Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 1V-444 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ dalį, kuria pareiškėja pripažinta netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Įsakymas), ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1D-4331 „Dėl B. L. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir Įsakymo dalį, kuri priimta pareiškėjos atžvilgiu, ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo VRM.

3. Pareiškėja 2024 m. spalio 28 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame pažymėjo, kad 2024 m. liepos 29 d. prašymu prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis, tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė. Pareiškėja, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašė teismo priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas VRM su pareiškėjos reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko. VRM teigė, kad teismas, pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. VRM atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių ginčas kilo ir dėl pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio ir sąmoningo neveikimo – pareiškėja elgėsi pasyviai, nesilaikydama sutartais terminais pačios prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su jos dvigubos pilietybės klausimo sprendimu (dokumentų pateikimo), vengdama bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, sprendžiančiomis šį klausimą (be kita ko, atsisakiusi rašyti pranešimą, nepateikusi papildomų dokumentų, nereaguodama į tai primenantį raštą), kas leido manyti, kad nebuvo iš tikrųjų tuo suinteresuota, ir tokį pareiškėjos elgesį vertino kaip neatsakingą ir nerūpestingą. Pareiškėja nesilaikė jai nustatytos pareigos ir Lietuvos institucijų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatyta tvarka ir terminais neinformavo, o tai rodė pareiškėjos neatsakingą ir nerūpestingą požiūrį į savo, kaip Lietuvos Respublikos pilietės, įstatyme nustatytų piliečio pareigų vykdymą.

5. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Lietuvos institucijoms atsitiktinai nustačius faktą apie pareiškėjos kitos valstybės pilietybės įgijimą, pareiškėja atsisakė rašyti pranešimą, nesilaikė įsipareigojimo pateikti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) su kitos valstybės pilietybės įgijimu susijusius dokumentus sutartu terminu, laiku nereagavo į jai siųstą raštą, dėl ko ir buvo parengtas teikimas ir pagal jį priimtas Įsakymas. Pareiškėja pasirinko pasyvaus elgesio modelį, nebuvo aktyvi sprendžiant jos dvigubos pilietybės klausimą ir nerodė tikrojo suinteresuotumo teisingai jį išspręsti. Pareiškėjos elgesys vertintinas jo atitikimo panašioje situacijoje vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui aspektu, todėl atsakovo vertinimu, pareiškėja, būdama bent minimaliai rūpestinga ir apdairi, būtų savalaikiai pateikusi tiek pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, tiek su kitos valstybės pilietybės įgijimu susijusius dokumentus, taip pat pati būtų suinteresuota savo iniciatyva pasidomėti jos dvigubos pilietybės klausimu, todėl nustatytas jos elgesys neatitinka elgesio adekvačioje situacijoje etalono (bonus pater familias) ir jai turi tekti prisiimti su tuo susijusias neigiamas teisines pasekmes. Atsakovas teigė, kad reikėjo įvertinti su ginčo dėl dvigubos pilietybės ištakomis (kilimu) susijusias priežastis ir faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgti ir į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes ir nustatytą pareiškėjos pasyvaus elgesio modelį, ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Priešingu atveju VRM būtų nepagrįstai, nesąžiningai ir neteisingai perkelta našta ir atsakomybė už ginčą, kuris kilo, neabejotinai, ir dėl pačios pareiškėjos neatsakingo, nerūpestingo ir pasyvaus elgesio, tokiu būdu tarsi legitimuojant įstatyme asmenims nustatytų pareigų nevykdymą ir nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis ar vilkinimą tai padaryti klausimais, kurie, visų pirma, privalo būti pačių asmenų teisiniame suinteresuotume.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. papildomu sprendimu tenkino pareiškėjos B. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo VRM 1 615 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas, remdamasis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. eI2-2610-809/2024 patyrė 1 615 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III.

13. VRM pažymi, kad teismo papildomo sprendimo dalis yra formali ir nemotyvuota, teismas išdėstė išimtinai bendrinio pobūdžio nuostatas, nenustatė ir neištyrė (neįvertino) bylos faktinių aplinkybių, šių aplinkybių nesusiejo ir jų neįvertino ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, cituojamų bendrinio pobūdžio teisinio reguliavimo nuostatų neindividualizavo konkrečiai šios bylos situacijai, taip pat nenurodė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kuriais remdamasis priėjo prie papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. jų nevertino ad hoc (pvz., ar pagal bylos faktines aplinkybes ir duomenis pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, ar nėra pagrindo nesilaikyti ABTĮ nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimo išlaidų nepriteisti, ar jas atitinkamai sumažinti atsižvelgiant ne tik į minėtas faktines ginčo kilimo priežastis, bet ir Rekomendacijų 2 punkte nustatytus aiškius kriterijus (bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kt.), ir pan.). Faktinio pagrindimo (motyvų) dėl pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio papildomame sprendime nepateikta, todėl atsakovui neaišku, kokiais konkrečiais šios bylos įrodymais ir aplinkybėmis remdamasis teismas priėjo prie išvados tokias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Toks nemotyvuotas sprendimas, atsakovo nuomone, neatitinka, be kita ko, ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, byla buvo nesudėtinga, nedidelės apimties, nereikalavo specialių / ekspertinių žinių ir reikalavo minimalios apimties procesinių veiksmų atlikimo (t. y. proceso prasme buvo nesudėtinga: pareiškėja pateikė tik skundą, kurį patikslino, ir vėlesnėje stadijoje prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o gavus šalių atsiliepimus ir baigus pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, ginčo šalys daugiau veiksmų neatliko ir papildomų prašymų (išskyrus minėtus) neteikė, nebuvo organizuojami žodiniai teismo procesai, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovo manymu, neproporcingai ir nepagrįstai per didelė).

18. Migracijos departamentas, be kita ko, cituodamas Rekomendacijų 2 punkto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertina, kad su pareiškėjos atstovo prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo tinkamai apskaičiuotos. Teismui pateiktų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų specifikacijoje yra nurodyta atskirų paslaugų trukmė valandomis, tačiau ne atskirų paslaugų kaina, be to, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BER 2011011 nurodytos paslaugos nėra aiškiai pagrįstos (kiek skundo vidinis aptarimas yra reikšmingas skundo korektūrai, kuo skundo korektūra skiriasi nuo skundo įforminimo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. papildomo sprendimo, kuriuo pareiškėjai iš atsakovo priteistos 1 615 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Atsakovas VRM apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjos pasyvaus elgesio modelio, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka pagrįstumo ir būtinumo kriterijų.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

26. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo turinį, vertina, kad teismas išnagrinėjo esmines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikšto prašymo reikalavimu, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas iš esmės atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

28. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir proporcingumo, akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-296/2010; kt.).

29. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; kt.).

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-2610-809/2024 pagal pareiškėjos skundą atsakovui pirmosios instancijos teisme, pareiškėja 2024 m. liepos 29 d. pateikė prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo. Minėtu prašymu nurodyta, kad pareiškėja B. L. dėl teisinių paslaugų suteikimo kreipėsi į advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokatus. Už suteiktas teisines paslaugas pareiškėja atsiskaitė, taip pat sumokėjo žyminį mokestį už skundo pateikimą ir taip patyrė bylos nagrinėjimo išlaidų. Pareiškėja kartu su šiuo prašymu pateikė: 1) advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai 2024 m. liepos 29 d. raštą Nr. GLM-PT-2024/1067, iš kurio matyti, kad pareiškėja atsiskaitė už teisines paslaugas suteiktas administracinėje byloje Nr. eI2-2610-809/2024, bendra sumokėta suma yra 1 615 Eur; 2) advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai PVM 2023 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. BER 2010265; 3) advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai darbų aprašymo – specifikacijos kopiją už darbus 2023 m. rugsėjo 21 d., 25 d. ir 27 d.; 4) 2023 m. spalio 4 d. dienos mokėjimo dokumento kopiją; 5) advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai 2024 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BER 2011011; 6) darbų aprašymo – specifikacijos kopiją už darbus 2023 m. spalio 9 d.; 7) 2024 m. liepos 20 d. dienos mokėjimo dokumento kopiją. Regionų administracinis teismas, priimdamas 2024 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2610-809/2024, neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokato D. B. ir vyresniosios teisininkės S. V. 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo sutaryta atstovavimo sutartis. Pareiškėja už teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, iš viso sumokėjo 1 615 Eur (1 300 Eur už dokumentų analizę, teismų praktikos analizę, teisės aktų analizę ir skundo dėl pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, rengimą; 292,50 Eur už skundo dėl sprendimų panaikinimo vidinį aptarimą, korektūrą, įforminimą, pateikimą teismui, komunikaciją su teismo kanceliarija dėl bylos eigos; 22,50 Eur žyminį mokestį). Mokėjimai už teisines paslaugas atlikti 2023 m. spalio 4 d. (1 322,50 Eur) ir 2024 m. liepos 20 d. (292,50 Eur). Sprendimas išnagrinėjus kilusį ginčą buvo priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme advokatų kontorai Glimstedt Bernotas ir partneriai buvo apmokėtos 2023 m. spalio 4 d. ir 2024 m. liepos 20 d., todėl, vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį, aktualūs atitinkamai 2023 m. II ketvirčio ir 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiami vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurie tuo metu buvo atitinkamai 2 000,10 Eur (2023 m. II ketvirtis) ir 2 161 Eur (2024 m. I ketvirtis).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjos atstovų suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai 1 615 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo VRM. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Tai, kad atsakovo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti vertinamas kitaip (dėl pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio), nedaro pagrindo teisėjų kolegijai priimti kitokią išvadą. Akcentuotina, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. minėtame sprendime buvo vertinamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas dėl kitų procesinių veiksmų, nei šioje administracinėje byloje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis atsakovo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinio proceso taisyklių, priimant papildomą sprendimą, pažeidimu, visų pirma nurodo, jog pagal ABTĮ 97 straipsnio 3 dalį, papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai) išsiunčiamos proceso šalims, jeigu jos nedalyvavo teismo posėdyje.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas papildomą sprendimą pagal pareiškėjos prašymą priėmė nepranešęs proceso dalyviams apie klausimo nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką.

37. Tačiau kartu pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo nagrinėjimas administracinėje byloje Nr. eI2-2610-809/2024 pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, atsakovas žinojo apie pateiktą pareiškėjos prašymą priimti papildomą sprendimą ir pateikė atsiliepimą, neturi pagrindo pripažinti, kad dėl ABTĮ 97 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo papildomo sprendimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.