Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, tai yra, prie 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė A. T. skirta – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. T. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. T. į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 18 d. 15.10 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 15.00 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. T. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar pakeisti ją į viešuosius darbus, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės A. T. skyrimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek A. T. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.1. A. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu.

6.2. Nuteistojo A. T. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis teistas tris kartus, iš jų du kartus už analogiškas veikas padarytas prieš savo sutuoktinę, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka. Minėtos aplinkybės rodo, kad A. T. anksčiau taikytos bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, t. y. smurtauja prieš savo sutuoktinę.

6.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmę, kaip apeliaciniu skundu prašoma – viešuosius darbus, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė A. T. individualizuota tinkamai.

6.4. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nustatytas – vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias – aplinkybes, skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu A. T. paskirta bausmė su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta tinkamai, nepažeidžiant bendrinimą reglamentuojančių teisės normų. Be to, nuteistajam A. T., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

7. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo žmona buvo su kitu vyru, todėl tuo metu jis buvo apimtas emocijų, kurių nesugebėjo suvaldyti, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą.