Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį nuteistas 30 parų arešto bausme; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti gydymą pas psichiatrą dėl žalingo alkoholio vartojimo iki tol, kol pradėtas gydymas bus baigtas, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, suderintoje su jos priežiūrą vykdančia institucija, nustatant 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės neatlikęs; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį-žmoną I. T., būtent: 2019-05-18 apie 14.20 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia vieną kartą plaštaka sudavė nukentėjusiajai I. T. į kairįjį skruostą, suėmęs už plaukų juos tempė, abiem rankom suėmęs už kaklo jį spaudė, po to išstūmė nukentėjusiąją iš lovos, dėl ko ji griūdama į grindis susitrenkė dešinę ranką ir dešinę koją, bei nukentėjusiajai gulint ant grindų spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairę pakaušio pusę ir dešinę veido pusę, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešines akies vokuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kakle.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis A. T., apklaustas teisme, kaltu prisipažino ir parodė, jog 2019 m. gegužės 18 d. namuose apie 14 val. kilo konfliktas su žmona. Konflikto metu jis gulinčiai lovoje žmonai sudavė į veidą, tampė už plaukų, po to išstūmė iš lovos, gulinčiai ant grindų žmonai kelis kartus spyrė į galvos sritį. Supranta, kad tokiais veiksmais žmonai sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi dėl savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. T. teisme duotų parodymų, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios I. T., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. T. parodė, kad su I. T. susituokę apie 10 metų, turi du vaikus, vaikai šiuo metu gyvena pas laikiną globėją. 2019-05-18 apie 11.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo truputį pavartojęs alkoholio. Namuose žmonos nebuvo. Nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, esančią bendrabutyje. Berūkant į virtuvę atėjo jų su žmona bendri draugai J. ir A.. Parūkę grįžo pas jį į kambarį, kur rado savo sutuoktinę I. miegančią lovoje, užsiklojusią antklode. Su draugais vartojo alkoholį, gėrė alų. Nežino kiek buvo valandų, nepamena, pradėjo žadinti žmoną, nes norėjo, kad ji sėdėtų kompanijoje. Su I. susipyko, kilo konfliktas, ji pradėjo mosikuoti rankomis, kelis kartus pataikė jam į nugarą, jokio fizinio skausmo nepajuto, tačiau grumtynių metu jai galėjo pataikyti į veidą. Žmona pradėjo prie jo kabinėtis, ką ji sakė, nepamena. Toliau kas buvo sunkiai pamena. Ar galėjo jai suduoti daugiau smūgių, ar atlikti kitokius veiksmus, kurie jai sukeltų fizinį skausmą, nepamena. Po kurio laiko vienas nuėjo parūkyti, draugai pasiliko kambaryje. Rūkė prie lango, bendro naudojimo koridoriaus gale, kur ir užmigo atsirėmęs į palangę. Nežino kada jį pažadino I. ir parsivedė į kambarį. Minėti draugai dar buvo pas juos. Su sutuoktine konfliktavo toliau, abu sėdėjo ant lovos, jis sukosi link jos, o ji trinktelėjo jam iš alkūnės, netyčia pataikė į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, nes nosis ne kartą yra lūžusi. Mano, kad smūgis buvo netyčia, fizinio skausmo nepajuto, tačiau labai susinervino ir kiek pamena kaire ranka staigiu judėsiu paėmė jai už kaklo ir numetė ją ant grindų, dėl ko ji griuvo ant dešinio šono. Tada kaire koja jai prie grindų prispaudė galvą, kad apsiramintų. Nežino ar smūgis koja, kai ją norėjo prispausti, buvo stiprus, tačiau maždaug po minutės ją paleido. Ar sudavė daugiau smūgių koja, nepamena. Ar kritimo smūgis buvo stiprus, negali pasakyti, tačiau mano, kad krisdama galėjo susižaloti dešinę akį, kuri po to, kai ji pakilo nuo grindų, buvo patinusi. Atsikėlusi ji nebepuolė, o jis pradėjo jos atsiprašinėti, I. nesiklausė atsiprašinėjimų ir piktai liepė susikrauti daiktus ir išeiti, teigė, jog kvies policiją. Išėjo vienas parūkyti ir kai grįžo į namus atvyko policijos pareigūnai. Savo žmonai pretenzijų dėl nieko neturi. Mano, kad būdamas neblaivus galėjo neapskaičiuoti jėgos panaudojimo masto ir jai sukelti fizinį skausmą. Smurtauja ne pirmą kartą, tai visuomet nutinka pavartojus alkoholio. Gailisi dėl savo veiksmų. (b. l. 104-106, 109-112).

