- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- e2-652-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-11516-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.3.4Tėvystės nustatymas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant S. I., D. R., dalyvaujant ieškovei A. T., ieškovės atstovei advokatei M. S., atsakovui A. V., atsakovo atstovui advokatui A. S., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra vaiko B. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo jo sūnui B. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2015-01-27 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šalys laikotarpiu nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio palaikė artimus santykius, dažnai susitikinėjo, (duomenys neskelbtini)gimė B. V. T.. Nors atsakovas žino, kad yra gimusio vaiko tėvas, tačiau tėvystės oficialiai nepripažino, tėvo pareigų nuo pat vaiko gimimo dienos nevykdo, visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime ir jo neprižiūri.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė M. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bendras gyvenimas su ieškove buvo sunkus, kilo daug problemų, šalys nuolat pykosi, vienas kitą įtarinėjo ir vienas kitu nepasitikėjo, ieškovė bendravo su kitais vyrais, dėl to atsakovui kilo abejonių dėl tėvystės. Paaiškino, kad, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas yra B. V. T. tėvas, atsakovas pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti 60 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas advokatas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su reikalavimu nustatyti tėvystę, taip pat iš dalies sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, tai yra sutiko teikti 60 Eur dydžio išlaikymą B. V. T. kas mėnesį iki jo pilnametystės, su kita ieškinio dalimi nesutiko.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. M. teismo posėdyje pateikė išvadą, jog vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai, todėl, atsižvelgiant į tėvystės nustatymo ekspertizės išvadą, turi būti nustatyta, kad vaiko B. V. T. tėvas yra atsakovas. Institucijos atstovė pažymėjo, kad atsakovo siūloma 60 Eur suma vaikui išlaikyti neatitinka vaiko interesų ir yra nepakankama užtikrinti net būtiniausius vaiko poreikius. Institucijos atstovės nuomone, ieškovės prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir turėtų būti priteistina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė B. V. T., (duomenys neskelbtini)vaiko gimimo įraše nurodyta mama A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo apie vaiko tėvą nėra. Teismo medicinos specialisto 2016-01-29 išvada nustatyta, kad B. V. T. tėvas yra A. V. su 99,999873 % tikimybe. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015-08-03 pažymą, ieškovei mokama 28,50 Eur dydžio išmoka vaikui. Pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus 2015-10-05 pažymą, atsakovas nuo 2015-09-30 registruotas darbo biržoje, išmokų negauna. Pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą, vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga 229 Eur suma: 122 Eur maistui, 17 Eur vaistams, 35 Eur sauskelnėms, 30 Eur rūbams, 25 Eur vaikui tenkančiai komunalinių išlaidų dalis.
Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas yra jos sūnaus B. V. T. tėvas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino, prašė nustatyti, kad jis yra B. V. T. tėvas. Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad palaikė artimus santykius, dažnai susitikinėjo, bendravo kaip šeima nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio, o (duomenys neskelbtini) gimė B. V. T.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismo medicinos specialisto padarytą išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas yra B. V. T. tėvas, o B. V. T. yra atsakovo sūnus.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo 2015-01-27 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pripažino iš dalies, nurodė, kad šiuo metu turi galimybę mokėti po 60 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymas skiriamas ne vienam iš tėvų (šiuo atveju motinai), o nepilnamečiui vaikui, tik motina skirtina šių lėšų administratore. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš tėvų veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir pan.), kuriais nėra maksimaliai ginamos vaiko teisės būti išlaikomam tėvų, negali būti pagrindas apskritai atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsakovas nuo vaiko B. V. T. gimimo dienos jam neteikė išlaikymo, darytina išvada, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaiko B. V. T. gimimo dienos (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 350 Eur, o ieškovės kreipimosi į teismą metu buvo 300 Eur. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį vienam mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 229 Eur suma: 122 Eur maistui, 17 Eur vaistams, 35 Eur sauskelnėms, 30 Eur rūbams, 25 Eur vaikui tenkančiai komunalinių išlaidų dalis. Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vaikui reikalingi vaistai, nes nuolat būna per mažas geležies kiekis kraujyje. Be to, vaikas nuo 2016 metų rudens pradės lankyti darželį, už kurį reiks mokėti apie 60 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateiktame vaiko poreikių detalizavime nenurodė visų išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, tokių kaip vaiko lavinamosios priemonės, žaislai, lova, vežimas, higienos priemonės. Būtina įvertinti tai, kad, nors šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, taigi ir iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo ne tik šiuo konkrečiu metu, bet ir vertinant jau dabar žinomas aplinkybes apie artimiausiu metu atsirasiančius papildomus vaiko poreikius. Kaip nustatyta byloje, vaikas nuo 2016 metų pradės lankyti darželį, už kurį reikės mokėti apie 60 Eur, kadangi vaikas auga, atitinkamai didės išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, lavinimo ir mokymo priemonėms. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad vaiko B. V. T. būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur suma kas mėnesį.
Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Ieškovė gyvena kartu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015-08-03 pažymą, ieškovei mokama 28,50 Eur dydžio išmoka vaikui. Duomenų apie ieškovės turimus įsipareigojimus kreditoriams arba kitus jos išlaikomus asmenis byloje nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati kol kas dirbti negali, nes augina sūnų, ją materialiai remia tėvai. Pažymėjo, kad, kadangi nėra nustatyta vaiko tėvystė, nuo 2016 metų sausio mėnesio nebemokama išmoka vaikui, taigi ieškovė negauna jokių pajamų. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti darželį, tada ji bandys įsidarbinti. Taip pat nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigusi ekonomikos studijas. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus 2015-10-05 pažymą, atsakovas nuo 2015-09-30 registruotas darbo biržoje, išmokų negauna. Duomenų apie atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams arba kitus jos išlaikomus asmenis byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena kartu su savo tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), jį materialiai remia tėvai. Atsakovas nurodė, kad neseniai baigė mokyklą, gavo mechaniko specialybę, oficialiai niekur nėra dirbęs. Taip pat nurodė, kad įsidarbinti sunku, nes gyvena nedideliame miestelyje, be to, darbdaviai paprastai reikalauja turėti darbo patirties, kurios jis neturi. Įvertinus nustatytas pripažintina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Būtina įvertinti tai, kad ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas, reikalingas vaikui išlaikyti, šiuo metu yra yra apribotos dėl to, kad ieškovė augina vaiką, kuriam šiuo metu yra tik vieneri metai. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę išlaikymo naštą, nes vaikas su ja kartu gyvena. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingi asmenys, kurie privalo imtis visų įmanomų priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Nors atsakovas teigia, kad daugiau mokėti jis neturėtų galimybės, teismas pripažįsta, kad 60 Eur dydžio suma iš atsakovo vaiko išlaikymui yra nepakankama.
Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą, atstovės nuomonę, pripažintina, kad iš atsakovo priteistina 150 Eur suma vaiko išlaikymui atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus, taigi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos 2015-01-27 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad atsakovas yra B. V. T. tėvas, o B. V. T. yra atsakovo sūnus, iš atsakovo nepilnamečiui B. V. T. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos 2015-01-27 iki vaiko pilnametystės.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-02 patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (pradinė 2015-11-16 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 449,54 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 71 Eur ((41 Eur + (150 Eur x 12 x 3 proc.)) x 75 proc.) žyminio mokesčio ir 449,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 520,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko B. V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. V. T. yra atsakovo A. V. sūnus.
Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečiui sūnui B. V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko B. V. T. gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.
Paskirti ieškovę A. T. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko B. V. T. išlaikymui, tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo A. V. 520,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos tėvystės įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.