Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Santechna“ kreditoriaus AB SEB banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia administravimo išlaidų sąmatą ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Taigi klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis ir administratoriaus atlyginimu, sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, bet ne teismo kompetencijai. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems įmonės kreditoriams. Tačiau kreditoriams manant, kad kreditorių susirinkimo priimti nutarimai pažeidžia jų teises, įstatymas suteikia jiems teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią vertinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas gali tik patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimais teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287/2012), t. y. įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos, o teismas, vykdydamas administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, pagal administratoriaus pareiškimą turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Nagrinėjamu atveju 2012 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą atmesti kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymą patvirtinti bendrą administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą visam laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 12 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Banko nuomone, paliktas galioti ankstesniame kreditorių susirinkime patvirtintas mėnesiui nustatytas administratoriaus atlyginimas neskatina administratoriaus greitai vykdyti bankroto procedūras, be to, dalis sąmatoje numatytų administravimo išlaidų nėra iš anksto apibrėžtos. Nors turi pagrindo Banko argumentas, kad bendros administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumos visam laikotarpiui patvirtinimas skatina bankroto administratorių greičiau vykdyti bankroto procedūras, kreditorių susirinkimas turi teisę pasirinkti ir kitą būdą. t. y. nustatyti, kad sumą, kurią kiekvieną mėnesį administratorius turi teisę skirti administravimo išlaidoms, bei kiekvieną mėnesį mokamą atlyginimą administratoriui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama vieninga tendencija, kad ĮBĮ 36 straipsnio 4 ir 5 dalys nedraudžia kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyti sumos, skirtos vieno mėnesio administravimo išlaidoms ar administratoriaus atlyginimui padengti (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2686/2011).

Pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl administratoriaus atlyginimo dydžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2-723/2011). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis bankrutavusi bendrovė tiesioginės savo veiklos nebevykdo, nėra duomenų apie bendrovei iškeltas bylas, tačiau bendrovės vardu administratorius yra iškėlęs tris civilines bylas: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1719-862/2012 (atsakovas UAB „Kaitra“) priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-614/2012 (atsakovas UAB „Santjana“), priimtas 2012 m. vasario 24 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, o Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2315-464/2012, kurioje pareikštas ieškinys akcininkams, dar nėra išnagrinėta. Įmonės kreditorių skaičius nėra didelis: šiuo metu yra patvirtinti keturiolikos kreditorių finansiniai reikalavimai. Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 262 956,81 Lt. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdomas bankroto procesas nėra labai sudėtingas, tačiau vyksta bylinėjimosi procesai, be to, dėl bendrovės turto pardavimo nuolat rengiamos varžytinės – visa tai turi būti įvertinta sprendžiant dėl administratoriaus atlyginimo dydžio. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad į kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą nėra įtrauktos smulkios administravimo išlaidos – pašto, kurjerių, ryšio paslaugų, transporto, kanceliarinės išlaidos ir pan. Šios išlaidos neišvengiamai yra patiriamos bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės administravimo proceso metu, todėl, šių išlaidų neįtraukus į administravimo išlaidų sąmatą, tai būtina įvertinti sprendžiant dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad administratoriui nustatytas kas mėnesį mokamas 4 500 Lt + PVM atlyginimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir bendriesiems teisės principams. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą ir administratoriaus atlyginimą, ypač jei bankroto proceso eigoje pasikeistų bendrovės administravimo išlaidų poreikis.

Banko argumentas dėl to, kad nustatyta atlyginimo mokėjimo tvarka neskatina administratoriaus greitai vykdyti bankroto procedūras, šiuo atveju nelaikytinas lemiančiu nustatant administratoriaus atlyginimo dydį ir jo mokėjimo tvarką, kadangi nenustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame nustatytas galiojantis administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, prieštarautų ĮBĮ normoms, administratoriaus atlyginimo nustatymo ar bendriesiems principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad nenustatyta, jog bankroto procedūras administratorius vykdytų neefektyviai. Pripažintinas pagrįstu administratoriaus argumentas, kad būtent Banko iniciatyva kreditorių susirinkimo nustatyta bendrovės turto pardavimo tvarka lemia lėtą bankroto proceso eigą: nors transporto priemones bandyta parduoti jau dviejose varžytinėse, nutarta skelbti dar trejas varžytines, o joms nepavykus – ir ketvirtas bei penktas varžytines (bankroto bylos II t., l. 136-137).

Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai ir ekonomiškai naudojant paskirtas lėšas. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, gali būti naikinamas, jei nustatoma, kad patvirtinta sąmata neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, bendrųjų teisės principų, kreditorių interesų ir bankroto proceso ekonomiškumo principo. Administravimo sąmata, kurioje dalis išlaidų nėra apibrėžtos konkrečia suma, o nurodoma, kad jos atlyginamos pagal faktą, ne visada laikytina tinkama ir pakankamai apibrėžta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kreditoriai, nustatydami administravimo išlaidas ir jų atlyginimo tvarką, turi tam tikrą diskreciją. Pasisakydamas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinta administravimo lėšų sąmata galioja jau kurį laiką, būtina įvertinti tai, kaip administratorius iki šiol naudojo bendrovės lėšas, ypač tose išlaidų kategorijose, kuriose sąmata nustato išlaidų atlyginimą „pagal faktą“. Iš teismui administratoriaus pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. patirtos administravimo išlaidos sudaro 13 079,26 Lt, iš jų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir bendrovės turto sandėliavimui ir saugojimui – 10 373,14 Lt (b. l. 25). Teismo manymu, šios patirtos administravimo išlaidos vertintinos kaip protingos ir būtinos. Iš patirtų išlaidų, kurios atlyginamos „pagal faktą“, 2706,12 Lt sąnaudų sudaro teisinės paslaugos, o archyvų tvarkymo ir mokestinių išlaidų nepatirta. Skundo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės Banko argumentas, kad kreditoriai nebuvo supažindinti, kokio dydžio sumas sudarys išlaidos, kurios numatytos tvirtinti pagal faktą, nes byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos Bankas ar kiti kreditoriai administratoriaus prašė. Teismui administratorius pateikė buhalterinius dokumentus, įrodančius visas patirtas išlaidas – PVM sąskaitas-faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vardu iškeltos trys civilinės bylos, patirtos teisinės išlaidos nelaikytinos didelėmis. Darytina išvada, kad administratorius nepiktnaudžiauja tuo, kad sąmatoje nėra nustatyta konkreti suma teisinėms ir archyvų tvarkymo paslaugoms bei mokestinėms išlaidoms, todėl kreditorių susirinkimo pasitikėjimas administratoriumi laikytinas pagrįstu ir nebūtina keisti nustatyto administravimo išlaidų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti BUAB „Santechna“ 2012 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo 4 klausimu priimtą nutarimą, kuriuo palikta nepakeista 2011 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas, o kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymas atmestas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

BUAB „Santechna“ kreditoriaus AB SEB banko skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.