Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Z. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-477-995/2016 pagal ieškovės A. Z. patikslintą ieškinį atsakovui K. Z., trečiajam asmeniui I. Z. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui ir jos įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 50 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki tol, kol ji baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-01-16 iki 2016-07-22, kuris sudaro 309,68 Eur, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ji yra atsakovo dukra. Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-151-98/2010 iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės. Skuodo rajono apylinkės teismas 2013-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-138-906/2013 patvirtino ieškovo (šioje byloje atsakovo) ir atsakovės (šioje byloje trečiojo asmens) I. Z. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimą ir susitarė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-26) iki dukros pilnametystės K. Z. teiks dukrai išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur). K. Z. prašymas ieškinyje sumažinti priteistą išlaikymą buvo grindžiamas diagnozuota kepenų ciroze ir priklausomybės nuo alkoholio sindromu, su tuo susijusiu gydymu bei nedarbu ir neturėjimu jokio nekilnojamojo turto. Šiuo metu ieškovė yra pilnametė ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, kurią baigs 2017-06-30. Mokydamasi gimnazijoje, mokymosi metu negali dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų pragyvenimui, todėl ją išlaiko mama I. Z. (šioje byloje trečiasis asmuo). 2016 m. vasaros atostogų metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Siekia stoti į aukštąją mokyklą ir įgyti galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, todėl papildomai samdo matematikos korepetitorę ir už tai per mėnesį moka 20 Eur. Laisvu nuo pamokų bendrojo lavinimo mokykloje laiku ji stengiasi pragyvenimui užsidirbti, taip pat stengiasi gerai mokytis. Ieškovės mama I. Z. nuo 2016 m. gegužės mėn. dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur. Šie pinigai išleidžiami buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui ir pragyvenimui. Atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame būste ir nemoka nuomos mokesčio. Atsakovas serga liga, kuria, pagrįstai manytina, susirgo dėl netinkamo gyvenimo būdo – nuolatinio alkoholio vartojimo.Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir nurodė, jog sutiktų, kad atsakovas išlaikymo mokėtų bent po 20 Eur per mėnesį, juos galėtų panaudoti samdydama korepetitorių papildomam matematikos mokymuisi.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog neturi jokios galimybės išlaikyti savo pilnametę dukrą ieškovę A. Z., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius priėmė 2016-01-18 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje konstatavo, kad atsakovo darbingumo lygis yra 40 procentų laikotarpiu nuo 2016-01-18 iki 2018-01-17 ir kad jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, negali dirbti sunkesnių, kenksmingų sveikatai, požeminių, aukštuminių darbų, taip pat naktinio, pamaininio, viršvalandinio darbo. Dėl darbingumo lygio jis negali susirasti darbo. 2013-01-14 jam yra paskirta valstybinė socialinė netekto darbingumo pensija. Šiuo metu paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis – 195,30 Eur, iš jos antstolis išskaičiuoja vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 57,92 Eur kas mėnesį. Taigi iki 2017-08-01 kiekvieną mėnesį gaus į rankas 137,38 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo mamą S. Z., kuri yra senatvės pensininkė, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo.Mano, jog ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes ji gyvena pas mamą, kuri dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini), be to, pati ieškovė 2014–2016 metais vasaromis dirbo įvairius darbus ir turėjo galimybę susitaupyti pinigų žiemos sezonams. Taip pat mano, kad 309,68 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-16 iki 2016-07-22 nepriteistinas, nes jis negalėjo susidaryti, dukra A. Z., kai jai sukako 18 metų, nesikreipė į teismą, kad priteistų iš jo išlaikymą. Nurodė, kad ieškovė turi draugą, gyvenantį Vilniuje, todėl jis ją galėtų paremti materialiai, be to, ieškovė bei jos mama ir pačios galėtų susirasti kokių nors papildomų darbų, kad pagerintų savo materialinę padėtį. Sutinka, kad, jeigu turėtų materialinių išteklių, turėtų paremti pilnametę dukrą A. Z., kol ji baigtų bendrojo lavinimo mokyklą. Galbūt ir sutiktų ieškovės išlaikymui mokėti po 10 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas keitė savo pozicijas dėl paramos ieškovei dydžio, o baigiamosiose kalbose prašė spręsti šį klausimą teismo nuožiūra.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Z. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovas, nepaisant jo sveikatos būklės, turi galimybę susirasti darbą ir prisidėti prie dukros A. išlaikymo. Nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur, todėl šių pinigų neužtenka kasdieniniams poreikiams. Teigia, kad žino, jog atsakovui materialiai padeda ir jų bendras sūnus, kuris dirba Norvegijoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. Z. paramą pilnametei A. Z. po 35 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-05 (pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui dienos), kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau, nei ieškovei sueis 24 metai, paramos (išlaikymo) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo K. Z. pilnametei dukrai A. Z. 210 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. Sprendimo dalį dėl išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Kitos ieškinio dalies netenkino.Teismas iš pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo nustatė, kad ieškovės galutinių pažymių vidurkis buvo šiek tiek daugiau nei aštuoni balai. Laikė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad ji nuo 2016-09-01 lanko pamokas, deda visas pastangas ruošdamasi baigiamiesiems egzaminams, ketina stoti mokytis į aukštąją mokyklą. Teismas sprendė, kad ieškovė siekia geresnių mokymosi rezultatų, siekia tapti visapusiškai išsilavinusia asmenybe, todėl ieškovė iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytus sąžiningo pažangaus moksleivio kriterijus.Nustatė, kad ieškovė nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodė, kad dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu ji neturi galimybių, kadangi, būdama abiturientė, savo jėgas ir laiką turi skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolesniam savarankiškam gyvenimui. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovei tenka dalis nuomos bei komunalinių mokesčių. Ieškovės išlaidas per mėnesį sudaro apie 390 Eur, maistui ji išleidžia vidutiniškai apie 125 Eur, higienos prekėms – apie 25 Eur, vitaminams – apie 12,50 Eur, avalynei ir rūbams – apie 40 Eur, būsto nuomai ir su būstu susijusiems komunaliniams mokesčiams – apie 150 Eur, mokymosi reikmėms per metus bei rugsėjo mėnesį – apie 200–250 Eur, laisvalaikiui – apie 20 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji patyrė 350 Eur išlaidų vairavimo kursams, be to, ji papildomai mokosi matematikos ir jai tenka mokėti po 20 Eur per mėnesį už šias paslaugas.Ieškovę išlaiko jos motina I. Z., su kuria ieškovė gyvena nuomojamame bute. Ieškovė pagal savo galimybes laisvu nuo mokslo laiku, moksleivių vasaros atostogų metu dirbo ir užsidirbo papildomų pajamų pragyvenimui.Teismas įvertino ieškovės tėvų turtinę padėtį, t. y. aplinkybę, kad I. Z. dirba (duomenys neskelbtini) kasininke, kur jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 293 Eur darbo užmokestis, jai nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė, kito registruotino turto ji neturi. Nustatė, kad atsakovui nuo 2016-01-18 iki 2018-01-17 yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro jam mokama 195,30 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios antstolis išskaičiuoja dukters (ieškovės) išlaikymo įsiskolinimą – 57,92 Eur kas mėnesį, todėl jo gaunamos pajamos yra – 137,38 Eur. Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui diagnozuota kepenų metabolinė cirozė, ascitas. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nėra. Nustatė, kad atsakovas gyvena pas savo senyvo amžiaus mamą jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Pripažino, kad nepaisant netekto darbingumo, atsakovas gali dirbti atitinkančius jo sveikatos būklę darbus. Teismas nusprendė, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei 50 Eur dydžio paramą, tačiau neteisinga pareigą perkelti vien tik vaiko motinai, todėl sumažino priteistinos paramos dydį iki 35 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016-01-16 iki 2016-07-22 (ieškinio padavimo dienos) nurodė, kad ieškovės teisė reikalauti paramos atsirado nuo ieškovės pilnametystės, t. y. 2016-01-16. Aplinkybė, kad ieškovė, tapdama pilnamete, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, jog tokia tėvų parama jai nebuvo reikalinga. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo tenkino priteisdamas ieškovei po 35 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn., t. y. nuo to momento, kai ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo paramą (nuo pilnametystės), iki 2016 m. liepos mėn., kai ieškovė kreipėsi į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. Z. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti apelianto prašymą. Nurodo, kad apeliantas neturi galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai, o ieškovės materialinė padėtis pakankamai gera net atsakovui neteikiant materialinės paramos. Nurodo, kad sunkiai serga, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2016-01-18 iki 2018-01-17, jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, negali dirbti sunkesnių, kenksmingų sveikatai, požeminių, aukštuminių darbų ir kt. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytų darbų. Mano, kad Skuodo rajone negali gauti jokio darbo. Paaiškino, kad antstolis iš jo gaunamos netekto darbingumo pensijos išskaičiuoja po 57,92 Eur per mėn. iki 2017-08-01, todėl į rankas gauna tik 137,38 Eur. Iš gaunamos pensijos turi prisidėti prie komunalinių patarnavimų išlaidų, gyvena pas motiną pensininkę, kuri jam materialiai padėti negali. Nurodo, kad serga sunkia nepagydoma progresuojančia liga – kepenų ciroze. Per mėnesį kepenų darbą gerinantiems vaistams ir papildams išleidžia 10–15 Eur. Nurodo, kad dukra jo nelanko, jam pačiam reikalinga pagalba. Be to, ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai gera, nes ieškovė yra išlaikoma dirbančios motinos, turi dirbantį draugą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašo atmesti atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo reikalavimus ir palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimą nepakeistą. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ­– VGTPT) Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą Klaipėdos apygardos teismui.Nurodo, kad atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimu tik pirmosios instancijos teisme, teismui nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs žyminį mokestį, todėl apeliacinis skundas turi trūkumų ir negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Paaiškino, kad ieškovė paskutinius metus mokosi gimnazijoje, todėl privalo visas savo jėgas skirti mokymuisi, kad galėtų įstoti į aukštąją mokyklą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jos vidurkis yra apie 8 balus, o tai laikytina geru mokymusi, tačiau kiek nesiseka matematika, todėl pagal savo finansines galimybes ji lanko užsiėmimus privačiai jau ne pirmus metus ir per mėnesį jiems išleidžia apie 20 eurų.Visos pasekmės, kurias dabar patiria atsakovas, yra susijusios tik su jo gyvenimo būdu, todėl neteisinga, kad tas neigiamas pasekmes turi jausti ir ieškovė. Apeliantas neieško darbo, nesiekia persikvalifikuoti, nebando gauti vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų dirbti vairuotoju, todėl arba dirba nelegaliai, arba tingi dirbti ir jam pakanka gaunamos pašalpos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovo K. Z. priteisė paramą pilnametei A. Z. po 35 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-05 (pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui dienos), iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau, nei ieškovei sueis 24 metai, taip pat priteisė iš atsakovo K. Z. pilnametei dukrai A. Z. 210 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. Apeliantas (ieškovės tėvas) nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir mano, kad neturi finansinių galimybių teikti paramą besimokančiai pilnametei dukrai, be to, jai tokia parama nereikalinga.

Nustatyta, kad ieškovė A. Z. yra atsakovo K. Z. ir trečiojo asmens I. Z. dukra. Ieškovė šiuo metu yra pilnametė ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, kurią baigs 2017-07-15.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo

Ieškovė šiuo metu yra pilnametė ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, kurią baigs 2017-07-15. Iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-12-05 pažymos matyti, kad ieškovės pažymių vidurkis sudaro 7,4 balo.

Ieškovės išlaidas per mėnesį sudaro apie 390 Eur, maistui ji išleidžia vidutiniškai apie 125,00 Eur, higienos prekėms – apie 25 Eur, vitaminams – apie 12,50 Eur, avalynei ir rūbams – apie 40,00 Eur, būsto nuomai ir su būstu susijusiems komunaliniams mokesčiams – apie 150 Eur, mokymosi reikmėms per metus bei rugsėjo mėnesį – apie 200–250 Eur, laisvalaikiui – apie 20 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji patyrė 350 Eur išlaidų vairavimo kursams, be to, ji papildomai mokosi matematikos ir jai tenka mokėti po 20 Eur per mėnesį už šias paslaugas.

Nustatyta, kad ieškovė pagal savo galimybes laisvu nuo mokslo laiku, moksleivių vasaros atostogų metu dirbo ir užsidirbo papildomų pajamų pragyvenimui: 2016 m. vasaros atostogų metu, laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2016-08-10, ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste ir gavo 164,11 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Nuo 2014-06-10 iki 2014-08-31 ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini) kambarine ir tuo laikotarpiu jos draudžiamosios pajamos buvo 2 892,11 Lt (ekvivalentas – 837,80 Eur), nuo 2015-07-09 iki 2015-08-31 A. Z. dirbo toje pačioje bendrovėje, jos draudžiamosios pajamos buvo 620,98 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, savo turto neturi.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paramos pilnametei ieškovei būtinumo klausimą. Atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovės vasaros atostogų metu uždirbtos pajamos yra nedidelės, nenuolatinio pobūdžio, todėl ieškovės per vasarą uždirbtų pajamų sumos nebūtų pakakę jos būtiniesiems poreikiams iki gimnazijos baigimo patenkinti.

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, lemianti paramos pilnametei A. Z. būtinumą, yra tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

Ieškovės pažymių vidurkis sudaro 7,4 balo, ji mokosi pažangiai, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, paskutinėje klasėje ir dirbti negali, nes visą laiką skiria mokymuisi. Konstatuotina, kad pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis.

Apeliantas nurodo, kad ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai gera, nes ieškovė yra išlaikoma dirbančios motinos, turi dirbantį draugą. Nustatyta, kad ieškovės mama trečiasis asmuo I. Z. dirba (duomenys neskelbtini) kasininke, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 293 Eur darbo užmokestis, jai nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė, kito registruotino turto ji neturi. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta minimalųjį darbo užmokestį gaunančiai ieškovės mamai. Trečiojo asmens turtinė padėtis patvirtina, jog motinos gaunamų lėšų pragyvenimui nepakanka, todėl pilnametei dukrai būtina gauti paramą ir iš jos tėvo.

Aplinkybė, kad ieškovė turi dirbantį draugą, nepanaikina atsakovo, kaip tėvo, pareigos teikti paramą pagal įstatymą. Be to, nėra įrodyta, kad ieškovės draugas ją išlaiko, tokia pareiga, skirtingai nei apeliantui, ieškovės draugui nėra nustatyta įstatymu, todėl apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl atsakovo (tėvo) galimybės teikti paramą

Vertinant paramą turinčio teikti asmens padėtį turi būti vertinamos to asmens galimybės teikti išlaikymą (jo turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių turtinės padėties ir kt.

Nustatyta, kad atsakovui nuo 2016-01-18 iki 2018-01-17 yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad atsakovas yra iš dalies darbingas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ieškovas negali kelti krovinių rankomis, dirbti, kai krovinio svoris didesnis nei 15 kg, negali dirbti darbo, kai reikalingi priverstiniai liemens palenkimai, dirbti didesniame kaip 1,3 m aukštyje, požeminių darbų, kai naudojama rankinė pastūma, tačiau jis gali dirbti lengvesnius darbus pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos, įskaitant ir transporto priemonių vairavimą.

Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro jam mokama 195,30 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios antstolis iki 2017-08-01 išskaičiuoja dukters (ieškovės) išlaikymo įsiskolinimą – 57,92 Eur kas mėnesį (iš viso 695,04 Eur), todėl jo gaunamos pajamos yra 137,38 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena su savo mama, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui diagnozuota kepenų metabolinė cirozė, ascitas. Vaistams per mėnesį išleidžia 10–15 Eur.

Nepaistant aplinkybės, jog atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas yra visiškai nedarbingas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas, būdamas iš dalies darbingas ir turėdamas vairuotojo darbo patirtį, aktyviais veiksmais būtų siekęs susirasti darbą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad darbo birža jo neregistruoja, o teismui įpareigojus jį pateikti tai patvirtinančius įrodymus, vėliau paaiškino, kad kreipimasis į darbo biržą yra betikslis, nes jam dėl jo sveikatos būklės vis tiek nebus pasiūlytas joks darbas. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, kad galėtų prisidėti prie trečiojo asmens teiktos ir iki šiol teikiamos ieškovei paramos. Atsakovo teiginiai, kad Skuodo rajone neturi galimybės gauti jokio darbo, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, kurį antstolis nuskaičiuoja iš apelianto gaunamos netekto darbingumo pensijos, taip pat nepanaikina atsakovo pareigos teikti besimokančiai ieškovei bent minimalią paramą jai sulaukus pilnametystės.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 35 Eur dydžio parama periodinėmis išmokomis iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties ir nedarys esminės žalos ją teikiančiam tėvui, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas turi siekti pagerinti savo finansinę padėtį ir dirbti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 35 Eur paramą periodinėmis išmokomis iš atsakovo, konstatuotina, kad 210 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki liepos mėn. priteistas pagrįstai, nes atsakovas šiuo laikotarpiu ieškovei paramos neteikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimu tik pirmosios instancijos teisme, teismui nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs žyminį mokestį, todėl apeliacinis skundas turi trūkumų ir negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Iš VGTPT Klaipėdos skyriaus 2016-08-03 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad atsakovui apmokama 100 proc. dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis. Nurodyta, kad pareiškėjas 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (4 p.). Šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos (5 p.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2016-08-03 sprendimas, kuriuo atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, galioja metus laiko, t. y. iki 2017-08-03, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad paduodamas apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti žyminį mokestį.

Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.