Nukentėjusioji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-18, apie 09.00 val. pas ja į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko draugai J. S. ir A. N.. Jie atsivežė alkoholio. Su jais gėrė alų iki maždaug 11.30 val., kol iš darbo grįžo sutuoktinis A. T.. Alvydas su jais pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų. Apie 12.00 val. pasigėrė, todėl tame pačiame kambaryje, kuriame vyko išgertuvės, nuėjo miegoti ir savo sutuoktiniui pasakė, kad nežadintų. Jai nuėjus miegoti, namuose toliau vyko išgertuvės. Maždaug apie 14.00 val. miegodama pajuto, kad kažkas žadina, t.y. nestipriai purtė, išgirdo sutuoktinio balsą, kuris jai liepė keltis ir eiti gerti. Ji jam atsakė, jog gerti nenori ir toliau miegos, o jei norės išgerti, atsikels pati. Po tų žodžių sutuoktinis tyčia plaštaka sudavė smūgį į kairės pusės skruostą ir stipriai viena ranka suėmęs jai už plaukų, pradėjo juos rauti, dėl suduoto smūgio ir plaukų rovimo juto fizinį skausmą, tačiau jokie sužalojimai dėl to nebuvo padaryti. Gindamasi nuo jo, koja spyrė į jį, ar kur pataikė, nežino, tačiau jis neatsitraukė ir dar gulinčią ant lovos pradėjo smaugti dviem rankomis, dėl ko ant kaklo liko kraujosruvos ir juto fizinį skausmą. Toliau gindamasi vėl jam spyrė ir jis atsitraukė, kiek prisimena, pataikė jam į krūtinę. Atsisėdo ant lovos ir pasakė jam, kad išeitų iš namų, nes kitu atveju kvies policiją. Jis atsisakė išeiti ir teigė, kad pareigūnų neiškvies. Ar dar ką nors sakė, nepamena. Jai net nespėjus sureaguoti, buvo sutuoktinio išstumta iš lovos ant grindų, kaip tiksliai jis tą padarė nepamena. Išstumta buvo ant grindų, ar krisdama ant grindų juto skausmą, nepamena, galimai ne, gulėdama ant grindų pajuto kelis smūgius koja į pakaušį kairėje pusėje. Kiek tiksliai smūgių buvo, nepamena, bet tikrai ne mažiau kaip du. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kai buvo mušama ant žemės, gulėjo ant dešinio šono. Jai J. sakė, kad jie su draugu nuo jos atitraukė vyrą. Pasak jos, A. dar priėjo prie jos pažiūrėti, ar kvėpuoja ir po to išėjo parūkyti. Kiek pamena, po kurio laiko atsistojo ir paskambino numeriu 112, po to nuėjo pas mamą į kambarį, kuri uždėjo ledo ant dešines akies, nes toje vietoje juto skausmą. Daugiau tą akimirką niekur skausmo nejuto, kraujas nebėgo. Kai grįžo A. parūkęs, pradėjo jos atsiprašinėti, tačiau jam pasakė, kad už tai neatleis, nes jis nuolatos prieš ją smurtaudavo ir visada jam atleisdavo, nei karto nėra pranešusi policijai. Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo, buvo nustatyti jų su vyru neblaivumai, po ko A. pareigūnai išsivežė. Tą pačią dieną, jai pradėjo skaudėti galvą, pykino, nežinojo ar tai dėl alkoholio ar dėl sumušimo, todėl sesuo apie 19.00 val. nuvežė medikų apžiūrai, po ko, buvo paleista gydytis ambulatoriškai. Nepilnamečiai vaikai namuose negyvena. L. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini). iš jos atimti dėl nuolatinių išgertuvių namuose, ir jų globa perduota sesei E. P.. Turi trečią vaiką M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su tėvu M. R., todėl jų konflikto metu namuose nebuvo. Po įvykio jai yra kraujosruva aplink dešinę akį, kuri atsirado po to, kai gulinčią ant grindų spardė vyras, mėlynės ant dešinės rankos ties alkūne ir nedidelė mėlynė ant dešinio dilbio, 3 mėlynės ant dešinės kojos, kurios galėjo atsirasti po to, kai buvo iš lovos stumiama ant grindų, dešine alkūne trankėsi į grindis, taip pat ant kaklo nubrozdinimai ir neryški mėlynė, atsirado dėl smaugimo. Visų išvardintų sužalojimų iki įvykio neturėjo. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų, kuriuos minėjo, pajuto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jei reikš civilinį ieškinį, tą padarys teisme. Dėl neblaivumo visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. (b. l.36-39, 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2019-05-18 po 08.00 val. nuėjo pas savo draugę I., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai pas ją nuvyko, I. buvo namuose viena, ji sakėsi, kad yra išgėrusi alaus. Su kuo vartojo alkoholį iki jos atėjimo pas ją, ji nesakė, tik teigė, kad jos sutuoktinis A. išvykęs į darbą. I. kiek pamena skambino A. ir jį pasikvietė pas save, tuo metu A. dar nebuvo grįžęs iš darbo. Po kurio laiko, kiek valandų buvo nežino, atėjo A. ir atsinešė alaus. A. atrodė neblaivus, tačiau orientuotas. Tada visi trys pradėjo vartoti jo atsineštą alų. Gėrė alų iki kol iš darbo grįžo A.. Mano, kad galėjo būti po 11.00 val., tada prie jų gerti alaus prisijungė A.. Prieš A. grįžtant iš darbo I. pasakė, kad jaučiasi neblaivi ir nuėjo miegoti. A. išgėrė gal kelias stiklines, o gal ir daugiau, nepamena ir sugalvojo pažadinti I., tačiau ši sakė leisti jai miegoti. Ji jiems pasakė, kad jos nežadintų ir pati atsigulė į tą pačią lovą, tik kitą pusę. Dar prieš einant gult, kai matė, kad A. žadino I., ši jam nei karto nesudavė nei ranka, nei koja. Kiek I. pasakojo, ji pabudusi paprašė atsigerti alaus ir jis ją apipylė alumi. Atsimena, kad nuo alaus šliūkštelėjimo pabudo ir ji. Atsisukusi pamatė, kad I. jau stovi ant lovos, ji nulipo ir nuėjo prie kitos lovos tame pačiame kambaryje. Tada prasidėjo žodinis konfliktas tarp I. ir A.. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, negali pasakyti, nepamena. Pamena, kad vykstant konfliktui, I. bestovint prie kitos lovos, A. staiga sugriebė ją už drabužių, ties pečiais, abiem rankomis ir parvertęs ją ant žemės, koja spyrė jai į galvą. Jai atsikėlus nuo grindų, matė, kad jai yra pamėlynavusi akis, kuri akis nepamena. Atsikėlusi nuo grindų Ingrida pasakė, kad iškvies policiją, tada A. išėjo parūkyti. Jam išėjus, I. apie įvykį pranešė numeriu 112. Parūkęs A. grįžo ir pradėjo I. atsiprašinėti, tačiau ši pasakė, kad jau iškvietė policiją. Dėl neblaivumo visų aplinkybių tiksliai nurodyti negali. (b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad 2019-05-18 galimai po 06.00 val., vienas, būdamas neblaivus, nuvyko pas pažįstamus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pas juos nusivežė alaus, kiekio nepamena. Namuose buvo abu, I. ir A., gerai nepamena, ar su J. susitiko eidamas pas juos, ar ji jau buvo jų namuose, bet kiek pamena, mano, kad buvo. Visi kartu vartojo alų. Po 07.00 val. A., būdamas šiek tiek neblaivus, išėjo į darbą, o jie pasilikę trise toliau gėrė alų. A. grįžo iš darbo po 11.00 val., tuo metu I. jau gulėjo lovoje, ar ji miegojo, negali pasakyti, nes nepamena, kita draugė J., taip pat buvo neblaivi, tačiau nemiegojo. Grįžęs A. pradėjo žadinti I., kad toliau su jais vartotų alkoholį. Gerai nepamena, bet atsimena, kad I. sakė, jog nenori alaus ir prašė nekelt. A. su I. pradėjo vienas ant kito šūkauti, tuo metu jis rūkė prie lango, nelabai į juos kreipė dėmesį, nes langas atsidaro tik iki puses, todėl buvo šiek tiek išlindęs per jį ir į kitus nekreipė dėmesio. I., gulėdama lovoje, jam mosikavo ranka, kad šis atsitrauktų. J. sėdėjo tuo metu tame pačiame kambaryje, tačiau ji tylėjo, nesikišo į jų konfliktą kaip ir jis. Pamena, kad rūkant atsisuko ir pamatė, jog I. guli ant žemės. Kiek pamena, ji verkė. Iškart nesuprato, kas įvyko, nes nei smūgio, nieko negirdėjo, buvo įjungta muzika, galimai dėl to neišgirdo nieko. J. tuo metu dar sėdėjo tame pačiame kambaryje, nieko nedarė. Jis paklausė A., ką jis padarė, jis atsakė nieko nepadaręs. Su A. kartu pakėlė I. nuo grindų, ši A. atsakė nelįsti, pasakė, kad iškvies policiją ir išėjo į bendro naudojimo koridorių. Kai pakėlė ją nuo žemės, dešinė akis jau buvo pamėlynavusi, po akimi buvo didelis guzas. Prieš tai, kai atvažiavo, jokių sužalojimo jai ant veido nesimatė. Kaip I. A. sugebėjo išmesti iš lovos, ar rankomis ar kojos spyriu nenumano, nes nematė, o pati I. nesisakė kaip tai atsitiko. Kiek pamena, I. grįžus iš koridoriaus maždaug po 10 minučių į namus pas juos atvyko policijos pareigūnai. (b. l. 73-76).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja I. T. ir ji paaiškino, kad namuose ji miegojo, priėjo sutuoktinis A. T., ištempė iš lovos ir gulinčiai ant grindų koja keletą kartų spyrė į galvos sritį. Matosi I. T. veido dešinėje pusėje prie akies patinimas. I. T. buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 10-13).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą. Pateiktame vaizdo įraše stebima moteris, trumpais plaukais, ramiai stovinti tarp prieškambario ir kambario, atsirėmusi į staktą. Toliau kambaryje, už jos, prie lango stovi kita moteris, o ant lovos sėdi vyriškis, ryškiu treningu. Įtariamasis vilki mėlyną maikutę trumpomis rankovėmis, prieina ir atsisveikina su vyriškiu, kuris sėdi ant lovos. Filmuojamas nukentėjusiosios veidas vaizdo įraše matomas prieblandoje, tačiau ant veido, po/aplink dešine akimi įžvelgiama galimai smurto žymė, t. y. pamėlynavimas - patinimas panašus į tamsiai violetinės spalvos kraujosruvą. Pareigūnei moters paklausus, kur įvyko konfliktas, moteris pirštu parodo į kambarį, į grindis ir pasako: „čia ant žemės“. Toliau pradeda kalbėti vyriškis kreipdamasis į nukentėjusiąją sako: „mažiuk, pati pradėjai konfliktą, aš nepradėjau. Aš grįžau iš darbo, aš pažadinau, jinai pradėjo irgi, aš tylėjau, pareigūnas, suprantat, aš nieko nedariau. Bet kai ji pradėjo kaip obuolį austi, neatlaikiau“. (b. l. 19-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-05-18 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 22-28).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai I. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kakle. (b. l. 56-57).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. T. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – žmoną I. T. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. T. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimas nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę, nes pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis A. T. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamajam A. T. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 116-118) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, tai yra, prie 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę A. T. skirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmę A. T. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. T. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. T. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 18 d. 15.10 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 15.00 val.

A. T. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.