Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. R. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašydamas sumažinti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. R. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir A. R. paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu, o šią sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai subendrino su kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi bei paskyrė apeliantui galutinę subendrintą vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios švelninti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. A. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog A. R. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia bei pažymėjo, kad jis ir anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas taip pat nustatė dvi A. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad A. R. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, užsiima individualia veikla, yra baustas administracine tvarka, į psichikos ir priklausomybių ligų pacientų sarašą neįrašytas. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą artimą vidurkiui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. R. jauną amžių, charakterizuojančius duomenis, norą taisytis bei keisti gyvenimo būdą bei į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir jie toliau gyvena kartu. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą ir spręsdama bausmės švelninimo klausimą atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantui paskutiniuoju nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas bei šią nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, praėjus vos penkiems mėnesiams nuo jo atžvilgiu vykdomos priežiūros. Tuo tarpu patikrinus administracinių nusižengimų registrą, taip pat buvo nustatyta, kad A. R. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2022 m. balandžio 19 d., padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, t. y. parduotuvėje praėjo pro kasas nesumokėjęs už alkoholį. O tai, aukštesniojo teismo vertinimu tik įrodo, kad A. R. tinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, savo elgesio tinkama linkme nekoreguoja ir pastangų taisytis nededa. Jo padaryti nusikaltimai taip pat nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o įtakoti pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptarta, švelninti nuteistajam A. R. teisinę padėtį neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis, taip pat buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, o skunde nurodomas kaltės pripažinimas, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas, pripažįstant tai A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo atžvilgiu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių visumoje A. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį tais pačiais motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog bausmės skyrimas iš esmės priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, aukštesnės instancijos teismui paliekant galimybę pakeisti asmeniui skirtą bausmę tik tokiu atveju, kai ji aiškiai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo reikalavimams, kas, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

11. Apylinkės teismas bendrindamas A. R. skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2021 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė. Ir nors sprendimo dėl pridedamos neatliktos laisvės atėmimo dalies papildomai nemotyvavo, tačiau akivaizdu, kad įvertinęs bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nuteistajam A. R. taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą) ir vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalyje įvirtinta nuostata, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, pridėjo nuteistajam A. R. laisvės atėmimo bausmės dydžio minimumą, t. y. 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis). Todėl dar labiau sumažinti skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę A. R. teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Pažymint, kad nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl galutinės subendrintos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, kadangi BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma ir gali būti mažinama tik skiriama tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, bausmė. Galimybės sumažinti bausmes, paskirtas kitais nuosprendžiais, įstatymas nenumato, todėl galutinė subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo A. R. šiuo atveju negali būti mažinama.

13. Taigi, teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė A. R. nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.