo. Kai S. B. nusirengė, ji pamatė, kad jos visas kairys šonas mėlynas, virš mentės buvo didžiulis guzas. Kai S. B. paklausė, kas jai nutiko, ji pasakė, kad ją sumušė pažįstamas „M.“. Tuo metu dar nelabai bendravo su S. B., todėl toliau nesigilino, kas tas „M.“. S. B. tik papasakojo, kad buvo atėjęs „M.“ ir ją sumušė. Sakė, kad tai įvyko prieš kelias dienas. Kiek žino S. B. nufotografavo buvusios kaimynės dukra, kuri taip pat ateina padėti S. B.. Apie S. B. santykius su M. R. ji nieko nežino (b. l. 53).

Akistatos metu tarp įtariamojo M. R. ir nukentėjusiosios S. B. abu pasiliko prie savo duotų ankstesnių parodymų (b. l. 22-23).

Iš 2013-11-25 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad paimta DVD plokštelė su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios S. B. sužalojimai (b. l. 49-51)

Iš 2013-12-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos KS specialisto išvados Nr. G3369/13(02) matyti, kad S. B. 2013-10-18 nustatyta kraujosruvos nugaroje, juosmens srityje, kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžiai; 2013-11-05 –poodinės kraujosruvos ties kaire krūtimi. Duomenų apie kraujosruvų vaizdą nėra, todėl galima teigti, kad jos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių iki jų nustatymo datos. Duomenų apie kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžių gijimo požymių nėra, todėl galima teigti kad jie galėjo būti padaryti keletas dienų ar savaičių iki tiriamosios kreipimosi į gydymo įstaigą 2013-10-18. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad jie galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą. Poodinės kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29-30).

Ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino šią išvadą, nurodydamas, kad ją padarė vadovaudamasis nukentėjusiosios ligos istorija.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Kaltinamasis M. R. mušdamas nukentėjusiąją suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jos sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo M. R. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis, tyčia, ne mažiau du kartus kumščiu sudavė S. B. į kairį šoną, padarė jai kraujosruvas nugaroje, juosmens srityje, ties kaire krūtimi, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžius, sukėlusius nukentėjusiajai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis paaiškino, kad jis nukentėjusiosios nesumušė, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta 2013-12-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos KS specialisto išvadas Nr. G3369/13(02). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo M. R. parodymus, kad jis nedalyvavo minėto nusikaltimo padaryme, jog 2013-10-07 jis buvo savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur kartu su savo broliais ir su sugyventine ilgai šventė vieno iš brolių gimtadienį, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nors kaltinamasis M. R. ir nukentėjusioji S. B. buvo pažįstami prieš nusikaltimo padarymą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp jų buvo susiklostę blogi santykiai, dėl kurių nukentėjusioji S. B. galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji iš karto po sužalojimo nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus ir tik pablogėjus savijautai kreipėsi į medicinos įstaigą, kurį informavo apie jos sužalojimą. Iš to seka išvada, kad nukentėjusioji nesiekė melagingai apkaltinti M. R., todėl jos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo M. R. neprisipažinimas, jo paaiškinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas šiuos jo parodymus laiko gynybos versija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis M. R. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir jų pasekmes), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes M. R. skirtina BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t-1, b.l. 26).

Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji S. B. prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ji nukentėjo. Nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jai padarytos turtinės žalos dydį. Todėl teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos yra neįrodytas, todėl atmestinas ( BPK 115str. 1d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji S. B. patyrė skausmą ir nepatogumus. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis S. B. nustatytinas 3000 Lt, priteisiant šią sumą iš M. R. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-10-15, į bausmės atlikimo laiką įskaičius sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. R.3000,00 Lt / 868,86 Eurų (tris tūkstančius litų 00 ct/ aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eurų 86 ct) neturtinės žalos atlyginimo S. B. naudai. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.