Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 18 d., 10.50 val. Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, vairavo automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo priimtas visiškai nekreipiant dėmesio į A. P. ir jo sutuoktinės O. P. paaiškinimus bei į tariamo pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, kurie nebuvo įvertinti tinkamai. Todėl teismui paskyrus tokią griežtą sankciją, būtina detaliau išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Toliau administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas nurodo, kad būtent aukščiau nurodytų asmenų paaiškinimai, kurie laikytini leistinais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai, tik „kaip sąmoningai pasirinkta gynybos pozicija“, prioritetą suteikiant vienintelės policijos pareigūnės R. R. tarnybiniam pranešimui, kurio pagrindu kitas pareigūnas M. J. surašė 2014-05-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą su akivaizdžiai iškraipytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės pažeidimo protokole nurodant visiškai kitą transporto priemonę „Ford Escort“, kurios A. P. nevairavo, bei pranešimu nušalinant jį nuo nurodytos transporto priemonės vairavimo iki „išblaivės“. Šie klaidingi bylos duomenys duoda pagrindą abejoti dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo, nes prieš transporto priemonę „VW Tiguan“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, policijos pareigūnams sustabdant 2014-05-18, 10.50 val., už Klaipėdos miesto ribų, Vilniaus pl. 8, už minėto automobilio vairo buvo jos savininkė vairuotoja O. P.. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir netyrė, nes vadovavosi išskirtinai policijos pareigūnų paaiškinimais apie vairuotojo ir keleivio pasikeitimą vietomis. Būtent pasikeitimo vietomis momentas buvo esminis, vykdant policijos priemonę „neblaivūs vairuotojai“, įtariant A. P. vairavus transporto priemonę neblaiviam. Tačiau tai nepasitvirtinus, visiškai netirtos kitos faktinės aplinkybės, kodėl reikėjo mašinoje važiuojantiems asmenims pasikeisti vietomis, kodėl automobilio savininkė (o gal ne ji) perdavė vairuoti savo transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti, apskritai neapklausus mašiną vairavusios pilietės O. P. įvykio vietoje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 3 d. Dėl to darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų tinkamai neįvertino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Be to, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 ir 284 str. reikalavimus, ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d. už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, jo kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

2014-05-19 Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, kad 2014-04-16 nutarimu A. P. buvo nubaustas 2 000 Lt dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, nuo 2014-04-16 iki 2016-04-15 (b. l. 5-9). Taigi, 2014-05-18 kai automobilis „VW Tiguan“ buvo sustabdytas policijos pareigūnų, teisės vairuoti transporto priemones A. P. neturėjo, nes ji iš jo buvo atimta. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių daugiau nepasisako.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į A. P. ir jo sutuoktinės O. P. paaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų tinkamai neįvertino ir tai turėjo įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Tačiau Apygardos teismas išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

A. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodo byloje esantis 2014-05-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnės R. R. 2014-05-18 tarnybinis pranešimas, 2014-05-19 Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. R. ir M. J. parodymai ir kiti bylos duomenys.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d. yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Paminėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jo interesus atstovavo advokatas V. Žylė (b. l. 22-24, 32-33). Be to, liudytoja buvo apklausta ir pažeidėjo sutuoktinė O. P., kuri davė pažeidėjui palankius parodymus (b. l. 23-24). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. R. parodė, kad jie (pažeidėjo vairuojamas automobilis „VW Tiguan“) sustojo ant kalniuko. Matėsi kaip asmuo persėdo. Ji tai pamačiusi viršininkui R. Š. parodė, nes jie kartu su juo dirbo. Ta mašina sustojo dešinės pusės kelkraštyje, visi pareigūnai žiūrėjo ką jie daro, jei jie būtų apsisukę, būtų vijęsi. Kokiu atstumu tai matė, dabar pasakyti negali. Pats asmuo prisipažino, kad jie su žmona susikeitė vietomis. Asmuo, jai atrodo, su savimi dokumentų neturėjo, todėl Jankauskas per duomenų bazę nustatinėjo. Po to ji dirbo toliau, o J. su tuo asmeniu dirbo. Reidas buvo dėl prevencinių priemonių, dėl neblaivių vairuotojų, dėl dokumentų. Kiekvieną savaitgalį, o vasarą organizuojami reidai – prevencinės priemonės. Dėl A. P. nušalinimo kol išblaivės ji nieko negali pasakyti, gal kolega suklydo. Ji nerašė jokių dokumentų, tik tarnybinių surašė dėl fakto, ką matė (b. l. 32). Įvertinus byloje esantį policijos pareigūnės R. R. 2014-05-18 tarnybinį pranešimą, darytina išvada, kad policijos pareigūnės teisme duoti parodymai iš esmės visiškai atitinka jos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad prie jo priėjo kolegė ir nurodė, jog tas asmuo sustojęs apsikeitė vietomis su moterimi. Prie STOP ženklo jis buvo sustabdytas, pasirodė, kad tas vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones. JiS nematė, kaip asmuo pasikeitė vietomis. Dėl to, kad asmuo nušalintas kol išblaivės yra įsivėlusi klaida, nes tą dieną prieš tai turėjo surašęs protokolus, kur asmenys buvo nušalinti kol išblaivės. Jam perdavė asmenį kolegė, kurį ką tik buvo apklausta (b. l. 33).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė procesinio sprendimo motyvus, detaliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi R. R. ir M. J. parodymais, kodėl atmeta pažeidėjo ir jo sutuoktinio parodymus bei iškeltą versiją. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Apeliantas akcentuoja, kad teismas visiškai netyrė aplinkybių, kodėl reikėjo mašinoje važiuojantiems asmenims pasikeisti vietomis. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad pažeidėjas ir jo atstovas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į A. P. ir jos sutuoktinės O. P. paaiškinimus, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma neleidžia abejoti tuo, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę „VW Tiguan“, kai ši teisė jam yra atimta, pamatė priekyje Kelių policijos pareigūnus, kurie vykdė prevencinę priemonę – vairuotojų blaivumo tikrinimą, ir siekdamas išvengti, jog nebūtų užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas sustojo bei apsikeitė vietomis su automobilyje buvusia savo sutuoktine O. P.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.