Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-07-10 · Civilinė byla Nr. 2-4530-541/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
2-4530-541/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37503-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „REIKALAVIMAS.LT“
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4530-541/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37503-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 39.; 44.1; 44.2.4.1; 99.5.; 116.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei V. A. (buvusi pavardė G.) dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. A. (buvusi pavardė G.) 1 540,61 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas bei 1 061,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimą grindžia tarp UAB „Saulės spektras“ ir ieškovo 2012-03-26 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 042 ir jos priedu Nr. 88, pagal kuriuos UAB „Saulės spektras“ perleido reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius ir kitus mokėjimus iš UAB „Raistė“. Ieškovas nurodė, kad 2012-09-11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Raistė“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas pateikė kreditorinį reikalavimą 1 540,61 Lt sumai. 2012-09-11 d. nutartimi teismas įpareigojo UAB „Raistė“ valdymo organus per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, tačiau UAB „Raistė“ direktorė atsakovė V. A. (buvusi pavardė G.) šios teismo nutarties neįvykdė iki šiol, todėl ieškovas konstatuoja, kad atsakovė piktybiškai vengia vykdyti teismo nutartį, dėl ko bankroto byloje nėra galimybės patenkinti ieškovo kreditorinio reikalavimo. Tokiu būdu ieškovas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, remdamasis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis ir bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atsargiai ir rūpestingai, nesukelti kitiems asmenims žalos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nevykdymo ieškovui atsirado žala, lygi pareikšto kreditorinio reikalavimo dydžiui, o atsakovės kaltė preziumuojama. Pažymėjo, jog atsakovė yra atsakinga ir kaip įmonės akcininkė (b. l. 2-4).

2014-01-31 d. nutartimi teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius atsakovės didelę kaltę, taip pat išaiškino teisę įmonės bankroto atveju kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo su netiesioginiu ieškiniu (b. l. 42-43).

Šalies argumentai

Ieškovas nustatytu terminu pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą, kadangi yra vykdoma BUAB „Raistė“ bankroto procedūra, o tokiu atveju nėra galimybės tinkamai nustatyti žalos fakto bei dydžio ir išnagrinėti bylos iš esmės, taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką nėra ribojama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, jog teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 d. nutartimi BUAB „Raistė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu konstatavo, jog bankrutavusi UAB „Raistė“ nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi, debitorinių įsiskolinimų nėra, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma iš viso yra 38 986,63 Lt. Teismas minėtu sprendimu patvirtino administratoriaus įgalioto asmens pateiktą įmonės likvidavimo pabaigos balansą ir įvertinęs tai, kad įmonė turto neturi, likviduotą dėl bankroto UAB „Raistė“ pripažino pasibaigusia ir įpareigojo įmonės administratorių per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. B2-2792-104/2014). Taigi, byloje nustatyta, jog bankroto byla išnagrinėta ir UAB „Raistė“ bankroto procesas yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo ir nėra ribojama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį UAB „Raistė“ vadovui, pasibaigus įmonės bankroto procesui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012, publikuota „Teismų praktika“ Nr.37, 2012 m.).

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 39-40, 41, 52-54), tačiau atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su UAB „Saulės spektras“ 2012-03-26 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 042 bei priedą Nr. 88 (b. l. 5-6), kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę išreikalauti iš skolininko BUAB „Raistė“ 977,04 Lt skolą, taip pat delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus, atsiradusius sutarties-užsakymo Nr. 020297-1, sutarties-užsakymo Nr. 0202978-2 bei 2008-12-08 d. PVM sąskaitos-faktūros SSPEK NR. 0026261 pagrindu (b. l. 7-10). Vilniaus apygardos teismo 2012-09-11 d. nutartimi UAB „Raistė“ iškelta bankroto byla (b. l. 11-12), ieškovas byloje pareiškė 1 540,61 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 977,04 Lt pagrindinė skola, 211,84 Lt palūkanos ir 351,73 Lt delspinigių (b. l. 13, 14). Iš 2013-10-16 d. BUAB „Raistė“ bankroto administratoriaus UAB „Genora“ pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, jog BUAB „Raistė“ direktorė nebuvo perdavusi administratoriui jokių įmonės dokumentų ir turto (b. l. 15). Iš ieškovo pateiktų juridinio asmens UAB „Raistė“ dokumentų matyti, jog V. A. (buvusi pavardė G.) buvo įmonės vadovė bei akcininkė (b. l. 16-23). Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2013-01-02 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreditorinis reikalavimas 1 540,61 Lt sumai. Bendra visų kreditorinių finansinių reikalavimų suma 38 986,63 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-21 sprendime konstatuota UAB „Raistė“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma iš viso 38 986,63 Lt (Civilinė byla Nr.B2-2792-104/2014).

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi bei aplankybe, jog atsakovė, kaip įmonės valdymo organas ir dalyvis, savo veiksmais sukėlė žalą kreditoriui, lygią pareikšto kreditorinio reikalavimo sumai, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tarp ieškovo su UAB „Saulės spektras“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, o skolininkas apie sutarties sudarymą informuotas tinkamai pareiškus reikalavimą teismo tvarka. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013-01-02 d. nutartimi patvirtino nurodytą ieškovo kreditorinį reikalavimą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į ieškinyje nurodytą sumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą atsakovei kildina iš jos, kaip bankrutuojančio juridinio asmens UAB „Raistė“ vadovės ir įmonės dalyvės civilinės atsakomybės remdamasis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.245-6.249 straipsniai) bei bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atsargiai ir rūpestingai, nesukelti kitiems asmenims žalos (CK 6.263 straipsnis). Teismų praktikoje vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, publikuota: „Teismų praktika" Nr. 37, 2012 m.).

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas vertina, kad ieškovas neįrodė didelės atsakovės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti ieškovo interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog įmonės vadovė nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, nesant byloje kitų duomenų dėl atsakovės kaltės, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados dėl didelės atsakovės kaltės ir atsakovės, kaip įmonės vadovės, civilinės atsakomybės. Ieškovas savo reikalavimą grindžia pareigos pateikti bankrutuojančios įmonės administratoriui dokumentus bei turtą neatlikimu, t. y. pareigos, išplaukiančios iš įmonės bankroto procedūros, o ne tiesioginės įmonės veiklos, todėl laikytina, jog priežastinis ryšys tarp tokių atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos teisiškai per daug nutolęs, kad būtų galima konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę įmonės kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu. Be to, žala civilinėje teisėje apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo kreditorinis reikalavimas nelaikytinas žala, atsiradusia dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. aplinkybė, kad atsakovė laiku neperdavė įmonės bankroto administratoriui dokumentų ir turto nesąlygojo ieškovo kreditorinio reikalavimo atsiradimo. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo cesijos pagrindu nepriklausomai nuo atliktų atsakovės veiksmų ar neveikimo, todėl šiame teisiniame santykyje reiškiamas žalos atlyginimo reikalavimas neatitinka žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kriterijų.

Ieškovas savo reikalavimą taip pat kildina iš atsakovės, kaip įmonės dalyvės civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo, o nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, publikuota: „Teismų praktika" Nr. 37, 2012 m.). Taigi nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nenustatyta nesąžiningų atsakovės veiksmų, lėmusių neįvykdytą prievolę kreditoriui, t. y. byloje neįrodyti atsakovės, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningi veiksmai. Atitinkamai anksčiau išdėstytais motyvais teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinės atsakomybės ir šiuo pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė