Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Medinės Šukos“ atstovui advokatui L. M., atsakovų M. D. ir M. D. atstovei advokatei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Medinės šukos“ ieškinį atsakovams J. G., Linui, Gelžiniui, M. D., M. D., tretiesiems asmenims UAB „Krinona“, VĮ „Turto bankas“, VMI prie LR FM, VSDFV, Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GS-5420 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė įrodinėja, kad turtas buvo vertas 86 585,00 Eur (298 895,00 Lt), pagal sutartį turtas buvo perleistas už 710 000,00 Lt (205 630,21 Eur), t. y. 2,3 kartus daugiau nei ieškovės nurodoma turto vertė. Taigi, sutartis buvo akivaizdžiai pardavėjams ir jų kreditoriams naudingas sandoris, pardavėjai nesumažino savo mokumo. Turtas buvo įkeistas AB „Swedbank“ naudai ir pardavėjai turėjo nepadengtą įsipareigojimą minėtam kreditoriui, pagal sutartį kreditoriui AB „Swedbank“ buvo sumokėta iš viso 367 007,84 Lt (106 292,82 Eur) ir tuo pagrindu turtas atlaisvintas nuo hipotekos, o likusi 99 337,39 Eur kainos dalis sumokėta tiesiogiai pardavėjams. Jeigu ieškovė mano, kad pardavėjai sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo netinkamai, ieškovė turi teisę ginčyti pardavėjų sudarytus sandorius dėl lėšų panaudojimo. Tiek pirkėjai, tiek bankas, įgydamas hipotekos teisę į turtą, buvo sąžiningi, sandorį patvirtino notarė, tai, kaip pardavėjai naudojo gautas lėšas, yra ne ginčijamos sutarties (ne) galiojimo klausimas. Pardavėjai sutarties pagrindu perleido ne vienintelį savo nekilnojamąjį turtą, realiai gavo pinigus už perleistą turtą, o už vėlesnius nei ginčijamos sutarties sudarymas pardavėjų veiksmus pirkėjai ir bankas neatsako ir negali atsakyti. Nurodo, kad nutartis dėl ieškovės bankroto byla iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2015 m. liepos 14 d., visa informacija apie sutarties sudarymą yra išviešinta NTR, ieškinys yra pareikštas 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų, byloje yra pagrindas taikyti CK 6.66 str. 3 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu taip pat atmesti ieškinį. Trečiasis asmuo UAB „Krinolina“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti ieškinį, nurodo, kad palaiko BUAB „Medinės šukos“ administratoriaus poziciją, faktinės bylos aplinkybės atskleidžia, kad iš karto po restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir prieš pat iškeliant bankroto bylą, bendrovės akcininkai L. G. ir J. G. perleido visą jiems nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. turtą išslapstė ir apsunkino, kad į jį nebūtų įmanoma nukreipti išieškojimo. Skolininkai tapo nemokiais tik todėl, kad perleido savo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Skolininkai sąmoningai sumažino savo mokumą, specialiai sudarydami turto perleidimo sandorius, kad į perleistą turtą nebūtų galima nukreipti išieškojimo pagal skolininkų prievoles. Šias aplinkybes, kaip ir skolininkų nesąžiningumą, patvirtina ir faktas, kad dalis nekilnojamojo turto buvo perleista dovanojimo sutarčių pagrindu – t. y. buvo sudaromi neatlygintiniai sandoriai su šeimos nariais, šiuo atveju – nepilnamečiais vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 3 d. L. G., veikdamas ir kaip UAB „Medinės šukos“ direktorius, ir kaip fizinis asmuo, sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Medinės šukos“ L. G. paskolino 237 488,42 Eur sumą, paskolos dalykas (237 488,42 Eur) suformuotas iš paskolos gavėjo L. G. trumpalaikių įsipareigojimų UAB „Medinės šukos“ pagal apskaitos duomenis. Paskolos sutarties terminas yra 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Medinės šukos“. RUAB „Medinės šukos“ restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu už šią paskolą (Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) bus mokamos palūkanos bei kas mėnesį vykdomi grąžinimai pagal grafiką.

2013 m. rugpjūčio 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai J. G. ir L. G., įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2013 m. rugsėjo 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai J. G. ir L. G., pardavė jiems nuosavybės teise priklausančius: 1) Žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22 330,00 Eur; 2) Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 61 399,00 Eur; 3) Pastatą - Ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 612,00 Eur; 4) Kitus inžinerinius statinius - Šulinį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 224,00 Eur. Minėti objektai byloje toliau vadinami Turtu. Turtas buvo įkeistas „Swedbank“, AB.

2014 m. liepos 14 d. J. G. ir L. G. padovanojo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi RUAB „Medinės šukos“ restruktūrizavimo byla nutraukta. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-762-2671/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Medinės šukos“, bankroto administratoriumi paskyrė A. V., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažino BUAB „Medinės šukos“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. lapkričio 15 d. vykusiame BUAB „Medinės šukos“ kreditorių susirinkime BUAB „Medinės šukos“ kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių pateikti ieškinį dėl atsakovų J. G. ir L. G. turto perleidimo. BUAB „Medinės šukos“ bankroto administratorius pateikė actio Pauliana ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. G., L. G., M. D., M. D. ir „Swedbank“, AB, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Krinona“, VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui.

UAB „Medinės šukos“ akcininkais buvo atsakovai J. G. ir L. G., kuris buvo ir UAB „Medinės šukos“ direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9148-772/2015 nutarė išieškoti iš L. G. 206 791,61 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas (605,00 Eur) kreditoriaus BUAB „Medinės šukos“ naudai. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9198-772/2015 nutarė išieškoti iš J. G. 245,00 Eur skolos kreditoriaus BUAB „Medinės šukos“ naudai. J. G. 245,00 Eur skolą sumokėjo ieškovei bylos nagrinėjimo metu.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Ieškovė BUAB „Medinės šukos“ nurodo, kad jos kaip kreditoriaus reikalavimo teisę į J. G. ir L. G. patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9148-772/2015 ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9198-772/2015, kuriais priteisti įsiskolinimai iš J. G. ir L. G. kreditoriaus BUAB „Medinės šukos“ naudai. Pažymėtina, kad atsakovė J. G. 245,00 Eur skolą sumokėjo ieškovei bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovė reikalavimo teisės į minėtą atsakovę pagal Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9198-772/2015 nebeturi. Tuo tarpu reikalavimo teisę į atsakovą L. G. ieškovė įrodė.

Ieškovė BUAB „Medinės šukos“ nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad yra preziumuojama, jog turtas, pajamos įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.), tai laikytina, kad ieškovė turi solidarų reikalavimą į L. G. ir į J. G., nepaisant to, kad J. G. sumokėjo ieškovei 275,81 Eur skolą. Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad skola ieškovei pagal 2008 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį laikytina bendra sutuoktinių skola ir ieškovė turi solidarų reikalavimą į abu sutuoktinius. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip pagrįstai nurodo atsakovai L. G. ir J. G., tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, todėl tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Medinės šukos“ neįrodė, kad atsakovas L. G. 2008 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartimi gautas lėšas panaudojo šeimos reikmėms, neįrodyta, kad paskolos sutartis sudaryta esant atsakovės J. G. sutikimui, todėl iš paskolos sutarties kylančios prievolės yra asmeninės L. G. prievolės, J. G. neturi prievolės už savo sutuoktinį grąžinti paskolos UAB „Medinės šukos“ pagal 2008 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį. Kadangi ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į atsakovę J. G., jos atžvilgiu negalima taikyti actio Pauliana instituto, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

Viena iš actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Ieškovė teigia, kad VĮ Registro centro duomenimis skolininkai J. G. ir L. G. 2013 m. rugsėjo 17 d. ginčijama Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 86 585,00 Eur, tokiais veiksmais skolininkai žymiai sumažino savo mokumą, kas lemia, kad J. G. ir L. G. negali patenkinti BUAB „Medinės šukos“ reikalavimo. Taip pat mano, kad skolininkai, perleidę turtą tretiesiems asmenims ir už gautas lėšas atsiskaitę tik su vienu iš savo kreditorių, t. y. „Swedbank“, AB, o likusias lėšas investavę į žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, suteikė prioritetą vienam iš savo kreditorių bei tenkino savo asmeninius poreikius, kas pažeidžia BUAB „Medinės šukos“ teises.

Teismas pripažįsta nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ginčijama Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai J. G. ir L. G. sumažino savo mokumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš skolintų lėšų. Lėšas atsakovai skolinosi iš „Swedbank“, AB, kurio naudai turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka. Kaip nurodo atsakovai, bankui „Swedbank“, AB jie privalėjo mokėti dideles kredito įmokas, kas nulėmė turto pardavimą, ginčo turtas VĮ Registro centro duomenimis buvo vertas 86 585,00 Eur, o pagal ieškovės ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turtas buvo perleistas už 205 630,21 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad ginčijama sutartis buvo naudinga atsakovų kreditoriams, jos sudarymas nesumažino atsakovų mokumo, kadangi už parduotą turtą gauta gerokai didesnė suma nei ji numatyta VĮ Registro centro duomenimis ir gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su hipotekiniu kreditoriumi.

Turtas buvo įkeistas „Swedbank“ AB naudai, sudarę ginčijamą sutartį atsakovai J. G. ir L. G. šiam hipotekos kreditoriui sumokėjo 106 292,82 Eur, o likusią 99 337,39 Eur kainos dalį pirkėjai M. D., M. D. sumokėjo pardavėjams. Tiek pagal Lietuvos, Respublikos civilinio proceso kodekso 754 str. 1 d., tiek pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 str. 1 d. pirmiausia tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai. Atsakovų turto pardavimas bei atsiskaitymas su hipotekos kreditoriumi negali pažeisti kitų kreditorių interesų, kadangi šie neturi prioriteto hipotekos kreditoriaus atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovai J. G. ir L. G. nepablogino savo mokumo, priešingai, atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi ir taip sumažino savo įsiskolinamus. Pagal 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.6 ir 2.7 punktus, ši sutartis buvo sudaryta gavus sutikimus iš AB SEB banko ir „Swedbank“, AB. Kaip teisingai pažymi atsakovai, ginčijamo sandorio sudarymo metu RUAB „Medinės šukos“ restruktūrizavimo procesas buvo tik prasidėjęs, todėl atsakovai turėjo realių lūkesčių, kad restruktūrizavimo procesas pavyks bei pavyks tinkamai įvykdyti restruktūrizavimo planą, todėl turto pardavimas negali būti vertinimas kaip siekis sumažinti savo mokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai teigia, jog atsiskaitę su hipotekiniu kreditoriumi, likusia suma atsakovai atsiskaitė už įgytą kitą turtą - žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), taigi, gautos lėšos nebuvo išvaistytos siekiant sumažinti savo mokumą. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

Ieškovė teigia, kad atsakovai J. G. ir L. G. neturėjo ir negalėjo turėti teisinės pareigos sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pažymi, kad pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliania pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. (J. M. ) ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

Teismas vertina, kad ginčijamos 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovai atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi „Swedbank“ AB ir taip sumažino savo skolas. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus sandoris, kurį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo.

Dėl skolininkų nesąžiningumo

Ieškovės teigimu, skolininkai (atsakovai J. G. ir L. G.) ginčijamu sandoriu sąmoningai mažino savo mokumą. CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Teismas pažymi, kad iš anksčiau byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad skolingai nebuvo nesąžiningi sudarydami ginčijamą sandorį, kadangi už jį gavo protingą sumą, iš kurios atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi ir įsigijo mažesnės vertės turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis, kurios pagrindu atsakovai įsigijo mažesnės vertės turtą, yra atskiras sandoris, nesusijęs su ieškovės ginčijamos 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo klausimu. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo Nordea Bank AB, ieškovei manant, kad pardavėjai ginčijamos sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo netinkamai, ieškovė turi teisę ginčyti pardavėjų sudarytus sandorius dėl lėšų panaudojimo, bet ne ginčyti 2013 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėja CK 6.67 straipsnyje numatytų nesąžiningumo pagrindų, todėl nenustačius trečiųjų asmenų nesąžiningumo prezumpcijos, šių asmenų nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų.

Ieškovė teigia, kad turto įgijėjai, M. D., M. D., pažeidė pareigą domėtis ir būti atidiems, nes jie turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai sukels ar sustiprins skolininkų J. G. ir L. G. nemokumą. Teismas šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad atsakovai J. G. ir L. G. ieškovės ginčijamą sandorį sudarė kaip fiziniai asmenys, o ne kaip UAB „Medinės šukos“ akcininkai. CK 2.50 straipsnio 2 dalis numato, kad uždarosios akcinės bendrovės dalyviai neatsako pagal juridinio asmens prievoles, o jų turtas yra atskiras nuo juridinio asmens turto. Taigi, atsakovai M. D., M. D. neturėjo teisinės pareigos domėtis UAB „Medinės šukos“ finansine padėtimi.

Atsakovai M. D., M. D. nurodo, kad apžiūrint perkamą turtą, jie teiravosi, dėl kokios priežasties namų valda parduodama, o J. G. paaiškino, kad gyvenamasis namas jų šeimai yra per mažas, o jie turi kitą gyvenamąjį būstą. Taip pat nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovai turėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), todėl jie perleido atsakovams M. D. ir M. D. ne paskutinį šeimos būstą. Kaip pagrįstai pažymi atsakovai M. D. ir M. D., sudarant sutartį, į jos sąlygas buvo įrašyta, kad pardavėjai pareiškia, įsipareigoja ir garantuoja, jog: „nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pardavėjų nuosavybės teisei į Daiktus“ (5.1.2 p.); „į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų“, „nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti Pardavėjų nuosavybės teisei į šį turtą (5.1.3 p.); kad sudarydami šią sutartį „Pardavėjai nepažeidžia galiojančių įstatymų, norminių aktų, taip pat nepažeidžia jokios sutarties ar kito dokumento“ (5.1.4 p.); „parduodamiems Daiktams nėra taikoma jokių apribojimų“ (5.1.5 p.). Atsakovams M. D. ir M. D. ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo žinomi du pardavėjų kreditoriai: Bankas „Swedbank“ AB (pagal kredito sutartis ir hipotekos lakštus) ir AB SEB bankas, kurio naudai buvo numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai pagal 2009-11-12 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje jau anksčiau aptarta, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo gauti abiejų kreditorių sutikimai. Teismas sutinka, kad kiti kreditoriai atsakovams M. D. ir M. D. nebuvo ir neturėjo būti žinomi. Taigi, atsakovai M. D., M. D. sąžiningai jiems turimomis galimybėmis domėjosi sudaromu sandorio objektu ir sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamos sutarties kaina atitiko rinką, t. y. ji nebuvo neprotingai maža. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė neįrodė atsakovų M. D. ir M. D. nesąžiningumo ir jau vien šio fakto pakanka tam, kad nebūtų galima tenkinti ieškovės ieškinio ir taikyti restitucijos.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Taigi, šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamą situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013).

Ieškovė teigia, kad BUAB „Medinės šukos“ bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo susipažinusi su 2016-03-18 UAB „Krinona“, kuri yra BUAB „Medinės šukos“ kreditorius, pranešimu dėl debitorių veiksmų, todėl mano, kad actio Pauliana nustatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-762-2671/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Medinės šukos“, bankroto administratoriumi paskyrė A. V., nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 14 d. Ginčijama sutartis yra išviešinta nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. Sutiktina su trečiojo asmens Nordea Bank AB argumentu, kad ieškovė iš viešų registro duomenų galėjo operatyviai po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo gauti visą ją dominančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijama sutartis neturėjo būti perduoda bankroto administratoriui, kadangi sutartis nėra bankrutuojančios įmonės sudarytas sandoris. Skolos iš atsakovų J. G., L. G. buvo priteistos 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. spalio 1 d. teismo įsakymų pagrindu, todėl jau po teismo įsakymų priėmimo bankroto administratorius turėjo pradėti domėtis atsakovų finansine padėtimi.

Ieškovė nurodė, kad apie ginčijamą sandorį faktiškai sužinojo susipažinusi su 2016-03-18 UAB „Krinona“, kuri yra ieškovės kreditorius, Pranešimu dėl debitorių veiksmų. Teismas vertina, kad bankroto administratorius turėjo pareigą ir galimybę sandoriu domėtis ir jį ginčyti nuo tos dienos, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovei BUAB „Medinės šukos“ bankroto bylą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovai Linas ir J. G. buvo iniciavę fizinių asmenų bankroto procedūras, kas lėmė tai, kad buvo paskirtas kitas bankroto administratorius UAB „Ritava“, kad ieškovė bandė gauti duomenis iš šio administratoriaus, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios. Iš aptartų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo įsiteisėjus 2015 m. liepos 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, ieškinys dėl ginčijamo sandorio teisme gautas 2016 m. gruodžio 12 d., todėl ieškovė pripažintina praleidusia vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovė teigia, kad teismas turi remtis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-149-267/2017, kuria teismas pripažino BUAB „Medinės šukos“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad minėtoje nutartyje teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra aktualios nagrinėjamu atveju, kadangi patvirtina, faktą, kad atsakovas L. G. neturi turto ir negali įvykdyti įsipareigojimų ieškovei, kas sustiprina ieškovės argumentus nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį paliko nepakeistą, todėl nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas vertina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013-09-17 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. G., L. G. su M. D., M. D., ir restitucijos taikymo, nes šio ginčijamo sandorio teisėtumas nebuvo nagrinėjamas, todėl teismas plačiau dėl minėtos nutarties nepasisako.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, atmeta ieškovės BUAB „Medinės šukos“ ieškinį, kadangi neįrodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB prašė priteisti 911,13 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos byloje tinkamai pagrįstos, trečiojo asmens Nordea Bank AB prašymas tenkintinas. Atsakovai M. D. ir M. D. prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą 700 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų. Teismas priteisia iš ieškovės BUAB „Medinės šukos“ 24,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, numatant, kad išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Medinės šukos“ (į. k. 145343549) trečiojo asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (į. k. 303252632) naudai 911,13 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Medinės šukos“ (į. k. 145343549) atsakovams M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Medinės šukos“ (į. k. 145343549) valstybės naudai 24,13 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 13 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, numatant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš BUAB „Medinės šukos“ administravimui skirtų išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.