- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2-51-1118/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02516-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Advokatai
- Rūta Goliančik, Robertas Klovas
dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Rūtai Goliančik, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Robertui Klovui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A.P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A.P., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 29 d. teisme gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovė naudai priteisti 9900,00 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Iškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A.P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė parduodamo Sklypo kainą bei pardavimo sąlygas: „1. Sklypo kaina – 49 500,00 Eur; 2. Pardavimo sąlygos –20 proc. nuo Sklypo kainos Sklypo pirkėjas turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 3 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, jog, pasinaudodama Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme nustatyta pirmumo teise, ketina pirkti Sklypą ir patvirtino, jog yra susipažinusi su Sklypo savininko nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė nupirko iš A.P. 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nupirkus iš A.P. sklypą, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria paragino per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 9900,00 Eur sumą (49 500,00 Eur Sklypo kaina x 20 proc., kaip nurodyta A.P. 2020 m. birželio 19 d. pranešime apie parduodamą Sklypą), tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsiliepimas
2020 m. lapkričio 17 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir atsakovės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A.P. pateikė Nacionalinės žemes tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą, žemės sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui nurodė parduodantis sklypą už 49 500,00 Eur. Be to pranešime nurodyta, kad sklypo pirkėjas už konsultacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 20 proc. nuo sklypo kainos. Pardavėjas neturėjo pagrindo mokesčio už neaiškaus pobūdžio konsultacijas įtraukti į miškų ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo sąlygas, kadangi tokiu būdu ženkliai padidinama parduodamo sklypo kaina. Pažymėjo, kad atsakovė sutiko įsigyti aukščiau nurodytą sklypą už 49 500,00 Eur, tačiau Ieškovės reikalaujamas 9900,00 Eur mokestis už konsultacijas nėra taikytinas atsakovei ir yra nepagrįstas. Atsakovė nėra ieškovės klientė. Bendrovių nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, kadangi atsakovė iš ieškovės jokių paslaugų nepirko, o atsakovės teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą kilo iš įstatymo nuostatų. Pažymėjo, kad atsakovė neturi informacijos, kokio pobūdžio konsultacijas teikė ieškovė žemės sklypo pardavėjui ir, apskritai, ar tokios konsultacijos buvo būtinos ir, ar susijusios su parduodamu žemės sklypu. Tokios informacijos ieškovė teismui taip pat nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad 20 proc. mokestis už konsultacijas yra neproporcingai didelis. Šiuo atveju kaina yra 49 50000 Eur, o visi kiti su sandorio įforminimu nesusiję mokesčiai yra nepagrįsti, prieštaraujantys ne tik Miškų įstatymo paskirčiai ir tikslui, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, pažeidžia pirkėjo teises ir interesus. Nurodytas papildomas mokestis didina parduodamos žemės kainą, o tai prieštarauja imperatyviai Miškų įstatymo 4¹ įstatymo nuostatai, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę asmuo, žemę perka už tokią pat kainą, kokia buvo pasiūlyta kitiems asmenims. Šiuo atveju pardavėjo atsakovei pasiūlyta sklypo kaina, sumokėjus papildomą pinigų sumą (9900,00 Eur) būtų didesnė, nei kitam asmeniui taikyta 49 500,00 Eur sklypo kaina. Nurodė, kad Sklypo pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad parduodamą žemę pirmiausiai turėtų pasiūlyti įsigyti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Vis dėl to savo rizika pasirinko sklypą pardavinėti naudodamasis ieškovės paslaugomis. Tokiu būdu atsirado papildomas, su parduodamo turto verte ar įsigijimo sąlygomis nesusijęs atsakovei primetamas mokestis, kurio buvo galima išvengti. Aplinkybė, kad pardavėjas, prieš kreipdamasis į ieškovę, iš karto nepasiūlė sklypą pirkti pirmumo teisę į sklypą turinčiam asmeniui, neturėtų uždėti papildomos finansinės naštos pirmumo teisę į sklypą turinčiam pirkėjui. Taip pat nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 7 d. rašte Nr. 1SS-1892-(5.59 E.) Advokatų profesinei bendrijai Greenlex yra nurodžiusi, kad žemės sklypo savininkas, perleisdamas privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą/privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygas savo nuožiūra (pavyzdžiui, nurodyti sandorio sudarymo datą, nustatyti kainos sudedamąsias dalis, numatyti pareigą sumokėti baudą, kitus žemės sklypo savininko nuostolius ir (ar) patirtas išlaidas, susijusias su žemės sklypo pardavimu, ar kt.). Tačiau kiekvienu atveju turėtų būti įvertinama, ar minėtos papildomos žemės sklypo pardavimo sąlygos yra pagrįstos ir neužkerta kelio tinkamai įgyvendinti Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tarpu, net 20 proc. dirbtinai padidindamas kainą už parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavėjas galimai piktnaudžiauja savininko teisėmis. Dalį žemės sklypo kainos nurodant prie „kitų sąlygų“, prarandama suinteresuotų asmenų galimybė kontroliuoti ar tikrai kitam pirkėjui žemės sklypas buvo parduotas tokiomis pat sąlygomis kaip ir buvo pasiūlyta pirmumo teisę turinčiam pirkėjui. Tai reiškia, kad aplinkybė, ar pirkėjas iš tiesų yra sumokėjęs ūkio subjektui tam tikrą pinigų sumą už žemės sklypo įforminimo ar kitas paslaugas, liks nežinoma asmeniui, turinčiam teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, kaip tai numatyta Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje. Taigi toks plečiamasis „kitų sąlygų“ aiškinimas, prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimams ir pažeistų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą asmenų teises.
Ieškovė pateiktu dubliku į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas nustato parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas. Atsakovės atsiliepimo argumentai, jog pardavėjas neturėjo pagrindo mokesčio už neaiškaus pobūdžio konsultacijas įtraukti į miškų ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo sąlygas, tuo ženkliai padidinant parduodamo sklypo kainą, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą, pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą sklypą. Jei atsakovė nebūtų pasinaudojusi pirmumo teise, kitas pirkėjas būtų turėjęs teisę įsigyti sklypą tokiomis pačiomis sklypo savininko A.P. nurodytomis žemės sklypo pardavimo sąlygomis.
Atsakovė pateiktu tripliku nurodė, kad nors įstatymas jokių apribojimų nustatant žemės sklypo pardavimo sąlygas nenumato, pardavėjo nustatytos sąlygos negali būti bet kokios. Miškų ūkio paskirties žemė yra ribotas ir savo specifiką turintis išteklius, todėl jo pardavimui yra taikomos specialios sąlygos. Miškų ūkio politikos prasme, labai svarbu užtikrinti, kad iš tiesų būtų sudaryta galimybė žemės sklypą įsigyti pirmumo teisę turinčiam asmeniui, o ne sudaryti tokios galimybės regimybę.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkintus visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisus 9 900,00 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas bei 1675,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, Šiaulių apygardos teismas, pateikus apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 28 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti pardavėjo A.P. ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrąją valią ir ketinimus sudarant sutartį.
Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo nutartį, teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi A.P. įtraukę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė 2021 m. spalio 2 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių vertimo, kuriame nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl, remiantis šia nuostata, pateikė Vilniaus apygardos teismo (apeliacine tvarka) išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-1821-392/2021, kaip pavyzdį, kurioje atsakovės nuomone analogiškomis aplinkybėmis iš asmens, Miškų įstatymo nustatyta tvarka turinčio pirmenybę pirkti žemės sklypą, buvo reikalaujama sumokėti papildomus mokesčius už papildomas, su parduodamu sklypo įsigijimu nesusijusias paslaugas. Pažymėjo, kad minėtoje byloje, teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl analogiško pobūdžio reikalavimo buvo atmestas, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas precedento institutas, kuomet bylos turėtų būti išnagrinėtos analogiškai. Papildomai pažymėjo, kad Telšių apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, žemės sklypo pirkėjas nepirko iš ieškovės konsultavimo paslaugų, o sklypas buvo perkamas pasinaudojant Miškų statymo nustatyta pirmumo teise. Papildomos, su žemės sklypo pardavimu nesusijusios sąlygos – žemės sklypo pirkėjui sumokėti bendrovei už konsultacijas, kurių jis negavo, nėra pagrįstos.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Rūta Goliančik palaikė ieškinį ir jame išdėstytus motyvus, prašė ieškinį patenkinti ir iš atsakovės ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad dokumentų, pagrindžiančių kokių nors paslaugų suteikimą A.P., neturi. Taip pat negali paaiškinti atsakovei, kas konkrečiai sudaro 20 procentų konsultavimo paslaugas, tačiau iš ieškovės atstovo jai duotų paaiškinimų žino, kad ieškovė A.P. du metus konsultavo dėl jam priklausančio žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos. Negali paaiškinti, kaip buvo derinta 20 procentų konsultavimo kaina ir tai tebuvo šalių susitarimas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo A.P. 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad notarui, tvirtinusiam 2021 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, dokumentus teikė atsakovės atstovai. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 60 000 Eur sumą, iš kurių 10 000 Eur A.P. gavo grynais pinigais iš atsakovės, o likusius 50 000 Eur atsakovė pervedė į pardavėjo A.P. sąskaitą ir sutarties sudarymo išlaidas atlygino atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovė dėjo dideles pastangas, siekdama įsigyti A.P. parduodamą žemės sklypą. Trečiasis asmuo A.P. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino, kad atsakovė, žinodama, jog reikia sumokėti ieškovei 9900,00 Eur sumą, paskaičiuotą nuo 49 500,00 Eur sumos, sutiko jai sumokėti 60 000,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad iš atsakovės atstovo dėstomų argumentų suprantama, kad atsakovė neprivalėjo pirkti A.P. parduodamą sklypą, tačiau iš tiesų atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant parduodamą sklypą. Be to, atsakovė neginčijo A.P. pranešime nurodytos pardavimo sąlygos ir dėl šios sąlygos nėra pareiškusi jokių savarankiškų reikalavimų. Atsakovė apie A.P. parduodamą žemės sklypą, jo pardavimo sąlygas, kuriomis gali pasinaudoti įsigydamas sklypą pirmumo teise, buvo informuota, su jomis susipažino ir raštu tai patvirtino bei būdama verslininku, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai, privalėjo jas įvertinti. Pažymėjo, jog atsakovės pagrindinė veikla – miškų medienos supirkimas, didmeninė mažmeninė prekyba. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, akivaizdu, jog ji privalėjo įsivertinti visas sklypo pardavimo sąlygas ir jas įvykdyti. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei priteistina suma turėtų būti mažinama iki 500,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė, priimdama sprendimą pirkti žemės sklypą žinojo sklypo pardavimo sąlygas bei tai, kad reikės sumokėti ieškovei 9900,00 Eur sumą. Pirmumo teisė įsigyti miško paskirties žemės sklypą nėra absoliuti, kadangi atsakovė sklypą, kurio norėjo, įsigijo, už jį sumokėjo daugiau nei buvo nurodyta pranešime. Šalys yra laisvos derėtis, nustatyti teises ir pareigas. Dėl atsakovės nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1821-392/2021, pažymėjo, kad ši civilinė byla nėra analogiška Telšių apylinkės teisme nagrinėjamai bylai, be to teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl šia nutartimi nėra pagrindo remtis ir vadovautis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Robertas Klovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei iš ieškovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai parodė, kad 20 procentų antkainis, kuris buvo padarytas dirbtinai, buvo siekis pažeisti įstatymo įtvirtintą pirmumo teisę, nes tarp ieškovės ir trečiojo asmens nebuvo jokios paslaugos, tai buvo pačios ieškovės sugalvota bauda. Pažymėjo, kad trečiojo asmens A.P. parodymai akivaizdžiai rodo, jog ieškovės atstovas pasirašęs sutartį siekė vienintelio tikslo – „atbaidyti konkurentus“, ir tai prieštarauja įstatymui, kai aktyviais veiksmais yra siekiama eliminuoti kito subjekto, kuris turi pirmumo teisę, tą teisę realizuoti dirbtinais veiksmais. Atsakovė išsakė sutikimą mokėti nurodytą kainą ir pradėjus derybas, atsakovė pamatė, jog ši kaina yra adekvati ir minėtą sandorį sudarė. Byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad kokios nors paslaugos būtų suteiktos – nei čekių, nei paslaugų priėmimo – perdavimo aktų nebuvo. Toks bandymas pasipelnyti, atitinka CK 6.242 straipsnį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pažymi, kad trečiojo asmens ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra numatyta jokių įsipareigojimų atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas. Taip pat pabrėžia, kad kalbos apie išlaidas, turėtas už konsultaciją negali būti, nes tokios konsultacijos net nebuvo suteiktos. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti bei siekė eliminuoti pirmumo teisę įstatyme numatytiems subjektams įsigyti žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A.P. parodė, kad su ieškove buvo susitarta, kad prieš parduodant žemės sklypą, nuo pardavimo kainos ieškovei turi būti sumokėta 20 procentų. Pranešime apie sprendimą parduoti miško ūkio paskirties žemės sklypą, buvo nurodyta, kad nuo pardavimo kainos ieškovei turi būti sumokėta 20 procentų nuo 49 500,00 Eur sumos. Sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove, pardavimo kaina nurodyta 60 000,00 Eur, kadangi jie turėjo pirmumo teisę prieš įsigyjant minėtą sklypą. Su atsakove žodinio susitarimo pagrindu susitarė dėl didesnės 60 000,00 Eur žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos. Atsakovė buvo informuota apie tai, kad turi būti sumokėta 20 procentų nuo pardavimo kainos. Dokumentus notarui parengiant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį teikė atsakovės atstovai. Nurodė, kad į 60 000,00 Eur sumą, kurią jis gavo iš atsakovės, neįeina 9900,00 Eur (20 proc.), kuriuos atsakovė turėjo sumokėti ieškovei. Tarp ieškovės ir jo, prieš pateikiant pranešimą dėl sprendimo parduoti miško paskirties žemės sklypą, buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, į kurią įtraukė 20 procentų sąlygą tikslu atbaidyti konkurentus. Remiantis šia sutartimi ir buvo nurodyta pranešime dėl parduodamo žemės sklypo papildoma sąlyga – sumokėti 20 proc. ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė iš pradžių norėjo nupirkti jo mišką ir už miško kainą ieškovė pasiūlė 49 500,00 Eur, nors ieškovė nebuvo tas asmuo, kuris turėjo pirmumo teisę prieš įsigyjant minėtą žemės sklypą. Todėl į tarp ieškovės ir jo sudarytą sutartį, 20 procentų sąlyga buvo įrašyta ieškovės iniciatyva, kadangi tokios sąlygos įrašymas atbaidytų asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyjant žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovė jam neteikė jokių konsultacijų dėl žemės sklypo pardavimo kainos, kitų konsultacijų, 20 proc. buvo nusimatyti siekiu atbaidyti kitus ieškovės konkurentus įsigyti šį žemės sklypą. Atsakovui pasiūlius didesnę kainą už žemės sklypą, jis sutiko jį parduoti už 60 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. trečiasis asmuo A.P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nekilnojamojo turto registre registruotino parduodamo miškų ūkio paskirties sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pranešime nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina – 49 500,00 Eur ir papildoma sąlyga – 20 procentų nuo pardavimo kainos, kurią turi sumokėti pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 13 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą už pardavėjo nurodytą 49 500,00 Eur kainą bei patvirtino, kad yra susipažinusi su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su A.P. sudarė miško ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje žemės sklypo kaina numatyta 60 000,00 Eur, iš kurių 10 000,00 Eur A.P. gavo grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusius 50 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į pardavėjo A.P. sąskaitą. Ši sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir įrašas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 14 d.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pirmumo teisę įsigyti iš trečiojo asmens A.P. 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).Taip pat neginčijama ir tarp trečiojo asmens bei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 19 d. trečiojo asmens A.P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktame pranešime (apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą) nurodytos papildomos sąlygos – 20 procentų nuo pardavimo kainos (49 500,00 Eur), įvykdymo ieškovei.
CK 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Pastebėtina, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A.P., vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, 6.313 straipsnio 1 dalimi, 6.397 straipsnio 1 dalimi, pranešime apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą turėjo visišką laisvę nustatyti sutarties kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tačiau, šiuo atveju nustatant, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už trečiojo asmens A.P. pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą nurodytą 20 procentų sumą nuo pardavimo kainos, svarbu nustatyti ieškovės ir trečiojo asmens tikruosius ketinimus sudarant sutartį, kurios pagrindu atsirado sąlyga dėl 20 procentų sumokėjimo ieškovei.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuluotos Kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
Teismui įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti sutartį, kurios pagrindu pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, buvo nurodyta sumokėti 20 procentų nuo pardavimo kainos ieškovei, A.P. pateikė tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06.19, kurioje numatyta, kad A.P. parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, už 49 500,00 Eur (2.1 punktas). Sutarties 4.1 punkte numatytos pardavimo sąlygos – dėl daikto pardavimo konsultuojasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konsultacijos kainą – 20 procentų nuo pardavimo kainos, apmoka daikto pirkėjas.
Taigi iš šios sutarties akivaizdu, kad nors minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje šios sutarties sudarymo datos nėra nurodyta, miško ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta dar prieš trečiajam asmeniui pateikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti šį žemės sklypą, nors ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti šio žemės sklypo. Tą patvirtino ir trečiasis asmuo A.P. teismo posėdžio metu. Kaip nurodė A.P., ši sutartis tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta dėl to, kad ieškovė norėjo įsigyti šį žemės sklypą ir, kaip pirmumo teisę turinčių pirkėjų „atbaidymui“, ieškovė savo iniciatyva įrašė papildomą sąlygą - 20 procentų nuo pardavimo kainos sumokėjimą ieškovei, nors ieškovė trečiajam asmeniui jokių konsultacijų dėl šio žemės sklypo neteikė. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad vis tik konsultacijas ieškovė trečiajam asmeniui teikė, tačiau negalėjo įvardinti jų pobūdžio, apimties bei paaiškinti, kodėl buvo numatyta būtent 20 procentų nuo pardavimo kainos, kuri, atsižvelgiant į pardavimo kainą (49 500,00 Eur), yra pakankamai didelė (sudaro 9 900,00 Eur). Taip pat teismui nepateikė jokių ieškovės išrašytų sąskaitų už teiktas konsultacijas, trečiojo asmens apmokėjimų, kurie paneigtų trečiojo asmens paaiškinimus dėl nurodytos papildomos sąlygos. Taigi aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, byloje nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nuoseklius ir išsamius trečiojo asmens A.P. paaiškinimus apie papildomos sąlygos įrašymą pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, darytina išvada, jog ieškovė jokių konsultacijų trečiajam asmeniui neteikė, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, tuo pačiu ir pranešime apie sprendimą parduoti miško ūkio paskirties žemės sklypą, papildoma sąlyga buvo įrašyta tik tikslu pačiai ieškovei įsigyti minėtą žemės sklypą, taip „atbaidant“ pirmumo teisę turinčius pirkėjus. Taigi, tikroji ieškovės ir trečiojo asmens valia sudarant šią sutartį buvo ne trečiajam asmeniui teiktų konsultacijų dėl žemės pirkimo kainos (kaip teigė ieškovės atstovė) aptarimas ir šios paslaugos įforminimas, o ieškovės siekis iš trečiojo asmens įsigyti minėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalis numato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik kai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.
To paties įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmumo teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmumo teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta šį pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu.
Iš aptartų Miško įstatymo straipsnių matyti, kad vadovaujantis protingumo principais, pirma turėjo būti įvykdyti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies reikalavimai, t. y. pirma trečiasis asmuo turėjo pasiūlyti įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turintiems asmenims, o tik pirmumo teisę turintiems asmenims nepasinaudojus šia teise, pardavinėti privačią miškų ūkio paskirties žemę kitam pirkėjui, šiuo atveju ieškovei. Tuo tarpu trečiasis asmuo su ieškove, nepaisydami įstatymo reikalavimų ir neįvykdę Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies reikalavimų, sudarė miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o tik po to trečiasis asmuo pateikė pranešimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui apie būsimą žemės sklypo pardavimą, jame nurodydama papildomą sąlygą – 20 procentų sumos nuo pardavimo kainos sumokėjimą ieškovei.
Byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, po pranešimo apie sprendimą parduoti žemės sklypą, įsigijo atsakovė, pasinaudojusi pirmumo teise įsigyti tokį žemės sklypą, todėl tarp trečiojo asmens ir ieškovės anksčiau sudaryta to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra niekinė ir negaliojanti, kadangi remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis Kasacinio teismo praktika, konkrečios teisės nuostatos imperatyvumą, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai ir ar reikalavimas yra imperatyvus, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Taigi teismui nustačius, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr(duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, o ir 20 procentų sumos nuo pardavimo kainos sumokėjimo nurodymas pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą, kildinamas iš tos pačios sutarties, buvo ne trečiojo asmens siekis ieškovei atlyginti realiai jos patirtas išlaidas už teiktas konsultacijas, o pirmumo teisę turinčių pirkėjų „atbaidymas“, teismas sprendžia, kad atsakovė sumokėti ieškovei 20 procentų sumą (9 900,00 Eur) prievolės neturi.
Šią teismo daromą išvadą patvirtina ir tarp trečiojo asmens bei atsakovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2086). Šios pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte numatyta daikto pardavimo kaina – 60 000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iš trečiojo asmens įsigijo minėtą žemės sklypą už didesnę kainą, kadangi, remiantis trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų jis buvo informuotas, jog galima pakelti žemės sklypo kainą asmenims, kurie turi pirmumo teisę, nes galbūt tokiu būdu būsimi pirkėjai atsisakys pirkti žemės sklypą. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad daikto kaina yra galutinė ir apima visus Pardavėjo privalomus sumokėti mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi Sutarties sudarymo momentu ar bus taikomi nuosavybės teisės į Daiktą perėjimo pirkėjui momentu. 4.1 punkte numatyta, kad nurodytas žemės sklypas parduodamas už 60 000,00 Eur, iš kurių 10 000,00 Eur A.P. gavo grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pasirašant sutartį ir pareiškia, kad pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal šį sutarties punktą neturi, o likusius 50 000,00 Eur pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į pardavėjo A.P. sąskaitą prieš pasirašant šią sutartį ir pareiškė, kad pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal sutarties 4.1 punktą neturi. Sutarties 7.7 punkte nurodyta, kad pardavėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirki asmeniui 2020 m. liepos 20 d. Nr. 39PAŽ-420-(14.39.33). P sutarties 7.8 punkte nurodyta, kad Pirkėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą 2020 m. liepos 30 d. Nr. 39STŽ-354-(14.39.142). Iš šios pirkimo – pardavimo sutarties turinio, kuri yra pagrindinis 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo dokumentas, matyti, kad joje nėra aptarta jokių nuostatų dėl 20 procentų sumos nuo pardavimo kainos sumokėjimo ieškovei, todėl šios sutarties nėra pagrindo traktuoti kaip sutarties ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Todėl, vien ta aplinkybė, kad 2020 m. liepos 13 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą už pardavėjo nurodytą kainą bei patvirtino, kad yra susipažinusi su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis, nesuponuoja pareigos atsakovei sumokėti 9 900,00 Eur sumą ieškovei, kadangi, kaip jau minėta, trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, ieškovė trečiajam asmeniui jokių konsultacijų dėl žemės sklypo pardavimo neteikė, minėta papildoma sąlyga pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą buvo įrašyta siekiant „atbaidyti“ pirmumo teisę turinčius pirkėjus, taip sudarant sąlygas įteisinti trečiojo asmens ir ieškovės sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. todėl ir atsakovės pareiga negali būti kildinama iš Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies, kaip nurodo ieškovė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė prašė remtis šioje civilinėje byloje 2021 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1821-392/2021. Susipažinus su minėta nutartimi, teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje, lyginant su Telšių apylinkės teisme nagrinėjama byla, buvo nagrinėjamas tapatus ginčas (dėl prievolės sumokėti skolą), tačiau prievolės kilimo priežastis kita, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje nutartyje nebuvo nagrinėjamos analogiškos aplinkybės bei nurodyta nutartis yra pavienė, kitų analogiškų aukštesnės instancijos teismo nutarčių nepateikta, teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi nesivadovauja.
Visi kiti byloje esantys įrodymai ir šalių rašytiniai paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Remiantis išdėstytu bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, tesimas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 9 900,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl atmestinas.
Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir iš jo išvestinis reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Išnagrinėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Rašytiniais įrodymais pagrįsta (2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. pateikti duomenys), kad atsakovė pirmos instancijos teisme nagrinėjant ginčą patyrė 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės ieškinį bei tripliko parengimą. Taip pat, teikiant aukštesnės instancijos teismui apeliacinį skundą sumokėjo 222,75 Eur žyminio mokesčio. Kitų duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas byloje nepateikta.
Remiantis išdėstytu bei atsižvelgus į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, atsakovės atstovo aktyvumą viso bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad nurodytos advokato išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teikiamas paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 2255,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-270 straipsniais
nutaria:
ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2255,55 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.